Lietuvoje vyraujant ketvirtos klasės miškų gaisringumui, ugniagesiai, aplinkosaugininkai ir kiti specialistai primena apie saugų elgesį gamtoje ir kitose miškingose teritorijose.

Įsivyravus sausrai, net ir maža kibirkštis gali įplieksti ugnį.

Dažnai akcentuojama, kad daugiausia gaisrų kyla ir dėl paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, neatsargiai numestos nuorūkos ar kito ugnies šaltinio.

Labai didelis gaisrų pavojus (penktos klasės) šiuo metu vyrauja Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje.

Klaipėdos savivaldybė pažymėjo, kad visame pajūryje, ypač Kuršių nerijos teritorijoje, Smiltynėje, kur vyrauja pušynai ir kalnapušių masyvai, miškai yra ypač degūs. Ugnis juose greitai plinta, o ją užgesinti – sudėtinga.

Pirmadienį Smiltynės miške užsiplieskė gaisras. Gausios ugniagesių pajėgos skubėjo į Smiltynę ties naująja perkėla. Gesinti gaisro išvyko 10 gaisrinių mašinų. Degė maždaug vieno hektaro plotas miško paklotės. Jį užgesinti pavyko, gaisras buvo lokalizuotas.

Pastebėjus gaisrą, prašoma nedelsiant pranešti 112.

Pasak aplinkosaugininkų, miško gaisrai daro didžiulę žalą miško ūkiui: sunaikina daug medienos, sumažina medžių prieaugį, pablogina rūšinę medynų sudėtį, taip pat žūsta dalis miško gyvūnijos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai 145 kartus vyko gesinti gaisrų miškuose.

Nuo birželio 1 d. miškuose įsiplieskusių gaisrų skubėta gesinti 48 kartus. Per šį laikotarpį išdegė per 18 ha miško paklotės.

Praėjusį savaitgalį gesinti gaisrų ugniagesiai gelbėtojai skubėjo 13 kartų.

Ugniagesių statistikos duomenimis, vien pernai dėl šašlykinių ir kepsninių kilo 15 gaisrų, vienas jų įsiplieskė balkone.

Pastebėjus gaisrą, prašoma nedelsiant pranešti 112.