EUROPOS PAKRANTĖS KENČIA NUO JAPONIŠKŲ EŽIŲ

Kokių nors invazinių žuvelių kaip grundalai gyvenimas Lietuvos pakrantėje yra niekis, palyginti su tuo, ką patiria Šiaurės, o iš dalies jau ir Baltijos jūros pakrantės.

Itin sparčiai dauginasi

Norvegijos pakrantėje nuo Oslo iki Bergeno, dalyje Švedijos, Danijos ir Vokietijos pakrančių sparčiai dauginasi su laivų vandenimis iš Azijos patekę vadinamieji japoniški jūrų ežiai.

Į įprastus jūrų ežius jie nepanašūs. Tai yra šviesiai ruda masė, kuri dauginasi ir auga aplipdama pakrančių uolas, net povandeninius uostų įrenginius.

Šiaurės šalių mokslininkams tai kelia nemenką nerimą, nes nėra žinoma, kaip efektyviai kovoti su šiais sparčiai plintančiais gyviais. Kol kas jūrų tyrimo institutų mokslininkai tik fiksuoja naujas svetimšalių plitimo vietas.

Mokslininkai konstatavo, kad japoniškų ežių jau randama pagal pietines Norvegijos pakrantes nuo Švedijos sienos iki Trondheimo fjordo. Maždaug čia yra Norvegijos geografinis centras. Norvegijoje iš viso aptiktas 41 japoniškų ežių išplitimo arealas.

Pirmą kartą japoniški jūros ežiai ties Norvegijos pakrantėmis buvo aptikti ties Stavangeriu 2020 m. Tai, kad nuo pirmo aptikimo praėjo palyginti trumpas laiko tarpas, galima daryti išvadą, kad svetimšalių plitimas Šiaurės, o gal jau iš dalies ir Norvegijos jūros pakrantėse yra itin greitas.

Jei šie invaziniai gyviai jau dauginasi Švedijos pakrantėse, greičiausiai tik laiko klausimas, kada jie persimes į rytinę Baltiją.

Gali išplisti ir Lietuvoje

Japoniški ežiai šiek tiek primena kormoranus, kurie gana sparčiai išplito ir toliau plinta Baltijos jūros regione, įskaitant ir Lietuvą.

Skirtumas tik tas, kad kormoranai plisdami naikina vandens telkinių pakrančių medžius. Japoniški ežiai plisdami paverčia pakrančių vandens telkinius nepatraukliai atrodančia biologine mase.

Ar greitai japoniškų jūros ežių galima sulaukti rytinėse Baltijos jūros pakrantėse? Kol kas apie jų buvimą jokios informacijos nėra. Jei šie invaziniai gyviai jau dauginasi Švedijos pakrantėse, greičiausiai tik laiko klausimas, kada jie persimes į rytinę Baltiją.

Šiaurės jūros pakrantėse japoniški ežiai jau įvardijami savotišku vandens maru.

Faktas: japoniškais jūrų ežiais aplipusios Norvegijos fjordų pakrantės. „Nrk.no“ nuotr.

Rekomendacijos laivams ir uostams

Jūrų tyrimų mokslininkai konstatuoja, kad japoniški jūros ežiai išplito dėl laivybos. Iš pradžių jie į Šiaurės jūrą iš Azijos galėjo atkeliauti prikibę prie laivų korpusų. Po to jūros ežius po įvairius regionus jau galėjo plukdyti ir nedideli vietiniai laivai.

Kai kuriose Šiaurės jūros šalyse jau įsigaliojo draudimas plauti laivų korpusus šiems esant vandenyje. Manoma, kad kai laivai būdavo šveičiami, ant dugno galėjo nukristi ir prikibę jūros ežiai bei kiti gyviai ir taip užteršti uostų akvatorijas.

Dabar laivų korpusus leidžiama valyti tik iškėlus laivus į doką ir laikantis griežtų rekomendacijų dėl galimų invazinių gyvių ir augalų.

Tai, kad japoniški jūrų ežiai yra rimta problema, liudija ir tai, kad kai kurios šalys priima nacionalinius reglamentus, kaip su jais kovoti. Viena pirmųjų tai padarė Norvegija. Ji šios problemos labiausiai ir baiminasi, nes jūrų ežiai, išplitę į fjordus, juos sugadintų, o gal net atbaidytų nemažą dalį turistų.

Laikomasi nuostatos, kad japoniški jūrų ežiai yra labiau technogeninė problema, todėl apsaugos priemonės pirmiausia susijusios su uostais. Raginama uostuose įvesti draudimus plauti ne tik komercinių, bet ir pramoginių laivų korpusus. Gali būti draudžiama netgi, tarkim, jachtos denį nulieti vandeniu, kuris po kontakto su laivu patenka į aplinką.

Pateiktas rekomendacijų sąrašas, kokie laivai ir ką turi daryti. Tai susiję ne tik su tinkamu ar netinkamu balastinių vandenų pašalinimu iš laivų. Rekomenduojama dažniau atlikti jūrų laivų korpusų apžiūrą, pačiuose laivuose vengti nešvarumų. Atskira rekomendacija yra ir žvejų laivams. Patariama, kad būtų dažniau valomi ne tik laivų korpusai, bet ir uždarose sistemose po kiekvienos žvejybos plaunami tinklai.