V. Matučio nuotr.

UOSTO AKVATORIJOS AKMENIMS – KULTŪRINĖ PASKIRTIS

2021-05-27 09:45
Vidmantas Matutis

Gilinant uostą iš jo akvatorijos iškeltiems akmenims skirta nauja itin patraukli misija.

Tarsi praplėtė uosto teritoriją

Daugelį metų uosto akmenys buvo kaupiami akmenų sandėliavimo vietose prie Kopgalio bei Klaipėdoje prie Kairių gatvės. Akmenys yra apskaitytas turtas su savo numeriais, todėl bet kaip su jais elgtis negalima.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaipėdos universiteto atstovams kilo idėja uosto akmenis panaudoti Botanikos sode kuriamame rytietiškame sode. Teko ieškoti būdų, kaip akmenis – valstybės turtą – panaudoti, kad nebūtų pažeisti įstatymai.

„Dėl akmenų kalbėjausi ir su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, ir su buvusiu Uosto direkcijos vadovu, Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu. Rastas būdas, kaip, akmenis išlaikyti valstybės turtu, tačiau panaudai būtų perduoti Klaipėdos universitetui ir tarsi būtų sandėliuojami kuriamame rytietiškame sode“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Taip perkeldamas savo akmenis į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą uostas tarsi praplėtė teritoriją. Šie akmenys neribotam laikui liks Botanikos sode ir simbolizuos prasmingą datą – šiemet tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, tiek Klaipėdos universiteto švenčiamus 30 metų įkūrimo jubiliejus.

Kuriama ilgaamžė vertybė

Uosto direkcija perdavė daugiau kaip 50 iš uosto akvatorijos iškeltų akmenų, kurių didžiausias sveria per 7 tonas. Toliau kuriant rytietišką sodą akmenų reikės ir daugiau, todėl jie galės būti ir toliau atvežami iš uosto akmenų saugyklos Kairių gatvėje. Iš uosto kasmet iškeliama po kelias dešimtis akmenų. Saugykloje jų sukaupta keli šimtai.

Sodas įgis istoriją, kurioje savo vietą turės ir Klaipėdos uostas.

Uosto direkcijos darbuotojai kartu su Klaipėdos universiteto ir Botanikos sodo darbuotojais šalia akmenų pasodino augalų – japonišką klevą, sakurų, rododendrų, azalijų, pušų.

„Nepriklausomo uosto 30-o jubiliejaus dovanoms renkamės klasiką, nes ji visada išlieka vertinga. Pasodintas medis, simbolizuojantis gyvybę ir augimą, iš akvatorijos iškeltas akmuo, tarp tų medžių radęs vietą kaip puošmena, yra uosto dovana, jį siejantį su miestu ir universitetu. Tikimės, kad ši dovana ilgai puoš Botanikos sodo erdvę, džiugins jo lankytojus – klaipėdiečius ir miesto svečius. Po kurio laiko medžiai suaugs, akmenys prisitaikys prie aplinkos ir atrodys kaip nuolat čia buvę. Sodas įgis istoriją, kurioje savo vietą turės ir Klaipėdos uostas“, – teigė A.Latakas.

„Kuriame ne vienadienę, bet ilgaamžę vertybę – į Rytų sodą sugulę akmenys, kasmet tvirtėjantys augalai geriau už bet kokią ekonominę statistiką liudys uosto indėlį į miesto bendruomenės gyvenimą“, – tikino Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas.

Laura Fukumoto

Akmenys įgis gyvybę

Klaipėdos universiteto Botanikos sode bus ne tik japoniško sodo, bet ir Kinijos, Korėjos Vietnamo sodų motyvai.

Šio sodo idėjos sumanytojas ir projekto autorius yra profesorius Petras Grecevičius, kai ką panašaus kūręs Kinijoje. Sodas kuriamas unikalioje vietoje – sutvarkytoje senojoje Dangės senvagėje, kur suformuoti vandens tvenkiniai. Anot P.Grecevičiaus, tokia vieta labiausiai tinka Rytų sodų dvasiai atskleisti.

Planuojama, jog rytietiškas sodas su arbatos nameliais, suoliukais, tilteliais, japonišku akmenų sodu, kur akmenys bus išdėlioti pagal mistinę tvarką, visiškai bus užbaigtas per porą metų ir taps dar viena uostamiesčio traukos oaze.

Rytietišką sodą Klaipėdos universiteto Botanikos sode padeda formuoti Japonijoje gyvenusi buvusi šio universiteto studentė Laura Fukumoto.

Jos vertinimu, Klaipėdai pasisekė, kad joje formuojamame rytietiškame sode akmenys yra iškelti iš vandens, nes jie labai gražūs, turi kitokią formą, sušlapę – po lietaus įgyja naujų atspalvių.

Japoniško sodo dalyje parinkti pilkų spalvų akmenys, nes jie teikia aplinkai ramybę. Anot L.Fakumoto, labai svarbu yra tai, kad akmenys tinkamai gultų į jiems deramą aplinką, išlaikytų matomas kampų formas. Ji planuoja Klaipėdos universitete vesti kursus, kaip tinkamai pritaikyti akmenis puošiant gyvenamąją aplinką ir parkus. Dabar Lietuvoje yra daug chaoso, akmenys tiesiog sumetami be jokios tvarkos, o kartais ir į krūvas, kur jie praranda gyvybę. Gyvas akmuo yra tas akmuo, aplink kurį formuojasi tinkama aplinka. Tai reiškia, kad teisingai suformuoti iš uosto akvatorijos iškelti akmenys po kelerių metų džiugins rytietiško sodo lankytojus Klaipėdoje.

„Tai, kad sodas formuojamas buvusioje senvagėje, kur yra šlaitai, pajūrio klimatas švelnesnis, Klaipėdoje bus galima pasodinti lepesnių, bet kartu ir gražesnių augalų“, – pastebėjo L.Fukumoto.