JŪRŲ UOSTUS SIŪLOMA ATLEISTI NUO ARTĖJANČIO NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO

Lietuvos valdžia, ruošdamasi visuotiniam nekilnojamojo turto apmokestinimui, sudarinėja sąrašus, kam bus taikomos išimtys.

Guls ant vartotojų pečių

Šiuo metu įvairios ministerijos Vyriausybei teikia siūlymus apie tai, kokio visuomeninio turto nereikėtų apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiais.

Kyla klausimas, ar nekilnojamojo turto mokesčius turėtų mokėti muziejai, tarkim, Lietuvos jūrų muziejus, kultūros įstaigos ar panašiai?

Visiškai aišku, kad bet koks naujas mokestis šioms ar kitoms viešoms įstaigoms guls ant vartotojų pečių. Po nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo, jei jis palies ir kultūrines įstaigas, bilietai į jas tiesiog brangs.

Valdžiai teks priimti saliamoniškus sprendimus ką apmokestinti, o kam taikyti nuolaidas ar iš viso atleisti nuo mokesčių. Nekilnojamojo turto mokestis su nuolaidų sistema ir daugybe išimčių gali sukurti jau nuo pirmųjų dienų nauju mokesčiu nepatenkintųjų ratą.

Uostams prašo išimčių

Susisiekimo ministerija pateikė siūlymą nekilnojamojo turto mokesčio išimtis taikyti šios sistemos penkioms kategorijoms: jūrų ir oro uostams, geležinkeliams, keliams, plačiajuosčio interneto infrastruktūrai.

Siūloma neapmokestinti visų bendro naudojimo kelių, kaip geležinkeliai ir automobilių keliai. Tokiu atveju, tarkim, neapmokestinta liktų autostrada Vilnius–Klaipėda ir kiti respublikinės reikšmės keliai, kurie valdomi per Lietuvos kelių direkciją.

Lietuvoje jau sudarinėjami sąrašai, kas neturėtų mokėti dar tik planuojamo įvesti nekilnojamojo turto mokesčio.

Tuo pat metu būtų apmokestinami visi rajoninės reikšmės keliai, miestelių gatvės, kurios priklauso savivaldai. Tarkim, vienos gatvės Klaipėdos mieste būtų apmokestintos, o kiti keliai, kuriais gabenami kroviniai į uostą, – ne.

Dėl galimų panašaus tipo išimčių gali iškilti konfliktinių situacijų.

Susisiekimo ministerija siūlo įtvirtinti, kad išimtys būtų taikomos privažiavimo keliams į Klaipėdos jūrų uostą, Lietuvos oro uostus. Neapmokestinamus prašoma palikti ir Klaipėdos jūrų uosto vidinius kelius.

Neapmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu išimtys apimtų ir Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos infrastruktūrą, pastatus ir skrydžių reguliavimo priemones.

Kuo išskirtiniai uostai

Atskirą kategoriją neapmokestinamų objektų sudarytų Klaipėdos uosto hidrografiniai, navigaciniai įrenginiai. Tai būtų laivų eismo reguliavimo ženklai, radiolokacinės įrangos bokštai. Tokių statinių Klaipėdos uoste nėra itin daug ir jų vertė ne itin didelė.

Didesnę įtaką turėtų prašymas neapmokestinti Klaipėdos jūrų uosto vandens statinių, kaip krantinės, molai, bangolaužiai, kranto saugos statiniai. Šių objektų Klaipėdos uoste yra daug, jų vertė didelė, todėl ir mokestis nuo jų valstybei būtų nemenkas.

Jau tarsi pasigirsta vertinimų, kodėl, kai siekiama visą Lietuvą įpareigoti mokėti naują mokestį, išimtis siūloma daryti jūrų uostui, kuris daugeliu atveju uždirba net ne iš Lietuvos, o iš užsienio subjektų?

Atsakymo į šį klausimą kol kas nėra. Bendra tendencija tokia, kad uostininkai nuolat sugeba įtikinti Susisiekimo ministerijos valdininkus, jog jiems būtina taikyti mokesčių nuolaidas tam, kad būtų skatinamas Lietuvos jūrų uosto verslo konkurencingumas palyginus su kaimyninių šalių uostais. Bet koks papildomas Klaipėdos uosto apmokestinimas būtų tarsi medalis Latvijos uostams, kurių atstovai galėtų skelbti, kad konkurencinės sąlygos Klaipėdoje esančios prastesnės nei Latvijos uostuose.