P. Peleckio / BNS nuotr.

PREZIDENTAS: DALIES TEISĖJŲ SKYRIMO PROCEDŪROS „TAPO UŽKULISINIŲ KOVŲ ARENA“

2022-06-16 10:39
Augustas Stankevičius, Jūratė Skėrytė, BNS

Dalies teisėjų skyrimo procedūros tapo užkulisinių kovų arena, o teismų sistema išgyvena ne geriausius laikus, metiniame pranešime sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Siekdamas permainų, pateikiau konkrečių pasiūlymų, kurie dėl sunkiai suvokiamų priežasčių itin lėtai skinasi kelią Seime. Kaip, beje, ir kai kurių teisėjų tvirtinimo procedūros, kurios jau tapo užkulisinių kovų arena“, – Seime parlamentarams kalbėjo šalies vadovas.

Seimas mėnesio pradžioje atmetė prezidento pasiūlytą buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Gegužės viduryje jo skyrimui į šias pareigas nepritarė ir pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo vadovas Stasys Šedbaras tuomet sakė, kad teisėjas nepateikė reikiamų dokumentų dėl sveikatos, teisės dirbti su slapta informacija.

Pasak G. Nausėdos, teisėjų atlyginimai tampa vis mažiau konkurencingi, o pati profesija praranda patrauklumą: „Tai yra pavojinga, nes teismai yra konstituciškai atsakingi už teisingumo vykdymą.“

Siekiant auginti pasitikėjimą valstybe, šalies vadovo teigimu, „privalome toliau stiprinti ne tik teismus, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigas bei prokuratūrą“.

Nusivylimas sporto politika ir kultūros prieinamumu

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad jį nuvilia dabartinė sporto politika, o kultūros prieinamumas visiems gyventojams vienodai neužtikrintas iki šiol.

Ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą valstybės vadovas tvirtino, jog sugriovus ilgus metus egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlyta nieko efektyvesnio.

„(...) nuvilia dabartinė sporto politikos būklė“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, sporto šakų federacijos „tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą“.

Prezidento teigimu, nebeliko patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai.

„Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!“ – kalbėjo valstybės vadovas.

Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!

Anot jo, deramo valstybės dėmesio nesulaukia ir fizinio raštingumo nuo mažų dienų ugdymas.

Šių metų balandį Vyriausybė įsteigė Nacionalinę sporto agentūrą, ji administruos apie 60 mln. eurų sportui skirtų metinių lėšų ir įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse.

Kalbėdamas apie kultūrą G. Nausėda teigė pasigendantis glaudesnio kultūros ir švietimo bendradarbiavimo, visapusiško kultūros įgalinimo.

„Stinga priemonių, kurios leistų užtikrinti tolygų kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo asmenų socialinės, ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos. Kultūros dėmeniui per mažai dėmesio skiriama ir regionų politikoje“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, iki šiol nesugebama patraukliai ir įtaigiai kultūros pristatyti vaikams. Prezidentas kritikavo ir tai, kad per mažai dėmesio skiriama Lietuvos istorijai.

„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai? Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą“, – kalbėjo jis.

„Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaito savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.