PER KLAIPĖDOS UOSTĄ – HUMANITARINIS KORIDORIUS

Dėl Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos uostą kol kas kyla daug klausimų dėl sudėtingo jų atgabenimo į Lietuvą.

Geras įvertinimas Klaipėdai

Prieš kelias savaites Klaipėdoje, taip pat ir kituose regiono uostuose, lankęsis Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras Mikola Solskis įvertino grūdų eksporto maršrutus per Baltijos šalis ir Lenkiją.

"Perspektyviausiai atrodo Klaipėda Lietuvoje ir trys Latvijos uostai. Jie daug galingesni už lenkiškus, labiau išvystyta infrastruktūra. Šie uostai pasiruošę priimti ukrainietiškus grūdus, juolab kad prarado tranzitą iš Baltarusijos ir Rusijos. Didžiausias galvos skausmas – kaip iki tų uostų nugabenti grūdus", – Ukrainos žiniasklaidos centrui "Ukrinform" teigė M.Solskis.

Vyksta prekių iš Ukrainos į Klaipėdos uostą gabenimo bandymas. Europine vėže per Lenkiją kroviniai traukiniais gabenami iki Kauno. Atvyksta bandomoji grūdų, karbamido ir amonio salietros partija. Eksperimentinis krovinių gabenimas per Lenkiją įmanomas, bet sunku dėlioti didelius krovinių srautus.

Apie Ukrainos grūdų gabenimą praeitą savaitę kalbėta šios šalies sąjungininkių susitikime. Bus kuriami maisto produktų gabenimo humanitariniai koridoriai. Klaipėdos uostas gali tapti vieno iš tokių koridorių dalimi.

Šiuo metu Ukraina šiek tiek grūdų išgabeno per Rumunijos ir Bulgarijos uostus. Jų uostai sezono pradžioje yra mažai apkrauti, todėl gali priimti grūdus. Vėliau bus gabenami savi grūdai. Todėl Ukraina ir ieško kitų grūdų gabenimo kelių.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, gegužę Ukrainoje buvo įstrigę apie 25 mln. tonų grūdų. Jų nebuvo galima eksportuoti dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados ir karo sukeltų infrastruktūros problemų.

Ekspertai mano, kad blokuodama Ukrainos uostus Rusija ne tik siekia kenkti jos ekonomikai, bet ir sukelti pasaulinę maisto krizę. Pigūs Ukrainos grūdai būdavo gabenami į skurdesnius Afrikos regionus. Užblokavus Ukrainos uostus tokie dideli grūdų kiekiai kaip anksčiau nepaklius į rinką. Tai sukels badą Afrikoje, jos žmonių emigraciją į Europos šalis.

Rusija turi ir kitą tikslą – sukelti pasaulines grūdų kainas, kad brangiau galėtų parduoti savo grūdus. 2021 m. Rusija eksportavo per 50 mln. tonų grūdų, daugiausia miežių.

Iki karo panašų grūdų kiekį turėdavo ir Ukraina, grūdai sudarė net 41 proc. bendro Ukrainos eksporto.

Neišsprendžiama problema

Ukrainos grūdus dideliais kiekiais Klaipėdos uoste norėtų krauti bent keli terminalai, o labiausiai – Birių krovinių terminalas. Anksčiau jis krovė "Belaruskalij" trąšas, tačiau jų srautas nuo šių metų vasario per Klaipėdos uostą sustojo dėl sankcijų.

Kaip teigė Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministras M.Solskis, pagrindinė problema – kaip Ukrainos grūdus atgabenti į Klaipėdą.

Gabenti juos per Lenkiją pernelyg sudėtinga dėl šioje šalyje esančios kitokio pločio geležinkelio vėžės. Ukrainoje ir Lietuvoje yra ta pati rusiška 1 520 mm geležinkelio vėžė.

Tą pripažįsta ir Ukrainos grūdus Klaipėdos uoste norintys krauti verslininkai.

Ką nors pakeisti greitai neįmanoma.

Nors tebevyksta karas su Rusija, Ukrainoje jau svarstomi jos atkūrimo po karo planai. Jei Ukrainai bus sudaryta kažkas panašaus į Maršalo planą ir jei ji gaus kontribuciją iš Rusijos už įvykdytą agresiją, vienas iš planų yra įrengti Ukrainoje siauresnę europinę geležinkelio vėžę. Dabartinė Ukraina po karo norėtų nukirsti visus saitus su Rusija ir integruotis į Vakarų Europą

Pagal europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" statybą tarp Baltijos šalių žinome, kad tokie projektai vyksta ilgai. Ukrainoje po karo gali būti ir kitaip. Ekspertų vertinimu, iš Rusijos dėl jos agresijos ir sankcijų verslą iškėlusios didelės Vakarų Europos kompanijos ateis į Ukrainą su savo kapitalu ir kurs verslą.

Jei jau tikrai artėja pasaulinė maisto krizė, reikėtų skubiai peržiūrėti bent tas sankcijas, kurios susijusios su žemės ūkiu.

Tranzito per Baltarusiją variantas

Apie 25 mln. tonų susikaupusių grūdų Ukrainai reikia išgabenti dabar. Pajėgumo reikės ir rudenį, nes grūdų kiekis padvigubės, nors Ukraina šiemet dėl karo ir apsėjo 20–30 proc. mažesnį plotą.

Problemą, kaip Ukrainai išgabenti grūdus, akcentuoja įvairios organizacijos, netgi pasaulinio lygio.

"Jei Ukrainos Juodosios jūros uostai nebus atblokuoti, nuo bado žus milijonai žmonių", – taip aiškino Pasaulio maisto programos organizacijos vadovas Davidas Beasley.

Jis teigė kreipęsis į Rusiją ir perspėjęs, kad Ukrainos uostai turi būti atblokuoti per artimiausias 60 dienų.

Net ir atblokavus Ukrainos uostus, jie negalėtų iš karto veikti, nes reikėtų prieigose surasti likusias minas. Buvo planų į Juodąją jūrą įleisti NATO šalių minų paieškos laivus. Tam priešinasi Rusija, laivų nepraleidžia ir Turkija, nes bijo, kad tai Juodosios jūros regione sukeltų papildomą įtampos židinį.

Klaipėdos uosto verslininkai svarsto, kad dėl grūdų atgabenimo geležinkeliais iš Ukrainos į Lietuvą būtų tikslinga tartis su Baltarusija. Iškeliama prielaida, kad galbūt vertėtų atlaisvinti baltarusiško kalio tranzito draudimą per Klaipėdos uostą. Tiek Ukrainos grūdų tranzitas per Baltarusiją, tiek "Belaruskalij" produkcijos eksportas per Klaipėdos uostą būtų tos pačios pasaulinės maisto krizės sprendimo būdas.

"Jei jau tikrai artėja pasaulinė maisto krizė, reikėtų skubiai peržiūrėti bent tas sankcijas, kurios susijusios su žemės ūkiu", – svarstė vienas iš uostininkų.

Jei Baltarusija nebūtų leidusi pasinaudoti Rusijai jos teritorija prieš užpuolant Ukrainą, variantas dėl sankcijų švelninimo kalio trąšoms ir Ukrainos grūdų tranzito per Baltarusiją galėtų būti svarstomas. Tačiau Baltarusija, nors ir netiesiogiai, buvo įsitraukusi į karą – iš jos teritorijos į Ukrainos miestus paleistos raketos. Kol vyksta karas, Baltarusija nelaikoma patikima tranzito partnere. Kai karas Ukrainoje pasibaigs, vežti grūdus į Klaipėdą gal ir nebereikės, nes juos galės krauti Ukrainos uostai.