BALTIJOS JŪRŲ KELTŲ VERSLAS ATSIGAUNA

Dauguma Baltijos jūrų keltų verslo bendrovių konstatuoja, kad didelių nuostolių atnešusi pandemija jau nebeturi jokios įtakos.

Jūrų keltų sėkmės metas

Pradėjus pamiršti koronaviruso pandemijos padarinius prasidėjo karas Ukrainoje. Baimintasi, kad karo padariniai bus baisesni, nei yra iš tiesų. Karas jūrų keltams didesnio poveikio nepadarė, tačiau jo sukeltas nežinomybės jausmas dar nepradingo. Nerimo sukėlė smarkiai šoktelėjusi infliacija, kuri gali atbaidyti turistams norą keliauti keltais.

Dėl karo ir geopolitinio pasidalinimo tarp Europos šalių didesnę įtaką pajuto rytinės Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija. Keltuose į Klaipėdą, Ventspilį sumažėjo krovinių, kurie keliaudavo į Baltarusiją ir Rusiją.

Karo įtaką pajuto ir keltų linija tarp Estijos Talino ir Suomijos sostinės Helsinkio, nes gerokai sumažėjo keleivių iš Rusijos.

Vis dėlto daugelis Baltijos jūros keltų laivybos kompanijų 2022 m. laiko sėkmingiausiais per laikotarpį nuo 2019 m. Ypač geras laikotarpis jūrų keltams buvo šių metų vasara, kai kelionių išsiilgę žmonės plūstelėjo į laivus. Įtakos turėjo ir tai, kad oro linijose per pandemiją buvo atleista daug darbuotojų, todėl jos greitai negalėjo prisitaikyti prie išaugusių keleivių srautų.

Reisas: iš Gdynės į Karlskroną plaukioja naujausias "Stena Line" jūrų keltas "Stena Estelle". "Stenalinefreight.com" nuotr.

Stabilumo stoka rinkoje

Nepaisant pandemijos, daugelis Baltijos jūros keltų linijų per pastaruosius trejus metus nepajuto krovinių stygiaus. Kroviniai kompensavo per pandemiją atsiradusį didelį keleivių srauto sumažėjimą.

Ypač geras laikotarpis jūrų keltams buvo šių metų vasara, kai kelionių išsiilgę žmonės plūstelėjo į laivus.

Tačiau jūrų keltų verslo atstovai kiek su baime žvelgia į ateitį, nes baiminasi dėl karo galinčio atsirasti krovinių kiekio kritimo keltuose. Dėl infliacijos ir papildomų išlaidų finansų rinkose jaučiamas tam tikras nestabilumas. Tai gali atsiliepti jūrų keltų veiklai. Jais gabenamų krovinių bendras svoris po truputį mažėja.

Europoje vykstant karui daryti kokias nors ilgalaikes prognozes yra sunku, nors laivybos kompanijos į ateitį bando žvelgti gana optimistiškai – viliamasi, kad po pandemijos atsiradusi augimo tendencija ryškiau nesulėtės.

Dėl to, kad situacija nėra stabili, Baltijos jūrų keltų linijos kol kas neplanuoja kelti krovinių gabenimo jūrų keltais įkainių.

Daugelis atnaujina keltus

Daugelis Baltijos jūros keltų laivybos kompanijų dar prieš pandemiją ir karą Ukrainoje buvo suplanavusios atnaujinti laivus. Bendra tendencija buvo tokia, kad jūrų keltai turi būti ilginami 20–30 m ir 30–50 proc. iki 3–4 tūkst. bėginių metrų didinamos jų krovinių priėmimo ir gabenimo galimybės.

2022 m. daugeliui Baltijos jūros keltų linijų buvo išskirtiniai tuo, kad buvo paleisti nauji dideli keltai. Du "DFDS Seaways" jūrų keltai "Aura Seaways" ir "Luna Seaways" pradėjo plaukioti iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno uostą.

"Stena Line" paleido atnaujintą keltą "Stena Scandica" iš Latvijos Ventspilio į Švedijos Nineshamno uostą. Iš Lenkijos Gdynės uosto į Švedijos Karlskronos uostą pradėjo plaukioti naujas Kinijoje pastatytas jūrų keltas "Stena Estelle". Numatyta, kad šioje linijoje bus ir dar vienas naujas keltas – "Stena Ebba".

Lenkijos "Unity Line" ("Polska Žegluga Morska") ir "Polferries" ("Polska Žegluga Baltycka") pradėjo savo keltų atnaujinimo programą. "Unity Line" planuoja pasistatyti du naujus keltus, o "Polferries" – vieną. Nauji keltai bus Svinouiscio– Istado, Svinouiscio–Treleborgo linijose.