V. Matučio nuotr.

KELTŲ VERSLĄ VIS DAR PERSEKIOJA NEGANDOS

2023-08-06 15:00
Vidmantas Matutis

Per pasaulinę pandemiją smarkiai kentėjęs jūrų keltų verslas sunkiai vaduojasi iš ekonominių negandų.

Brangina keltų bilietus

Kai kurios laivybos kompanijos gyrėsi, kad pagal keleivių skaičius jūrų keltuose buvo sugrįžta į priešpandeminį lygį arba yra netoli jo.

2022 m. jūrų keltų verslui kai kuriuose regionuose smarkiai smogė Rusijos karas prieš Ukrainą. Rytinės Baltijos jūros valstybėse jūrų keltuose ne tik kad neliko keleivių rusų, bet ir smarkiai sumažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių.

Keleivių problema ypač aktuali Estijos ir Suomijos linijose. Tokio keleivių srauto, koks buvo prieš pandemiją, dar nėra. Talino ir Helsinkio linijose 20–30 proc. teko kelti bilietų kainas. Sukurta ir tokia sistema, kad kai kuriuose keltuose bilietų kainos tapo tarsi šokinėjančios – galutinė jų kaina priklauso ir nuo to, kiek užpildytas vienas ar kitas keltas. Įtakos turi ir kelto plaukimo laikas.

Kad kainos jūrų keltuose ateityje būtų mažinamos, nėra jokių vilčių. Pateikiami skaičiavimai, kad dėl ES ekologinių reikalavimų nuo 2024 m. energetikos išlaidos laivams išaugs apie 60 proc., nuo 2025 m. – dar apie 40 proc.

Kiek tai didins jūrų keltų kainas, kol kas nėra atsakymų. Bet kad didins, jau yra tarsi aišku. Jūrų keltų savininkai guodžiasi, kad be kainų didinimo įvedamų ES naujovių ir reikalavimų jos neišgyventų.

Tuo pat metu jūrų keltų kompanijų atstovai teigė jaučiantys nerimą dėl didėjančios vidinės konkurencijos, kuri galinti pristabdyti ryškesnį bilietų kainų didinimą.

Klaipėdoje didėjanti vidinė konkurencija tarp jūrų keltų gali atnešti ir netikėtų kainų, netgi mažėjančių.

Klaipėdoje aštrėja konkurencija

Dar blogesnėje padėtyje atsidūrė tos jūrų keltų laivybos kompanijos, ypač rytinėje Europoje, kur pagrindinis pajamų šaltinis buvo krovinių gabenimas. Užsidarius Rusijos ir Baltarusijos rinkoms, krovinių jūrų keltuose gerokai sumažėjo.

Įtakos, ypač šiais metais, turėjo ir tai, kad smarkiai krito pramonės šakų gamyba. Nutrūkus pigesnės medienos ir kitų žaliavų importui iš Baltarusijos, buvo gerokai apsunkinta baldų, metalų konstrukcijų ir kitos produkcijos gamyba.

Šiemet gerokai mažiau nei pernai krovinių yra Centriniame Klaipėdos terminale, taip pat DFDS keltuose Klaipėdos uoste. Įtakos turėjo ir Klaipėdos uoste atsiradusi konkurencija. Vis daugiau krovinių keliauja per Klaipėdos konteinerių terminalą, kur gerokai praplėsti sunkvežimių sukaupimo su kroviniais plotai.

Teritorija prie rekonstruotų 127 ir 128 krantinių pirso buvo gerokai išplėsta. Nors jau pernai krovinių kiekis jūrų keltuose Klaipėdos uoste mažėjo, „TT-Line“ linijose, kurios yra Klaipėdos konteinerių terminalo iš Uosto direkcijos nuomojamoje dalyje, apimtys didėjo. Daugėjo į terminalą plaukiančių ro-ro tipo laivų. Didėjo ne tik jūrų keltų į Švedijos Treleborgą reisų skaičius, bet ir atsirado visiškai su DFDS konkuruojanti nauja „TT-line“ keltų linija į Karlshamną.

Šiuo atveju liniją į Karlshamną, kokią turi ir DFDS, „TT-line“ rengiasi „pramušti“ pigesnėmis kainomis. Akivaizdžiai vyksta vidinė konkurencija, kuri Klaipėdos uoste tarsi ir nebestebina. Atskiros kompanijos uoste tarpusavyje jau konkuruoja dešimtmečius.

Jūrininkų trūkumas

Tuo pat metu, kai rytinės Baltijos šalių uostuose pasijuto ryškus krovinių, o atskirais atvejais ir keleivių trūkumas, kai kurios Vakarų Europos šalys susiduria su jūrų keltų įgulų trūkumo problemomis. Tai ypač aktualu vasarą, kai jūrų keltuose smarkiai daugėja turistų.

Norvegijos jūrų keltų laivybos kompanija „Torghatten Nord“ pripažino, jog turėjo atšaukti kelis jūrų keltų reisus dėl jūrininkų trūkumo. Apskritai imant, darbas jūrų keltuose, ypač vasarą, kai daug žmonių, yra pragariškas. Nuo to kenčia ne tiek jūrų keltų jūrininkai, kiek keltus ir keleivius aptarnaujantis personalas.

Yra duomenų, kad ir kai kuriose jūrų keltų linijose rytinės Baltijos šalyse yra sunku surasti aptarnaujančio personalo, ypač kajučių tvarkytojų, nes atlyginimai nėra dideli, o darbo daug. Viena kelto kambarinė guodėsi, kad atplaukus į uostą kiekviena per trumpą laiką turinti sutvarkyti po 60–70 kajučių.

„Jūs net neįsivaizduojate, koks kartais kajutėse būna vaizdas po girtuokliavimo nakties. Tarsi kajutėse būtų gyvenę ne žmonės, o kiaulių banda“, – dėstė moteris.

Gairės: Keltų verslas, ekonominės negandos, laivyba, Baltijos jūra

Rašyti komentarą

Komentarai (1)