Šios kadencijos parlamentas nepiktnaudžiauja skubos ar ypatingos skubos tvarka priimdamas teisės aktus, kitų kadencijų Seimai tai darydavo dažniau, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad Seimas dabar neretai naudojama skubos ir ypatingos skubos tvarka teisės aktus gali priimti tik ypatingais atvejais.

Tuo metu opozicijos atstovai teigia, kad smarkiai apribojus projektų priėmimą naudojant skubą, parlamente bus daugiau demokratijos.

Nemato piktnaudžiavimo

„Manau, kad visiškai nebuvo per daug jokios skubos, nes visi Seimo nutarimai pagal statutą ir priimami skubos tvarka, o kadangi sudedama ypatinga skuba su skuba, statistikoje atrodo, kad labai kažkas kažkur skuba. Nieko nėra per daug greito“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Anot jo, skubos tvarka leidžia įstatymų leidybą padaryti operatyvesnę.

Kadangi Seime jis turi teisę siūlyti projektą svarstyti skubos ar ypatingos skubos tvarka, parlamento vadovas teigė tai visuomet daręs, vadovaudamasis protingumo kriterijumi.

„Jeigu yra viskas sutarta ir priimta, tada ir siūlydavome“, – teigė jis.

V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad ankstesnės parlamento kadencijos dar dažniau naudodavo skubą priimdamos įstatymus.

Seimo duomenimis, šios kadencijos Seimas nuo savo darbo pradžios iki šių metų kovo ypatingos skubos tvarka priėmė 302 teisės aktus, skubos tvarka – 275. Iš viso priimta beveik 2 tūkst. projektų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė, kad po šio KT nutarimo teks keisti Seimo statutą.

„(...) be abejo, kad turėsime tvarkyti Seimo statutą ir visus tuos pažeidimus, kuriuos paveldėjome. Statute nustatyta skubos tvarka ir jos svarstymo mechanizmai dešimtmečiais nebuvo keičiami, turėsime peržiūrėti“, – BNS sakė ji.

A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad statutas numato būtinybę argumentuoti, kodėl vienas ar kitas projektas turėtų būti svarstomas skubos, ypatingos skubos tvarka. 

Kita vertus, anot jos, šis mechanizmas dažnai panaudojamas sprendžiant grynai techninius klausimus.

„Pavyzdžiui, priiminėjome nutarimą, Seimo narę I. Degutienę iš Sveikatos reikalų komiteto perkeldami į Kaimo reikalų komitetą, nėra diskusijos, ji sutinka pereiti ir Kaimo reikalų komitetas laukia naujo nario. Labai nemaža dalis techninių pakeitimų praeina ypatingos skubos tvarka, ir jie po to skaičiuojasi į bendrą katilą“, – tvirtino komiteto pirmininkė.

Tikisi daugiau demokratijos

Tuo metu Seimo opozicijos atstovas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sveikino KT išaiškinimą.

„Galų gale į Seimą grįš diskusija ir aptarimas, galbūt bus daugiau įsigilinimo, nebus daroma tokių dramatiškų klaidų kaip iki šiol“, – teigė jis.

Anot politiko, opozicija ne kartą turėjo priekaištų valdantiesiems dėl skubos tvarka priimamų įstatymų ir nutarimų.

„Bus daugiau demokratijos. Tai buvo viena iš pastabų, kurias mes nuolat sakydavome valdantiesiems. Net tokios reformos, kaip mokytojų atlyginimų pertvarka ar net tos pačios mokesčių pertvarkos kai kurios dalys eidavo dažnai ypatinga skuba. Tai kėlė pagrįstą susirūpinimą, ar tai yra pakankamai ir demokratiškai, ir pakankamai išdiskutuota, ar yra aišku, ką mes priimame“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Tik ypatingais atvejais

KT antradienį, skelbdamas nutarimą dėl vadinamosios urėdijų reformos, pareiškė, kad 2017 metų liepą priimtos Miškų įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, nes jos priimtos ypatingos skubos tvarka.

Anot teismo, skuba svarstant teisės aktus gali būti taikoma ypatingais atvejais, „kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes“.

Ypatingos skubos tvarka, KT teigimu, projektus galima svarstyti tik „išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai“.

Pasak KT nutarimo, įprastinėmis aplinkybėmis Seimo darbe negali dominuoti įstatymų priėmimo skubos ir ypatingos skubos tvarka praktika.

Dabar Seimo statutas nenumato konkrečių atvejų, kada gali būti siūloma projektą svarstyti skubos ar ypatingos skubos tvarka. Šios abi tvarkos leidžia gerokai sutrumpinti teisės aktų priėmimo laiką ir procedūras. Naudojant ypatingą skubą, projektą galima priimti net tą pačią dieną padarius ne mažesnę kaip trijų valandų pertrauką.