Trūksta praktikos

„Ar kam nors jūsų teko naudotis turniketu?“, – masyvaus išorinio kraujavimo stabdymo dirbtuvių lektorių klausimą lydėjo nedrąsus „taip“ ir kelios aukštyn pakeltos rankos.

Ryte trijulė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) savo alma mater rankose laikė prietaisą, skirtą stabdyti arterinį kraujavimą galūnėse, o dienos pabaigoje nusprendė tai pakartoti bendramokslių organizuojamuose mokymuose prie Mokslo salos.

„Labai svarbu ne tik teorinės ar praktinės žinios, bet ir gebėjimas greitai reaguoti, nepasiduoti emocijoms“, – sukdama turniketo malūnėlį ant bičiulės rankos, tamsiaplaukė garbanė nebuvo tikra, ar tokia pat rami ji išliktų stresinėje situacijoje. Kaunietis Romas, išėjęs pasivaikščioti po Nemuno salos parką ir visai netikėtai tapęs dirbtuvių dalyviu, savo gebėjimu reaguoti nutikus nelaimei nedvejojo, tačiau bijojo, kad koją jam pakištų žinių stoka. Nors esame pirmieji Europoje, į savo automobilinių vaistinėlių komplektaciją įtraukę turniketus, mokymų, kaip jais naudotis, niekas neorganizuoja.

„Kaip ir visi kiti vairuotojai, turniketą turiu automobilyje, bet jei atvirai, nežinočiau, jį vynioti virš žaizdos, ar po“, – Romui tapo kiek ramiau išgirdus, kad jis toks ne vienas.

Pastebėjimas: žaizdos tamponavimui naudojamos šios priemonės, tačiau esant reikalui tiks ir marškiniai. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Svarbiausia – laikas

Turniketas, anot Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) narės, LSMU studentės ir dirbtuvių lektorės Julijos Garnytės, dedamas maždaug 5-7 cm virš žaizdos, bet ne ant sąnarių. Jei dėl rūbų kyla dvejonių, kurioje tiksliai vietoje yra žaizda, turniketas visada dedamas aukštai ir tampriai.

„Turniketas yra priemonė, leidžianti suteikti neatidėliotiną pagalbą, sustabdyti masyvų kraujavimą. Turniketas užspaudžia ir venas, ir arterijas. Galūnė pradeda balti, nesijaučia pulsas“, – tinkamai uždėta priemonė, J. Garnytės teigimu, gelbsti gyvybę, tačiau sukelia skausmą.

Pajutus jį, negalima liautis veržti. Malūnėlį reikia sukti tol, kol sustoja arba jis, arba kraujavimas. Jei pastarasis nesibaigia, tuomet virš pirmojo turniketo reikia dėti antrą, o ant specialios juostelės užrašyti tikslų užveržimo laiką. Tinkamai uždėtas ir teisingai naudojamas turniketas gali būti laikomas iki dviejų valandų. Tokiu atveju, tikėtina, bus išvengta ilgalaikių padarinių. Kuo labiau delsiama, tuo didesnė ilgalaikių raumenų ar nervų pažeidimų tikimybė.

„Žinoma, yra buvę atvejų, kai ir po šešių valandų pavyko išsaugoti galūnę. Gaila, bet dabar Ukrainoje kariai su turniketais išbūna ir iki šešiolikos valandų. Tačiau civilinėje aplinkoje, pavyzdžiui, įvykus traumai namuose, būtina nedelsiant reaguoti. Aš ir pati esu savo tėčiui dėjus turniketą ant kojos, nes persipjovė su diskiniu pjūklu. Kauno klinikos gana greitai viską sutvarkė, turniketą nuėmė gal per 40 min. Jokių šalutinių poveikių nebuvo“, – LŠS narė patikino, kad svarbu ne tik kiek laiko nukentėjusysis praleis su turniketu, bet ir kaip greit jis užspaus sužalotą galūnę.

Nauda: miestiečiai mokėsi ne tik naudotis turniketais, bet ir tamponuoti atviras žaizdas. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Turi būti „po ranka“

Nukentėjusysis, mirtinai nukraujuoti gali maždaug per pusantros minutės, o kai kuriais atvejais ir per 40 sekundžių. Todėl uždėti turniketą reikia maždaug per pusę minutės. Apmokytam žmogui tiek laiko yra pakankamai.

„Turniketu reikia naudotis greit. Jis turi būti po ranka, nesvarbu, kalbame apie namus, darbovietę ar automobilį. Dar labai svarbu, kad jis visuomet būtų išpakuotas“, – stebėdama, kaip susirinkusieji naudojasi turniketu ir įvertinusi, kad didžioji dalis jų gebėtų laiku sustabdyti masyvų kraujavimą, J. Garnytė klustelėjo, kaip atpažinti masyvų kraujavimą.

Labai svarbu ne tik teorinės ar praktinės žinios, bet ir gebėjimas greitai reaguoti, nepasiduoti emocijoms.

Lektorę džiugino atsakymai iš ratu susispietusios minios. Vieni paminėjo pulsuojančią kraujo srovę, kiti – krauju permirkusius drabužius ar kraujo balą.

„Visi atsakymai teisingi. Išvydę kraują žmonės pasimeta, nežino ką daryti, bet būtent tokiais atvejais ir yra reikalingas turniketas“, – pasigirdus nuogąstavimams, kad pastarasis užspaudžia kraujotaką visoje galūnėje, įskaitant ir nervinius impulsus, J. Garnytė patikino, kad priemonės uždėjimas nepadarys daugiau žalos nei nukraujavimas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Tinka ir marškiniai

Turniketas veiksmingas tik galūnių kraujavimui stabdyti. Sužalojus kitas kūno vietas, pavyzdžiui, kaklą ar pažastį, kraujavimą reikia stabdyti spaudžiamuoju tvarsčiu.

„Jis panašus į elastinį bintą, turi štai tokią pagalvėlę kraujui sugerti“, – išardžiusi vieną pakuotę dirbtuvių lektorė atkreipė dėmesį, kad priklausomai nuo modelio, kai kurie spaudžiamieji tvarsčiai komplektuojami su plastikiniais spaudimo elementais. Nesvarbu, kokia bebūtų, šios priemonės tikslas – prispausti pažeistą kraujagyslę, kad kraujas iš žaizdos sunktųsi kuo lėčiau. Beje, spaudžiamasis tvarstis neretai praverčia ir tamponuojant žaizdą. Kaip tai daroma, J. Garnytė pademonstravo ant kraujuojančių manekeno kūno dalių, paskleistų ant žemės.

„Tamponavimas – tvarstliavos kišimas į žaizdos vidų, sukuriant spaudimą iš žaizdos vidaus. Turėdami vaistinėlę, tamponavimui galime naudoti bintą, tačiau pasitaiko visko“, – tais atvejais, kai reikiamų priemonių nėra, pasak LŠS narės, tinka net ir nuo kūno nuplėšti marškinėliai.

Svarbiausia – užkimšti žaizdą, nesvarbu, ar ji būtų plėštinė, ar šautinė, turimomis priemonėmis, kad susiformavęs krešulys sustabdytų kraujavimą.