VALDŽIA DĖL UOSTO IEŠKO „KABLIUKŲ“

Artimiausiu metu Lietuvos valdžios laukia demokratijos išbandymas – bus sprendžiama, ar Klaipėdos miestui perleisti 30 proc. Uosto direkcijos akcijų.

Naudą susigriebia Vilnius

Šiuo metu akcinę bendrovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją 100 proc. valdo valstybė.

Praėjusių metų lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto taryba kreipėsi į Vyriausybę su prašymu miesto savivaldybei perleisti 30 proc. Uosto direkcijos akcijų.

Iškeltas argumentas, kad Klaipėdos miestas ir uostas dėl geografinio artumo turi didžiulę abipusę priklausomybę. Didžiausias šalies logistinis mazgas yra greta istorinio miesto centro ir gyvenamųjų teritorijų. Miestas dėl to kenčia. Nėra bendro uosto valdymo sąsajų ir naudos miestui iš uosto, nes jo turto mokesčiai nepatenka į miesto biudžetą.

Klaipėdos miestui tenka uosto tarša, triukšmas, didžiulis nepatogumas dėl sunkiojo transporto, o naudą iš uosto susigriebia Vilnius, kuris neaišku, kaip panaudoja iš uosto gautus pinigus.

Šiuo metu jau yra parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimas dėl 30 proc. akcijų perdavimo Klaipėdos miestui. Šis įstatymas, jei jo priėmimas Seime neužstrigs, įsigaliotų nuo šių metų birželio 30 d.

Yra tikimybė, kad sprendimas gali ir užsitęsti ar netgi būti atmestas jo svarstymo metu iškėlus kokių nors neįtikėtinų argumentų. Šiuo metu 30 proc. Uosto direkcijos akcijų perdavimui Klaipėdos miestui yra pritarusi Teisingumo ministerija.

Ieškos konstitucinio pateisinimo

„Kabliukų“ perdavimo procese ieško Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Iškeltas klausimas, ar perdavus 30 proc. akcijų savivaldybei būtų privaloma jos atstovus įtraukti į Uosto direkcijos stebėtojų tarybą ir valdybą. Pagal galiojančią tvarką, pagrindinis akcininkas, o juo liktų valstybė, akcininkų susirinkime gali to ir neleisti. Taip tarsi iš anksto dėl uosto įkalamas pleištas tarp savivaldos ir šalies valdymą iš Vilniaus vykdančios valdžios.

Seimo teisininkai iškėlė klausimą ir dėl to, kodėl siūloma perduoti 30 proc., o ne kitą akcijų skaičių, nes tai esanti santykinai didelė valstybės kapitalo dalis.

Atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos uostas yra paskirtas į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonių grupę, todėl 30 proc. akcijų neva gali neatitikti teisėkūros proporcingumo ir tikslingumo principų. Be to, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas numatantis, kad tokių objektų akcijos galinčios priklausyti valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, bet nenumatantis, kad jos tuo pat metu gali priklausyti kartu ir valstybei, ir savivaldybei.

Seimo teisininkai pateikė ir tokį argumentą, kad Konstitucinis teismas dar 2003 m. buvo priėmęs nutarimą, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didelę naudą visuomenei. Iškeliama abejonė, ar Uosto direkcijos dalies akcijų perdavimas Klaipėdos miesto savivaldybei duotų naudą visuomenei. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai pasiūlė akcijų perdavimą įvertinti naudos visuomenei aspektu.

Nei Seime, nei Vyriausybėje nieko neturėtų stebinti Klaipėdos miesto noras valdyti dalį uosto akcijų.

Dominuoja municipaliniai uostai

Kol Vilniuje ieškoma „kabliukų“, kaip dalies uosto valdymo akcijų neperleisti Klaipėdos miesto savivaldybei, galima pasižvalgyti, kokia praktika yra kitose Vakarų Europos valstybėse prie Baltijos jūros.

Skandinavijos šalyse uostus valdo viešojo kapitalo bendrovės, kur didesnė dalis akcijų priklauso vietos savivaldoms. Jungtiniame Kopenhagos–Malmės uoste 50 proc. akcijų valdo Kopenhagos miestas, po 25 proc. – Malmės savivaldybė ir privataus kapitalo bendrovė. Danijos Orhuso uoste visos akcijos priklauso šio miesto savivaldai.

Suomijos uostuose didesnė dalis jų bendrovių akcijų taip pat priklauso vietos savivaldoms.

Vokietijoje taip pat dominuoja municipaliniai, tai yra savivaldos, uostai. Kylio uoste 100 proc. akcijų priklauso miesto savivaldai. Liubeke po 50 proc. akcijų dalijasi miestas ir federalinė regiono valdžia. Rostoke 74,9 proc. akcijų priklauso miesto savivaldai, o likusi dalis – regiono federalinei valdžiai.

Lenkijos Gdansko, Gdynės ir Ščecino–Svinouiscio uostuose viešojo kapitalo valdymo akcijas maždaug lygiomis dalimis dalijasi šalies vyriausybė, savivaldybė ir su uostų veikla susijęs privatus verslas.

Jungtiniame Talino jūrų uoste 67 proc. akcijų priklauso valstybei, likusios laisvai kotiruojamos biržoje.

Nei Seime, nei Vyriausybėje nieko neturėtų stebinti Klaipėdos miesto noras valdyti dalį uosto akcijų. Jų dalies perleidimas Klaipėdos miestui bus savotiškas Lietuvos demokratijos patikrinimas, kiek toli šalies valdžia pažengė nuo sovietinio uostų valdymo modelio, kai viskas buvo centralizuota ir valdoma iš „paties protingiausio centro“, kuris dažniausiai uosto valdymo niuansų net nesuvokia.