PAR litvakų istorijos – lietuvių kuriamame dokumentiniame filme | KaunoDiena.lt

PAR LITVAKŲ ISTORIJOS – LIETUVIŲ KURIAMAME DOKUMENTINIAME FILME

  • 0

Lietuva ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) viena nuo kitos nutolusios tūkstančius kilometrų, tačiau šias šalis sieja daugiau nei būtų galima įsivaizduoti. PAR gyvena gausi ir aktyvi litvakų bendruomenė, sudaranti beveik 90 proc. visų PAR gyvenančių žydų. 

Su PAR litvakais beveik metus ryšius palaiko ir keturi lietuviai, šiuo metu kuriantys jų istorijas atskleidžiantį dokumentinį filmą.

Iš Lietuvos į PAR XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje patraukė tūkstančiai Lietuvos žydų. Dauguma jų buvo kilę iš Rietavo, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Molėtų ir kitų šalies vietovių, vykimo priežastys – skirtingos, tačiau dauguma jų susijusios su didėjančiu antisemitizmu, nepalankiomis gyvenimo sąlygomis, siekiu surasti ramų prieglobstį sau ir artimiesiems.

Kitame pasaulio krašte įsikūrę litvakai ėmė burtis į bendruomenes, klubus, palaikė tvarius tarpusavio ryšius, kurie metams bėgant Lietuvos žydams PAR padėjo išaugti į vieną didžiausių diasporų pasaulyje. PAR litvakai paliko gilų pėdsaką istorijoje – ne vienas jų kovojo prieš apartheidą, tapo visame pasaulyje žymiais menininkais, verslininkais.

Net ir praėjus daugeliui metų nuo dienos, kai pirmieji litvakai išsilaipino Pietų Afrikos Respublikoje, Lietuvos pėdsakų čia galima surasti daugiau nei tikėtina. Keiptauno mieste esančiame Žydų muziejuje dar vis stovi medinis, XIX a. pabaigą menantis namas, senoji muziejaus dalis yra Vilniaus sinagogos replika, būtina paminėti ir tai, kad šiandien galima sutikti žmonių, kurie savo gimtuosius miestelius paliko prieš 80 metų, tačiau dar vis kalba lietuviškai.

„Atsimenu, vieną lauką, ant kurio gaisrininkai pripildavo vandens, ten susiformuodavo ledas, o mes, vaikai, čiuožinėdavome. Tada man, dar mažam berniukui, Molėtai atrodė laimingiausia vaikystės vieta. Vieną dieną susikrovę daiktus patraukėme į šalį apie kurią nežinojome nieko, na gal tiek, kad sniego ten nebūna ir po truputį kuriasi naujai atvykę litvakai“, – prisiminimais apie gimtuosius Molėtus ir išvykimą dalijasi Robertas (Ruvelis) Videckis, 93-ejų litvakas, šiuo metu gyvenantis Johanesburge.

Būtina paminėti ir tai, kad šiandien galima sutikti žmonių, kurie savo gimtuosius miestelius paliko prieš 80 metų, tačiau dar vis kalba lietuviškai.

R. Videckis – vienas iš daugelio žmonių, kurių istorijos nuguls lietuvių kuriamame dokumentiniame filme. Jame savo istorijas pasakos trijų kartų litvakai – vyriausieji, išvykę iš Lietuvos prieš daugelį metų, tačiau ją vis dar prisimenantys, viduriniosios kartos atstovai, aktyviai veikiantys dėl lietuvių ir PAR litvakų ryšių stiprinimo. Kita grupė – dvidešimtmečiai, apie Lietuvą girdėję tik iš senelių lūpų, tačiau šiandien jau laikantys Lietuvos pilietybę, aktyviai ieškantys savo šaknų ir litvakiško identiteto.

Filmo kūrėjai sako, kad galima sutikti ir tų, kuriems lietuviškos šaknys reiškia reiškia mažai, ar tų, kurie piktinasi dėl bet kokių ryšių su Lietuva palaikymo. Visos šios istorijos susipina į vieną paveikslą, atskleidžiantį šią nepapasakotą Lietuvos ir PAR istorijos dalį.

„Daugybę vietų žemėlapyje galiu mintyse vienaip ar kitaip susieti su Lietuva – ar tai būtų Čikaga su gausia lietuvių bendruomene, ar visad su liūdesiu minimas Sibiras, lietuvių misionieriai Amazonės džiunglėse. Lankydamas Madagaskarą stebėčiausi ne tik nuostabia gamta, bet ir pagalvočiau, į kokią vietą mus nukelti norėjo K. Pakštas. Tačiau Pietų Afrika? Lietuvos žydai ten vyko ir vis dar gyvena tūkstančiais? Neįtikėtina, kad lietuviai beveik nieko apie tai nežino, o papasakoti tikrai yra ką“ – sako vienas komandos narių Lukas Keraitis.

Filmo kūrybinę grupę taip pat sudaro žurnalistės Ieva Balsiūnaitė ir Viktorija Mickutė, operatorius Jonas Jakūnas. Filmo darbus autoriai pradėjo beveik prieš metus – pokalbiai su PAR gyvenančiais litvakais, temos tyrimas ir filmavimai Lietuvoje, prieš akis – kitas filmo kūrimo etapas – filmavimo darbai PAR. Jiems įgyvendinti komanda pradėjo sutelktinio minios finansavimo kampaniją, prie kurios prisidėjęs kiekvienas gali tapti šios nežinomos Lietuvos ir PAR istorijos atskleidimo dalimi.

Daugiau informacijos – projekto puslapyje.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS