BALTIJOJE – JŪRŲ KELTŲ BUMAS

Baltijos jūros keltų laivyboje 2022 m. laukiama ryškių pasikeitimų, nes šis verslas jau lengviau atsikvėps po kelerių pandemijos metų.

Nauji keltai Klaipėdoje

Esminis pasikeitimas Klaipėdos uoste jau prasidėjo. Tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto plaukioja vienas didesnių Baltijos jūroje 230 m ilgio naujas krovinių ir keleivių jūrų keltas "Aura Seaways". Iki šiol iš Klaipėdos plaukę keltai siekė 200 m ilgį.

Dar vienas to paties tipo jūrų keltas šiais metais turėtų pradėti plaukioti iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio uostą. Šiuo metu šis keltas baigiamas statyti Kinijoje.

Gaila, kad nauji DFDS keltai registruojami ne su Lietuvos, o su Danijos vėliava, tačiau linijų iš Klaipėdos kokybei tai įtakos neturės. Keltai pritaikyti ir kroviniams, ir juos gabenantiems vairuotojams, kuriems įrengta atskira zona, ir keleiviams. Naujovė tai, kad šiuose keltuose nebebus sėdimų vietų. Visi keleiviai galės apsistoti dvivietėse arba keturvietėse kajutėse.

Tendencija: galima numanyti, kad didžiausio Baltijoje jūrų kelto "Aura Seaways" atsiradimas išjudino regiono rinką. Redakcijos archyvo nuotr.

Atsigauna Latvijos linijos

Jūrų keltų didėjimo tendencija šiuo metu jaučiama daugelyje Baltijos jūros keltų linijų. Pertvarkyti didesni "Stena Line" keltai plaukios ir iš Latvijos Ventspilio uosto. Jis yra pagrindinis Klaipėdos uosto linijų konkurentas, ypač į Švedijos regioną.

Jūrų keltų didėjimo tendencija šiuo metu jaučiama daugelyje Baltijos jūros keltų linijų.

Taip pat "Stena Line" paskelbė ir apie naujus maršrutus. Nuo šių metų vasario 1 d. atidaryta nauja linija iš Švedijos Nineshamno į Suomijos Hanko uostą. Juo plaukios Ventspilio linijoje buvęs keltas "Urd". Nuo gegužės 1 d. į šią liniją planuojama paleisti ir keltą "Stena Gothica".

Latvijoje laukiama ir dar vienos naujovės, kuri svarbi ir keleiviams iš Lietuvos. Estijos laivybos kompanija "Tallink" nuo balandžio planuoja atnaujinti per pandemiją net nuo 2020 m. pradžios nutrauktos linijos iš Rygos į Stokholmą reisus. Šioje linijoje į pirmąjį reisą balandžio 6 d. išplauks jūrų keltas "Isabele".

Rinka: ryškūs pokyčiai vyksta ir "Stena Line" linijose. Redakcijos archyvo nuotr.

Stebina lenkų investicijos

Jau minėta Švedijos "Stena Line" laivybos kompanija žymiai didina jūrų keltų pajėgumą linijoje iš Lenkijos Gdynės į Švedijos Karlskroną.

Iš Lenkijos Gdynės uosto stiprinama ir laivybos linija į Suomijos Hanko uostą. Linijos operatorius – "Finnlines Polska". Nuo šių metų sausio 24 d. pradėjo kursuoti du "Finnlines" krovininiai keltai "Finnkraft" ir "Finnhavk".

Nepaisant to, kad 2021 m. dar tęsėsi pandemija, jūrų keltais gabenamų krovinių srautai augo daugelyje Baltijos jūros regionų uostų.

Tame pačiame Gdynės uoste 2021 m., palyginti su 2020-aisiais, jūrų keltais gabenamų krovinių srautas išaugo net 33 proc. Tai galėjo lemti ir Gdynės uoste atidarytas naujas jūrų keltų krovinių terminalas.

Investicijas į jūrų keltų laivybos gerinimą Gdynės uoste planuojama ir toliau tęsti. Dalyje senųjų terminalų numatytas maždaug 20 tūkst. kv. metrų terminalų plotų plėtimas, akvatorijos gilinimas, kad galėtų priimti vis didesnius jūrų keltus.

Jūrų keltų terminalų pokyčiai numatyti ir šešias linijas turinčiame Lenkijos Svinouiscio uoste.

Jūrų keltų verslą remia ir Lenkijos vyriausybė. Ji numatė skirti 650 mln. zlotų (apie 142 mln. eurų) pačios Lenkijos laivų statykloms, kad pastatytų tris dujomis varomus jūrų keltus, kurie iš Lenkijos uostų plaukios į Skandinavijos šalis.