PRIEŠINASI VALDŽIOS NORUI NAIKINTI TRADICIJAS

Lietuvos valdžia nenustoja stebinti draudimais žvejybos srityje. Kitose šalyse priešingai – žvejai yra daug labiau palaikomi.

Išskirtinis draudimas Lietuvoje

Verslinės žvejybos bendruomenėje kilo didžiulis nepasitenkinimas, kai Vyriausybė ėmėsi svarstyti nuostatas, jog reikėtų uždrausti upinių nėgių žvejybą Šventosios ir Nemuno upėse.

Tą darydama Vyriausybė neva remiasi kažkokių mokslininkų išvadomis, kad upinių nėgių, taip pat migruojančių ungurių ir seliavų verslinė žvejyba būtų draudžiama.

Siūlymą, kad būtų uždrausta dalies žuvų, tarp jų ir nėgių, žvejyba, yra pateikusi Aplinkos apsaugos ministerija. Upinės nėgės nėra jūros žuvys, todėl bet kokius sprendimus atskiros šalys gali priimti savarankiškai.

Iki šiol jokia kita šalis ES ir Baltijos jūros regione nėra priėmusi panašių draudimų, kurių siekiama Lietuvoje.

Iki šiol jokia kita šalis ES ir Baltijos jūros regione nėra priėmusi panašių draudimų, kurių siekiama Lietuvoje.

Įvedusi upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų žvejybos verslo draudimą Lietuva kompensacijoms mokėti ketina skirti maždaug milijoną eurų.

Unguriai ir seliavos pajūrio regione nėra tiek aktualu kaip nėgės. Šių vandens gyvūnų žvejyba pajūrio regione turi gilias tradicijas. Pajūrio Šventosios upės ir Nemuno žemupio gyventojai jas gaudė nuo neatmenamų laikų.

Išsiskiria: upinės nėgės – į ungurius panašūs upių gyvūnai, turintys čiuptuvus. Redakcijos archyvo nuotr.

Žalos gamtai nedarė

„Manome, kad specializuotos nėgių žvejybos uždraudimas pajūrio Šventosios upėje ir Nemuno žemupyje yra neteisėtas ir neargumentuotas veiksmas. Jis neprisideda prie šių žuvų optimalaus produktyvumo ir natūralaus atkūrimo galimybių“, – tokią poziciją Vyriausybei pateikė Baltijos jūros priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis ir žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.

Jų teigimu, 2019–2021 m. Klaipėdos universitetas kartu su Latvijos aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės institutu „BIOR“ bei Lietuvos gamtos fondu vykdė projektą „Nėgių išteklių valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“.

Jo išvada buvusi tokia, kad Lietuvoje nėgių sugavimo dalis yra nedidelė ir nedaro įtakos jų populiacijai. Projekto rengėjai parengė ilgalaikę nėgių išteklių valdymo strategiją, kur vienas iš siūlymų buvo toks, jog Lietuvoje tikslinga nėges gaudyti ne tik Nemune ir Šventosios upėje, bet ir Akmenos-Dangės upėje Kretingos rajone ir Klaipėdos mieste.

Šimtamečių tradicijų naikinimas

Nepaisant to, Lietuvoje atsirado jėgų, kurios siekia uždrausti nėgių žvejybą. Taip būtų sugriautos šimtametės jų žvejybos tradicijos.

„Žvejyba Nemuno upėje bučiukais yra tradicinė žvejyba, kuri turi šimtametes tradicijas. Jos pagrindu kuriama papildoma turizmo traukos atrakcija, kurios tikslas – demonstruoti, kaip Nemuno žemupyje iš kartos į kartą perduodamos šimtametės nėgių žvejybos bučiukais tradicijos“, – akcentavo S. Jakubauskienė. Jos teigimu, taip žvejai padeda išsaugoti krašto žvejybos papročius.

Nėges Nemuno žemupio žvejai gaudė nuo neatmenamų laikų. Senose nuotraukose užfiksuota, kaip žvejys su šeima iš karklo vytelių pina bučiukus. Toks nėgių žvejybos būdas buvo taikomas ir XVIII ar XIX a., ir mūsų laikais.

Yra ir kitas argumentas, kuris turėtų stabdyti valdžios siekį uždrausti nėgių žvejybą. „Lampetra“ kartu su Japonijos farmacininkais vykdo projektą, kuriame iš sugautų nėgių dalis medžiagų naudojama vaistų gamyboje.

„Neprognozuojami Vyriausybės veiksmai verslinės žuvininkystės atžvilgiu užkerta visus kelius šiai ūkio šakai vystytis Lietuvoje“, – teigė tradicinės žvejybos gynėjai.