LAIPTINĖJE GYVENTOJUS NUSTEBINO ŽALTYS

Nelauktas svečias išgąsdino miesto vaikus. Specialistai siūlo nesibaiminti ir paimti į rankas žalčius, kurie šiuo metu ieško vietos žiemoti.

Nelauktas svečias išgąsdino miesto vaikus. Specialistai siūlo nesibaiminti ir paimti į rankas žalčius, kurie šiuo metu ieško vietos žiemoti.

Lietuvių mitologijoje gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju laikomas žaltys atklydo į daugiabučio namo laiptinę. Taikos prospekte gyvenanti klaipėdietė pasakojo apie antradieninį netikėtumą.

"Septynmetė dukra iš kiemo parbėgo išsigandusi. Paklausiau, kas nutiko. Mergaitė paaiškino, kad laiptinėje yra gyvatė. Pamaniau, kad vaikai tiesiog išdykauja", – prisiminė Jurgita.

Į lauką išėjusi moteris nustebo – ant grindų iš tiesų it negyvas gulėjo dar jaunas žalčiukas. Kaip pasakojo pašnekovė, netoli yra miškelis su tvenkiniu, todėl, matyt, roplys netruko atšliaužti.

"Net šiurpas perbėgo per kūną, imti į rankas bijojome. Vėliau gyvačiukė įšliaužė į šalimais esantį tarpą tarp grindų. Galbūt po metų turėsime žalčiukų", – šypsojosi klaipėdietė.

Specialistai patikino, kad mūsiškiai žalčiai žmonėms nekelia nė menkiausios grėsmės. Ir net pasiūlė tokį sutikus paliesti, parodyti iš arčiau vaikams.

"Tai vandeninių žalčių grupei priklausantys padarai. Jie minta smulkiomis varlytėmis arba žuvelėmis. Absoliučiai taikūs gyvūnai. Tūkstančius metų lietuviams tai buvo kiekvienos sodybos naminis gyvūnas. Su žalčiais žmogus niekada nėra turėjęs jokių konfliktų", – sakė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Pašnekovo žodžiais, Lietuvoje jų esti itin daug, o Karklėje net galima rinkti saujomis: "Marių artumas – vienas iš teigiamų faktorių žalčiams. Mat jiems labiausiai reikia vandens telkinio, kuriame būtų varliagyvių. Mūsų žalčiai turi dvi gynybines elgsenas. Palietus, jie apsimeta negyvais – persiverčia ant nugaros, išsižioja, net iškiša liežuvėlį", – pasakojo ekologas.

Taip pat šie ropliai gali paženklinti savo "parfumerija", esą jų išmatos turi ilgai išliekantį ir itin nemalonų kvapą.

Beje, žalčiai ir patys yra daugumos gyvūnų maistas, pavyzdžiui, gandrai ar kiti plėšrieji paukščiai mielai jais pasisotina.

Aptikus juodą geltonomis ausytėmis žaltį ekologas siūlė būtinai parodyti jį vaikams: "Mano paties mažos dukros mielai juos glosto. Tai iš tiesų gražus padaras, užaugantis iki pusantro metro ilgio".

Kaip sakė E.Paplauskis, žaltys – žiemojantis padaras, todėl rudeniop, atšalus orams, jis migruoja.

"Dabar jiems pats rūpestis, ieško žiemojimo vietos ir visur landžioja. Jokiu būdu nemaitinkite žalčių pienu. Jau daug laiko bandau tai žmonėms įkalti į galvą, juk jis ne žinduolis, todėl pienu neminta ir gali pasijusti blogai", – įspėjo jis.