D. GRYBAUSKAITĖ STIPRINA SANTYKIUS SU KAIMYNAIS ESTAIS

Estija per savo pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) sieks parodyti, kad Bendrija yra realiai veikianti vertybių vienijama bendruomenė ir kylančios sunkios diskusijos dėl jos ateities nėra pagrindas atsisakyti ES projekto, sako šios šalies vadovė Kersti Kaljulaid.

„Mes norime, kad vertindami Estijos prezidentavimą žmonės prisimintų, kad tai buvo laikas, kai ledai pradėjo eižėti, kai mes visi priėjome išvados, kad Europa išties veikia“, – pirmadienį Taline spaudos konferencijoje po susitikimo su Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaite sakė Estijos prezidentė.

Lietuva ir Estija yra daugiau nei kaimynės

Savo pasisakyme apie Estijos pirmininkavimo prioritetus ji pažymėjo, kad skelbiamoje programoje – daugybė punktų, susijusių su laisva prekyba, technologijų plėtra, saugumo klausimai, tačiau vienas nėra įrašytas, nes sunkiai objektyviai įvardinamas, tai bendromis vertybėmis grindžiama Europos vienybė.

„Jokia sistema nėra tobula, tarptautinės bendruomenės, tarptautinė diplomatija retai veikia tik harmonijoje, mes turime diskusijas, kartais sunkias diskusijas, bet mes visada kalbėsime ir tai daug geriau nei pasiduoti dėl Europos projekto, ir mes tikimės, kad mūsų prezidentavimas bus primintas dėl šios optimistinės gaidos, ledai pradėjo eižėti“, – kalbėjo Estijos vadovė.

Esame draugai, partneriai ir sąjungininkai, visuomet palaikę vieni kitus – kovoje už laisvę, siekdami narystės ES ir NATO, kurdami pažangias ir sėkmingas valstybes.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį lankosi Taline su valstybiniu vizitu. Su netrukus pirmininkavimą ES Tarybai perimsiančios Estijos vadove prezidentė aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius ES darbotvarkės klausimus, Baltijos šalių saugumo stiprinimą, regioninių projektų įgyvendinimą, dvišalius ekonominius ir mokslinius ryšius, pranešė Prezidentūra.

Prezidentės teigimu, Lietuva ir Estija yra daugiau nei kaimynės.

„Esame draugai, partneriai ir sąjungininkai, visuomet palaikę vieni kitus – kovoje už laisvę, siekdami narystės ES ir NATO, kurdami pažangias ir sėkmingas valstybes. Šiandien patiriame tas pačias grėsmes, todėl ir toliau vieningai stipriname Baltijos šalių saugumą, energetinę nepriklausomybę ir gerovę“, – pažymi D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Lietuva pasitiki Estijos pirmininkavimu ES Tarybai ir remia jos prioritetus. Dėmesys ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimui, tolesnė parama Ukrainai, Gruzijai ir kitoms ES rytų partnerėms, ES piliečių interesų apsauga „Brexit“ derybose, migracijos iššūkių sprendimas, ES skaitmeninės rinkos stiprinimas – Estijos iškelti uždaviniai, kurie svarbūs ir Lietuvai.

Pasak pranešimo, šalių vadovių susitikime daug dėmesio skirta regiono saugumo stiprinimui.

„Lietuva ir Estija patiria tas pačias saugumo grėsmes: tęsiasi agresyvi Kaliningrado militarizacija, artėja prieš Vakarus nukreiptos „Zapad“ pratybos, esame priešakinėje kibernetinių ir informacinių atakų linijoje. Todėl, rengiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui, būtina bendromis jėgomis siekti sprendimų dėl regioninės Baltijos šalių oro gynybos, dėl nuolat atnaujinamų NATO gynybos planų su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnio sprendimų priėmimo Aljanse, imtis priemonių užkirsti kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai“, – skelbia Prezidentūra.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad už 550 kilometrų nuo Talino kylanti nesaugi Astravo atominė elektrinė pavojinga visos Europos žmonėms.

Susitikime taip pat aptarta visam regionui strateginę reikšmę turinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Europos tinklais. Prezidentės teigimu, integracija į patikimą ir modernų kontinentinės Europos elektros tinklą – paskutinis ir neatidėliotinas žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę.

„Būtina kuo greičiau įtvirtinti susitarimą dėl sinchronizacijos krypties ir iš kitos finansinės perspektyvos užsitikrinti ES paramą būtiniems infrastruktūros projektams. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją“, – teigiama pranešime.

Anot Prezidentūros, ES parama būtina ir projektui „Rail Baltica“, kuris europine geležinkelio vėže sujungs Baltijos valstybes, Lenkiją ir Suomiją

Vizito metu dėmesys buvo skiriamas ir dvišalių santykių stiprinimui. Kaip pažymi Rezidentūra, Estija yra 6-a didžiausia investuotoja Lietuvoje, šalyje sukūrusi per 8000 darbo vietų. Estijoje veikia daugiau nei 100 lietuviškų įmonių, tačiau abi šalys dar turi potencialo bendradarbiauti IT, finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.

Prezidentės valstybinio vizito metu pasirašoma sutartis tarp Vytauto Didžiojo ir Talino universitetų taip pat gali paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą mokslo ir tyrimų srityse.

Tai pirmasis valstybinis vizitas į Estiją, pareigas pradėjus eiti naujajai šios šalies prezidentei Kersti Kaljulaid. Lietuvoje Estijos vadovė lankėsi praėjusių metų spalį, praėjus vos kelioms savaitėms po inauguracijos.

Internetinis balsavimas taps įprastas

Lietuvai vis abejojant dėl elektroninio balsavimo saugumo, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid teigia, kad rinkimų saugumą įmanoma užtikrinti technologiškai, tačiau svarbiau, kad tam būtų pasirengusi visuomenė.

„Visada sakau savo partneriams: niekada nepradėkite visuomenės skaitmeninimo nuo rinkimų. Turite turėti sistemą, kuri garantuoja asmens tapatybės nustatymą, ir pirmiausia padaryti prieinamas paprastas elektronines paslaugas – kad žmonės elektroniniu būdu naudotųsi gaudami socialines paslaugas, vaikus į mokyklą ar darželį registruotų internetu. Tuomet visuomenė pradeda keistis, skaitmeninė visuomenė ima augti. Žmonės išmoksta ne tik pasitikėti technologijomis, bet ir jas apsaugoti“, – pirmadienį Taline per bendrą Lietuvos ir Estijos prezidenčių spaudos konferenciją saką K.Kaljulaid.

Ji teigė esanti įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau internetinis balsavimas taps įprastas.

Estija nuo 2005 metų yra vienintelė Europos valstybė, kur balsuoti internetu be išimčių galima per visus rinkimus.

Tuo metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad elektroninis balsavimas dar negali garantuoti saugumo ir anonimiškumo.

„Demokratinėse šalyse privalu užtikrinti balsavimo anonimiškumą, saugumą ir patikimumą. Mūsų nuomone, šiuo metu tie trys elementai negali būti užtikrinti 100 proc., ypač dėl saugumo, kibernetinių grėsmių, su kuriomis susiduriame šiandien“, – teigė ji.

D.Grybauskaitė minėjo, kad kai kurios Europos šalys dešimtmetį bandė elektroninio balsavimo galimybes ir galiausiai jo atsisakė kaip iki galo nepatikimo ir nesaugaus.

„Mes nesakome „niekada“, bet mes turime būti labiau užtikrinti“, – tvirtino ji.

„Mes neskubame, stebime technologijas, galbūt jos tiek patobulės, kad galės garantuoti konstitucinius rinkimų reikalavimus“, – sakė prezidentė.

Balsavimo internetu įvedimas Lietuvoje numatytas „valstiečių“ ir socialdemokratų Vyriausybės programoje.

Dabar diskutuojamas penktasis įstatymo projekto variantas po kelių mėnesių turėtų atsidurti Ministrų kabineto darbotvarkėje, o galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybė numato, kad 2 mln. eurų kainuosianti sistema bus sukurta 2018 metais, o pirmąkart lietuviai internetu balsuos 2019-ųjų vietos valdžios rinkimuose.

Pirmadienį D.Grybauskaitė su pirmu valstybiniu vizitu lankosi Estijoje.

Sieks finansavimo energetikos ir transporto projektams

Bendras Lietuvos ir Estijos interesas yra siekti gauti lėšų „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa kitoje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

„Dabar vyksta pasirengimas naujai finansinei perspektyvai. Čia mūsų interesas gauti pinigų sustiprinti mūsų elektros tinklus, galbūt bendriems elektros ir kitų energetikos projektų kūrimui. Tie interesai yra labai bendri“, – pirmadienį Taline žurnalistams sakė Lietuvos vadovė. Ji Estijoje lankosi su valstybiniu vizitu.

Anot jos, ir Lietuvai, ir Estijai aktualu, kad sumažėjus ES finansavimui, strateginiams projektams pinigų būtų skiriama iš kitų šaltinių.

„Stengsimės sumažėjus finansinei paramai mums – tiek Estija, tie Lietuva turime jau 75 proc. vidurkio, – kad gautume iš kitų šaltinių, kad galėtume vystyti savo strateginius projektus. Ir tai daugiausia energetika, transportas ir saugumas“, – tvirtino D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, ES lėšų tikimasi gauti projektui „Rail Baltica“ baigti, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, elektros tinklų su Europa sinchronizavimui.

Dėl elektros tinklų sinchronizavimo per Lenkiją Lietuvos pozicija skiriasi nuo Latvijos ir Estijos. Pastarosios abejoja galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, jų teigimu, reikėtų mažiausiai dviejų linijų.

„Būtų saugiau, aišku, būtų užtikrinčiau, bet pradėti galime ir su viena. Mūsų manymu, bent jau mūsų specialistų manymu, galima pradėti ir su viena“, – pirmadienį Taline teigė D.Grybauskaitė.

„Čia jau daugiau techninių diskusijų lygmuo, kas geriau užtikrintų saugumą tiekimo sinchronizacijos. Mes esame pasirengę sinchronizuotis ir su viena linija“, – pridūrė ji.

Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis – jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36–1,41 mlrd. eurų.