ATŠAUKIAMAS VASAROS LAIKAS: VĖL MIEGOSIME ILGIAU

Sekmadienį Lietuvoje bus atšaukiamas vasaros ir įvedamas žiemos laikas. Tai reiškia, kad gyventojai "išloš" vieną papildomą valandą. Pastaruoju metu daug kalbama apie planus atsisakyti sukiojimo, tačiau konkrečių sprendimų veikiausiai dar teks palaukti.

Europos Komisija, remdamasi gyventojų apklausa ir mokslininkų vertinimu, Europos Sąjungos narėms siūlo atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019–2021 m.

Paaiškėjo, kad didelė visuomenės dalis nepatenkinta laiko keitimu, o moksliniai tyrimai atskleidė ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Jei būtų nutarta atsisakyti sukiojimo, pačios ES narės galėtų nuspręsti, kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos.

Tiesa, kol kas realių sprendimų nėra, todėl vargu ar sekmadienį tai bus vienas paskutiniųjų kartų, kai Lietuvoje persukamos laikrodžio rodyklės.

Šią savaitę Vyriausybės išplatintame pranešime premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad spręsdama, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – gyventi, Lietuva atsižvelgs į gyventojų ir specialistų nuomonę bei kaimyninių šalių pasirinkimą. Galbūt apsispręsti padės ir apklausa.

Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Žiemos laikas paprastai galioja iki paskutinio kovo sekmadienio.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas siekiant efektyviau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis dienraščiui yra pasakojęs apie neigiamus padarinius. Organizmo adaptacinis laikotarpis kai kuriems žmonėms būna ypač įtemptas, sumažėja darbingumas, tai blogai veikia psichologinę būseną, sukelia nuovargį.

Pabrėžiama, kad šis klausimas labai individualus – vieni išties jaučia pasekmes ir adaptacijos sunkumus, kiti to nepastebi.

Gydytojo manymu, ekonominis sukiojimo naudingumas yra labai miglotas, nors tai – vienintelis argumentas, kodėl taip daroma.