Svarbiausias Velykų atributas – kiaušinis, nudažytas įvairiomis spalvomis, išmargintas įvairiausiais raštais ir ženklais. Mes žinome, kaip kiaušinius senovėje dažydavo senoliai, bet ar nutuokiame, kaip juos gražina technologijų amžiaus šeimos su vaikais?

Draugiški gamtai ir žmogui

22-ejų grafikos dizainerė Radvilė Sarapinaitė nuo vaikystės mėgo Velykų šventę, todėl labai nudžiugo, kai buvo pakviesta tapti įdomaus eksperimento dalyve. Dirbdama leidykloje „Maketonas“, mergina sulaukė pasiūlymo dalyvauti rengiant Arūno Vaicekausko knygą „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ ir surasti kuo daugiau šiuolaikinių kiaušinių marginimo būdų. Ne tik surasti, bet ir visus juos išbandyti, nufotografuoti ir aprašyti.

Radvilei teko ne vieną dieną praleisti interneto platybėse, kur grafikos dizainerė rinko informaciją apie visas įmanomas kiaušinių gražinimo technikas. Pageidautina – draugiškas gamtai ir pačiam žmogui.

Įsitikinau, kad ne visa informacija, kurios apstu internete, galima pasikliauti, – visuomet reikia išbandyti pačiai.

„Žinote, viena – apie tai skaityti, o visai kas kita – pačiai pamėginti vieną ar kitą būdą atkartoti“, – pripažįsta Radvilė, knygoje pristačiusi daugiau nei 20 skirtingų kiaušinių marginimo technikų.

„Išbandžiau jų gerokai daugiau, tačiau ne viskas pavyko. Įsitikinau, kad ne visa informacija, kurios apstu internete, galima pasikliauti, – visuomet reikia išbandyti pačiai“, – kalba grafikos dizainerė.

Radvilė juokiasi, kad besiruošdama šioms Velykoms numargino ir suvalgė daugiausia kiaušinių per visą savo gyvenimą. „Laimei, juos labai mėgstu, todėl tikrai nebuvo išmestas nė vienas kiaušinėlis.“ Beje, nepavykusių egzempliorių ji irgi neišmesdavo, o bandydavo pritaikyti kitiems eksperimentams.

Radvilė Sarapinaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek laiko užtruko parengiamasis darbas? Ilgai. Tris, keturis mėnesius. Iš pradžių reikėjo surinkti informaciją, paskui susipirkti reikalingas priemones, galiausiai – viską išbandyti. „Užtai buvo be galo įdomu“, – tikina R. Sarapinaitė ir priduria, kad kiaušinius ji margino tik su natūraliais, maistui nekenksmingais dažais, o juos fotografuodama įgijo daug naujos patirties. „Turėjau kuo geriau perteikti kiaušinių marginimo žingsnius, kad skaitytojams būtų aišku“, – sako ji.

Pradėjo nuo tradicinių

Radvilė nusprendė neaplenkti ir tradicinių, lietuvių nuo seno pamėgtų kiaušinių marginimo būdų, t. y. rašytinio (vašku) ir skutinėjimo. Juos pati puikiai pamena iš vaikystės.

Lau­žy­tas da­žy­to kiau­ši­nio lukštas, mo­zai­kos raš­tu pri­kli­juo­tas ant vir­to kiau­ši­nio. Vie­toj kli­jų nau­do­tas kiau­ši­nio bal­ty­mas.

„Jei Velykas švęsdavome pas močiutę, kiaušinius margindavome vašku arba skutinėdavome. Labai patiko tas kruopštus procesas. Neblogai man išeidavo. Gal todėl, kad buvau vaikas, vis atrodydavo, kad mano margučiai patys gražiausi (juokiasi). Pasiilgstu to tyro vaikiško džiaugsmo iš vaikystės, kurį patirdavau per Velykas“, – trumpam nutyla Radvilė, o po minutės jau primena kiaušinių marginimo tirpintu vašku pradmenis.

Vir­tas kiau­ši­nis, nu­da­žy­tas mėly­nais ak­ri­li­niais da­žais, o jo pavir­šiaus fak­tū­ra iš­gau­ta dan­tų še­pe­tė­lio še­re­liais.

Ištirpintas bičių vaškas į pagaliuką įsmeigtu vinuku tepamas ant kiek pašildyto kiaušinio. Raštai gali būti patys įvairiausi. Tai ir rūtelės, eglelės, vištos kojelės, obuoliukai, ratukai, vingeliai, žalčiukai ir kt. Įdėjus numargintą kiaušinį į dažus, vašku padengtos vietos lieka baltos. Galima iš pradžių nudažyti kiaušinį kitokia spalva ir tik tuomet išpiešti jį vašku. Įdėjus tokį į kito atspalvio dažus ir kiek palaukus, ima ryškėti net kelių skirtingų spalvų raštai.

Kiau­ši­nis, nu­tapš­no­tas įvai­riaspal­viu ak­ri­lu fo­li­jo­je.

Skutinėti Radvilė ėmė virtus ir viena spalva nudažytus kiaušinius. Daugelio lietuvių pamėgtą spalvą – rudą – ji išgavo tradicine technika – pavirintais svogūnų lukštais. Skutinėti naudojo įvairius įrankius: nuo adatos itin smulkiems raštams iki peiliuko, skirto popieriui pjaustyti.

Išbandė naujoves

Norėdama surasti kuo daugiau šiomis dienomis naudojamų kiaušinių marginimo būdų, Radvilė naršė po lietuvių ir užsienio interneto puslapius, forumus, socialinius tinklus. Labiausiai įstrigusias technikas išbandė pati.

Viena iš tokių – paišymas ant virto kiaušinio akriliniais dažais, taip pat – įvairiais spalvotais akriliniais spalvikliais. Tokių priemonių, draugiškų žmogui ir gamtai, ji rado dailės prekių parduotuvėse.

Ak­ri­li­nės gė­ly­tės, nu­pieš­tos su au­sų krapš­tu­ku.

„Dažniausiai tai būdavo vaikams piešti skirti dažai – akrilas, spalvikliai. Man patiko, kad jie nekenkia kiaušiniui, kurį numarginus galima drąsiai valgyti“, – kalba Radvilė. Šis būdas, anot jos, labiausiai tinka vaikams. Akriliniu spalvikliu pieši ant virto atvėsinto kiaušinio tarsi ant balto popieriaus lapo.

Kitas Radvilės atrastas ir maistui nekenksmingas būdas – kiaušinio dekoravimas su iš servetėlių išplėštais paveiksliukais. Jis primena dekupažo techniką.

„Pirmiausia, – sako menininkė, – reikėtų apsirūpinti trisluoksnėmis servetėlėmis su nedideliais raštais. Atsargiai atskirkime viršutinį sluoksnį nuo kitų ir iš jo išsiplėšykime patinkančius paveikslėlius. Vietoj lipalo naudosime lipnų kiaušinio baltymą. Imkime virtą kiaušinį, jo lukštą patepkime žaliu kiaušinio baltymu, atsargiai uždėkime išplėštą paveiksliuką ir vėl tepkime sluoksnį baltymo klijų. Taip tepliokime, kol norimais paveikslėlių fragmentais padengsime visą kiaušinį“, – aiškina R. Sarapinaitė.

Karš­tas kiau­ši­nis, iš­mar­gin­tas spal­vo­to­mis vaš­ki­nė­mis krei­delė­mis. At­sar­giai – ne­nu­de­ki­te!

Anot jos, šitaip papuoštas margutis tampa nepramušamas, o tai labai svarbu mažiesiems kiaušinių daužynių dalyviams, kurie Velykų rytą nori turėti patį stipriausią margutį.

Dar vienas būdas gauti tvirtą, nepramušamą, bet labai originaliai atrodantį margutį – naudoti manų kruopas. Virtas kiaušinis ištepamas baltymu (jei norite didesnių garantijų – lipalu) ir apvoliojamas manų kruopose. Vėliau galima jį dažyti su akriliniais dažais, galima palikti baltą. Turint tokį kiaušinį su tvirtu, dvigubu kiautu – daužynių čempionas garantuotas!

Natūralių dažų galimybės

Radvilei labai gražūs ir vienspalviai, natūraliais dažais iš gamtos nudažyti kiaušiniai. Populiariausias Lietuvoje kiaušinių dažymo būdas – svogūnų lukštais. Prieš Velykas jie užmerkiami, užpilami verdančiu vandeniu su šlakeliu acto arba druskos.

Mergina dalijasi savo vaikystės prisiminimais, kai Didįjį šeštadienį visa Sarapinų šeima sėsdavo prie stalo dažyti kiaušinių. „Labiausiai mėgdavome tai daryti su svogūnų lukštais ir įvairiomis žolelėmis. Apraišiodavome kiaušinius skudurėliais, o paskui virdavome. Iki šiol prisimenu jausmą, su kokiu nekantrumu laukdavau to ypatingo momento, kai iš skudurėlio išsiridens kiaušinis… Atsargiai nuimi lukštus, žoleles, ir prašom! Kiekvienas margutis vis kitoks, vienas už kitą gražesnis!“ – šypsosi ji.

Sma­gūs po­tė­piai ak­ri­li­niais dažais, nau­do­jant skir­tin­go sto­rio tep­tu­kus.

Ieškodama kitų natūralių dažų spalvų, Radvilė išbandė raudonąjį svogūną (margučiai išėjo raudonesni) ir mėlynąjį kopūstą (melsvi į violetinumą). Ciberžolės prieskonių milteliai kiaušinius nudažė intensyvia geltona, netgi oranžine spalva. Kitų spalvų Radvilė sako nebandžiusi – pasitenkino mėgstamiausiomis.

„Žinau, kad lietuvių žemdirbiškoje kultūroje juoda spalva reiškė pasėlius auginančią žemę, tačiau aš norėjau spalvingų kiaušinių – ne juodų. Kažkaip juoda man nekelė skanių asociacijų, o juk kiaušiniai, visų pirma, skirti valgyti“, – dalijasi nuomone pašnekovė.

Pabandom?

Su karpytais svogūnų lukštais. Svogūnų lukštus Radvilė siūlo sukarpyti žirklėmis. Pašlapintą kiaušinį aplipdome karpytais svogūnų lukštais ir, atsargiai įvynioję į skudurėlį, verdame. Anot jos, išeina toks rudai margai dryžuotas margutis.

Su ryžių kruopomis. Imame kojinę ar medvilninį skudurėlį, įlašiname į jį norimų spalvų dažų, priberiame ryžių ar kitų kruopų, įvyniojame kiaušinį ir verdame. Ištraukę galėsim gėrėtis marmurinio rašto efektu.

Su aliuminio folija. Šiam eksperimentui rekės aliuminio folijos lapo. Pritepliojame ant jo kelių spalvų akrilinių (skirtų vaikams tapyti) dažų,  dedame į lapo vidurį virtą kiaušinį, kurį iš visų pusių apspaudžiame folija. Kai atsargiai ją nuvyniojame, randame įdomiais potėpiais pasidengusį margutį. Belieka jį nudžiovinti.

Su vaškinėmis kreidelėmis. Reikia išvirti kiaušinį ir, kol karštas, piešti ant jo raštus paprasčiausiomis vaškinėmis kreidelėmis arba už jas minkštesnėmis aliejinėmis pastelėmis. Kadangi kiaušinis karštas – kreidelės lengvai liejasi, išsivinguriuodamos į gražiausius ornamentus. Tik būkite atsargūs – nenudekite pirštų!

Su gumytėmis. Radvilė juokiasi, kad kiaušinius marginti galima ir linksmai – su paprasčiausiomis plastikinėmis gumytėmis (medžiaginės netinka). Tereikia apsukti jomis virtą kiaušinį įvairiausiomis kryptimis. „Tuomet įdėkite jį į norimos spalvos dažus ir palaukite, kol lukštas pasidengs dažu. Tose vietose, kur buvo gumyčių lankai, dažai neprilimpa – jos lieka baltos“, – dalijasi įdomiu eksperimentu knygos apie margučius bendraautorė.

Su lipnia juostele. Imame virtą kiaušinį ir ant jo klijuojame raštus iš lipnios juostos. Galima naudoti tiek ploną, tiek platesnę lipnią juostą – karpyti iš jos geometrines figūras ar kažką įmantriau. „Čia daug vietos kiekvieno fantazijai“, – džiaugiasi pavykusiu atradimu R. Sarapinaitė. Juostelių raštais aplipdytą virtą kiaušinį merkiame į dažus, palaukiame, kol jie įsigers, o tada ištraukiame ir atsargiai nuimame lipnias juosteles.

Su plakta grietinėle. Radvilė tikina, kad tai vienas netikėčiausių jos atrastų kiaušinių marginimo būdų. Reikės virtų kiaušinių baltu lukštu, purškiamos plaktos grietinėlės, kiaušinių dažų (kiekvienos spalvos dažus atskirai ištirpinkite nedideliame kiekyje vandens), acto ir indo grietinėlei. Pasirinktą indą pripildykite plakta grietinėle. Supilkite dažus į grietinėlę keliose vietose ir šiek tiek pasklaidykite dantų krapštuku. Kelis kartus pavoliokite kiaušinį grietinėlėje, tose vietose, kur daugiausia dažų. Tuomet atsargiai nusausinkite jį servetėle arba vienkartiniu rankšluosčiu. Nuvalius dažus ant kiaušinio lieka grakščios linijos, dėmių raštai. Nors jų spalva neintensyvi, netgi blankoka, tačiau Radvilei vis tiek gražu. „Beje, ryškumas, – sako ji, – daugeliu atvejų priklauso nuo pasirinktų dažų koncentracijos ir spalvų.“