KUO RŪPINASI LIETUVOS ELITAI?

Ar aš priklausau elitui, jeigu esu europietis? Kodėl "elitai", o ne "elitas", kiek jų yra? Į visus šiuos klausimus atsako knygos autoriai prof. dr. Irmina Matonytė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius.

Knygos pavadinimas "Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas" kelia daug klausimų. Kas yra elitų Europa? Ar aš priklausau elitui, jeigu esu europietis? Kodėl "elitai", o ne "elitas", kiek jų yra? Į visus šiuos klausimus atsako knygos autoriai prof. dr. Irmina Matonytė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius. Knyga parengta pagal tarptautinio politikos mokslų tyrimo "IntUne: integruoti ar vieningi? Pilietybės paieškos vis artimesnėje Europoje", vykdyto daugelyje ES šalių, duomenis.

Skirtingų tipų mozaika

"Vieno elito nėra – yra skirtingos elitų grupės, kurios tarp savęs nėra vienodos, tačiau tam tikrai sričiai konkreti elitų grupė turi didesnę įtaką nei kita", – teigia V.Morkevičius. Knygoje išskirti penki pagrindiniai elitų segmentai: politinis, kuris turi daugiausia atstovų, ekonominis, profsąjungų, žiniasklaidos ir socialinis elitas.

Pasak mokslininko, Lietuvoje visus elitus daugiau mažiau žinome, tačiau profsąjungų elitas lietuviams yra mažiau pažįstamas, nes neturi tokios įtakos kaip, pavyzdžiui, kitose ES valstybėse.
"Įdomu tai, kad kuo europietiškesnis vienas elito segmentas, tuo europietiškesnis ir kitas. Vertinant šią paralelę, galima teigti, kad Lietuvos elitams dar reikia temptis iki europietiško standarto", – tikina mokslininkas.

Jo teigimu, Europa – tai tapatybių, interesų, nuomonių, pažiūrų ir patirties kaleidoskopas. Visi piliečiai skirtingi, tačiau visus jungia tai, kad esame europiečiai, o tai jungia ir stiprina.
Jeigu vertintume Europą ir europiečius kaip vieną vienetą, tarkim, pasaulio kontekste – rezultatas būtų vienas. Jeigu lyginame juos tarpusavyje, matyti, kad tam tikrose srityse esame labai panašūs į kitus europiečius, bet tam tikrais klausimais mūsų nuomonės labai skiriasi. Skirtinga nuomonė ir tam tikrų situacijų vertinimai kyla iš to, kad, pavyzdžiui, Rytų Europos šalių istorija ir patirtis skiriasi nuo Vakarų.

Verta paminėti, kad būtent elitas sukūrė ES ir rūpinasi jos išsaugojimu. Tyrimas netiesiogiai atkleidė ir tai, kad jeigu elitas pradeda mažiau palaikyti ES idėją, tada Sąjunga pradeda braškėti.
"Jeigu Jungtinės Karalystės premjeras Deividas Kameronas pasako kokią nors antieuropietišką kalbą, tuomet tuo pasinaudodamos euroskeptikų grupės ima labiau reikštis visuomenėje ir taip kursto nepasitekėjimą ES", – pavyzdį nurodė V.Morkevičius.

Trys europiečio dedamosios

Bendro elitų požiūrio Europoje nėra, yra skirtingi segmentai, skirtingos šalys, istorijos. Visa tai lemia, kad į Europą ir ES, jos veiklą, žiūrima skirtingai, nėra vienodos nuomonės. Galbūt labiausiai europiečių nuomonė sutampa klausimu, kas svarbu būnant europiečiu.

Pasirodo, kad svarbiausi visiems europiečiams bruožai, elitų nuomone, yra mokėti vieną iš ES kalbų ir pats jausmas, kad esi europietis, priklausai ES. Taip pat manoma, kad norint būti geru europiečiu, svarbu laikytis ES įstatymų, tvarkos.

"Šie trys pagrindiniai dalykai – kalba, jausmas būti europiečiu ir pagarba įstatymams lemia, koks turi būti tikras europietis ir tai yra bendriausias atsakymas labiausiai jungiantis skirtingų šalių piliečius", – konstatuoja KTU mokslininkas.

Daugiausia skirtingų nuomonių Europoje turi religingumo klausimas. Vienoms ES šalims ir jų piliečiams būti religingiems yra labai svarbu, kitiems – visiškai nesvarbu.
"Šiuo klausimu nuomonės kontroversiškiausios. Dauguma Lietuvos elitų, nors Lietuva ir vadinama "Marijos žeme", krikščionybės nelaiko svarbiu europiečio bruožu. Vis dėlto kitos šalys krikščionybę laiko dar mažiau svarbiu veiksniu", – tikina V. Morkevičius.

Istorija suformavo požiūrį

Lietuva nors ir stengiasi lygiuotis į Vakarus, kol kas yra panašiausia ne į kokią nors Vakarų Europos šalį, o į Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Lietuviai panašiai mąsto kaip Vidurio ir Rytų Europos šalių piliečiai, daugelių klausimų jų nuomonės labai panašios. Didžiausius skirtumus įžvelgti galima lyginant lietuvius su belgais, olandais, portugalais, italais ir graikais.

"Pavyzdžiui, su Vokietija mes esame turėję kažką bendro, tad natūralu, kad tam tikrais klausimais mūsų nuomonės sutampa, o su tomis šalimis, su kuriomis mūsų nesieja bendra istorija, mąstome ir tam tikrus dalykus vertiname labai skirtingai", – tyrimo rezultatus atskleidė V.Morkevičius.

Pavyzdžiui, iš elitų atsakymų į klausimą, ar Rusija kelia grėsmę Europai paaiškėjo, kad didžiausią grėsmę jaučia Lietuva ir Estija, o mažiausią – Portugalija. Kodėl? Nes Baltijos šalys prisimena praeitį, o Portugalijai Rusija – tik labai tolima valstybė.

Mūsiškiams nerūpi tradicijos

Tyrimai atskleidė ir tai, kad nacionalinės ir europinės tapatybės suvokimo būdai Europoje yra beveik identiški. Viena vertus, yra tam tikri etniniai dalykai, kurių žmogus pakeisti negali – kokioje šalyje gimei, kas tavo tėvai, gimtoji kalba. Kita vertus, yra tam tikri pilietiniai dalykai, kuriuos galima keisti, įgyti. Pavyzdžiui, išmokti kitą kalbą, gerbti įstatymus, persikelti gyventi į kitą šalį, jaustis europiečiu.

Įdomu tai, kad pavyzdžiui, jeigu lenkas mano, kad lenko tapatybei svarbu gimti Lenkijoje, turėti tėvus lenkus ir būti krikščioniu, tai yra ir panašiai galvojančių italų, pagal kuriuos tikras italas turi būti gimęs Italijoje, jo tėvai irgi turi būti italai ir jis turi būti krikščioniu.

Šiuo požiūriu Lietuvos elitams svarbiausia atrodo kalba – būnant lietuviu, būtina mokėti ir lietuvių kalbą. Mažiausiai svarbu būti krikščioniu. Tačiau labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad lietuviams nėra svarbu laikytis Lietuvos kultūrinių tradicijų. "Nors Lietuva garsėja kaip turinti paveldą ir tradicijas, vis dėlto daugumai elitų tai nepasirodė svarbu", – teigia politikos žinovas.
Priešingai nei lietuviams, prancūzų elitams prancūzų kalbos mokėjimas nėra svarbiausias dalykas prancūziškai tapatybei. Kur kas svarbiau laikytis šalies įstatymų ir gerbti institucijas.

"Prancūzams svarbiausia teisinė valstybė, jos idėja. Tai atsispindi ir jų atsakymuose", – teigia V.Morkevičius.

Vakariečiai labiau nuspėjami

Apibendrindamas tyrimus, V.Morkevičius cituoja pagrindinę knygos mintį, kad "Europos elitai negieda viena gaida". Tai – labiau polifoninė melodija, kurioje girdisi daug įvairiausių balsų ir tonų.

Lyginant elito atstovus su "paprastais žmonėmis", galima teigti, kad elito požiūriai į Europą yra "tvarkingesni", ypač – Vakarų Europoje. Elitų atstovų nuomonę galima labiau nuspėti, nes jie labiau atsižvelgia į atstovaujamą ideologiją, tradicijas, labiau reprezentuoja grupių, kurioms priklauso, požiūrius.

Vakarų Europoje politika taip pat yra labiau struktūruota, mažiau perbėgimų iš partijos į partiją, laikomasi bendrų principų, tradicijų, daugiau tęstinumo.