SEIMO KOMISIJA SIŪLO IŠPLĖSTI NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ STATUSĄ

Seimo Laisvės kovų komisija siūlo išplėsti nepriklausomybės gynėjų statusą.

Pagal komisijos parengtą įstatymo pataisą, nepriklausomybės gynėjų statusą įgytų visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo per SSRS struktūrų vykdomą agresiją sužeisti bei sužaloti.

Šiuo metu nepriklausomybės gynėjų teisinis statusas pripažinimas asmenims, pripažintais nedarbingais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.

Laisvės kovų komisijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, šiuo statusu būtų pagerbti nepriklausomybę gynę žmonės.

„Pirmiausia, tai pagarbos ir įvertinimo klausimas. To ir reikia žmonėms“, – BNS sakė Seimo narys.

Pagal projektą, nepriklausomybės gynėjais taptų kariai, kurie 1990 metų kovo 11  – 1991 metų rugpjūčio 21 dienomis priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė. Šį statusą įgytų ir asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.

Nepriklausomybės gynėjais taip pat būtų pripažįstami organizuotoms struktūroms nepriklausę asmenys, bet nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu. Tačiau jie savo dalyvavimą privalės įrodyti dokumentais.

Minėtą statusą galės gauti ir žmonės,  turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą“.

Anot L. Kasčiūno, pataisoje minimas pusantrų metų laikotarpis buvo nestabiliausias ir pavojingiausias valstybei.

„Reikia turėti, kad tas pusantrų metų etapas iki pučo buvo toks labai labai nestabilus, rizikingas, dar buvo įvairių galimų transformacijų (...) Be abejonės, kad tuo laikotarpiu žmonės, kurie gynė valstybę, svarbiausias institucijas – turėkime galvoje, kad kai atkūrėme institucijas, išorines sienas kontroliavo sovietai, Lietuvoje dar buvo beveik 200 tūkst. sovietinių karių – tie žmonės, kurie buvo šalia gležnų valstybės institucijų, nusipelno būtų pagerbti ir atitinkamai įvertinti“, – tvirtino Seimo narys.

Jis teigė, kad tiksliai nežinoma, kiek žmonių galėtų pretenduoti į šį statusą. L. Kasčiūnas svarstė, kad jų galėtų būti keli tūkstančiai.