Moko neformaliai

Matyt, blogiausia tai, kad saugaus eismo mokymas yra tarpdisciplininis dalykas, o politikų lūpomis kalbant – reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Už saugų eismą mūsų šalyje atsakinga Susisiekimo ministerija, o už mokslą – Švietimo ir mokslo.

Todėl nutinka taip, kad lyg ir neaišku, kas turėtų parengti tinkamas saugaus eismo mokymo programas. "Šviesoforo" varžybose dalyvauja pradinukai, kurie išmoksta pagrindinius saugaus elgesio kelyje dalykus – šviesoforo spalvas, kaip elgtis gatvėje ir panašiai, tačiau vėliau visos šios žinios nėra tinkamai gilinamos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) rengia jaunųjų mopedų ir motociklų vairuotojų varžybas, o dviratininkai susitinka respublikiniame "Saugaus rato" čempionate. Organizuojamos ir varžybos 16–19 metų jaunuoliams, jau vairuojantiems automobilius.

Visi šie konkursai yra sudėtinės vieno konkurso "Saugokime jaunas gyvybes keliuose" dalys. Nebe pirmus metus šio konkurso organizavimu besirūpinantis Antanas Čereška teigia, kad dauguma mokytojų šiems konkursams mokinius rengia iš entuziazmo.

"Anksčiau mokyklose dar būdavo automobilizmo klasės ar saugaus eismo būreliai, dabar jų nebėra ir dėmesys vaikų saugumui kelyje yra visiškai menkas", – kalbėjo saugaus eismo specialistas.

Pasak jo, blogiausia, kad atsiranda didelė spraga, kai saugaus eismo ir Kelių eismo taisyklių vaikas aktyviai mokomas iki penktos klasės, o vėliau jas prisimena tik tuomet, kai užsinori įgyti vairuotojo pažymėjimą. "Įsivaizduokite, kad išmoktumėte tik matematikos pradmenų, o vėliau iškart pereitumėte prie sudėtingų lygčių sprendimo", – palyginimą pateikė A.Čereška.

Praėjusiais metais Lietuvoje dėl savo kaltės nežuvo nė vienas vaikas, tačiau tai nėra priežastis manyti, kad vaikai keliuose yra apsaugoti. Žinoma, sakyti, kad už vaikų saugumą atsakingos tik dvi ministerijos, neteisinga, atsakomybę turi prisiimti ir tėvai, tačiau tvirtus eismo dalyvio pagrindus turėtų suteikti mokykla.

Menkas dėmesys

Švietimo ir mokslo ministerijos "Kauno dienai" atsiųstame atsakyme teigiama, kad saugaus eismo tematika įtraukta į Žmogaus saugos bendrąją programą. Joje aptariama ne tik saugi elgesna eismo aplinkoje, tačiau ir tai, kaip elgtis, kai yra ekstremalios situacijos, bei pirmosios pagalbos žinios.

Žmogaus saugos kursus mokiniams gali dėstyti bet kuris mokytojas, kuris išklauso 40 valandų kursą. Kasmet vykdomi ir kvalifikacijos tobulinimo seminarai mokytojams.

Ši programa, pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, kol vyksta pradinis ugdymas, yra integruota į kitus mokomuosius dalykus, tačiau esant poreikiui mokyklos gali iš papildomo ugdymo laiko numatyti atskirą pamoką. Pagrindinio ugdymo programoje žmogaus saugai yra skiriamos atskiros pamokos: 5–8 kl. – dvi, 9 – 10 kl. – po pusę pamokos per savaitę, o apie saugaus eismo mokymą neformaliu keliu jau nebekalbama. Vidurinio ugdymo programoje žmogaus sauga integruota į kitus mokomuosius dalykus. Nuspręsti, kiek ir kokioje klasėje skirti pamokų saugiam eismui ir kiek jos turi būti intesyvios, sprendžia pati mokykla ir dalyko mokytojas.

Didelis dėmesys saugiam eismui skiriamas neformaliojo ugdymo programoje – savivaldybėse steigiami saugaus eismo kabinetai, kuriuose mokiniai gali įgyti saugaus eismo elgesio įgūdžių, organizuojami įvairūs saugaus eismo konkursai skirtingo amžiaus mokiniams.

Nevertinamas pažymiu

Pažvelgus į mokinių ugdymo programą matome, kad daugiausia dėmesio skiriama saugiai mokinių elgsenai eismo aplinkoje. Pirmiausia dėmesys skiriamas gebėjimų laikytis Kelių eismo taisyklių ugdymui ir mokoma pagrindinės nuostatos, būtinos saugiam eismui, – pagarbos kitiems eismo dalyviams. Aiškinama ir apie būtinybę rūpintis savo ir kitų saugumu. Mokiniai turėtų būti supažindinami su kelio ženklais, eismo dalyviais, saugaus eismo taisyklėmis. Išmoksta, kaip prižiūrėti dviratį, kad važiavimas būtų saugus, kaip išvengti nelaimingų atsitikimų, kaip iškviesti pagalbą.

Vyresnių klasių mokiniams dėstomi saugaus eismo dalykai turėtų būti sudėtingesni. Mokytojas turėtų supažindinti vaikus su eismo tvarka, kelių transporto priemonių ženklinimu. Pamokų metu aptariami pavojaus šaltiniai pėstiesiems ir dviratininkams, pėsčiųjų, keleivių ir vairuotojų elgesio ypatumai. Mokiniams yra organizuojamos jų šeimos narių ir bendraamžių apklausos, siekiant atskleisti artimiausių žmonių patirtį eismo aplinkoje. Dėmesys taip pat skiriamas eismo dalyvių sužalojimo priežastims ir aplinkybėms, konkrečių eismo įvykių aplinkybių analizei.

Mokinių saugaus eismo žinios nėra vertinamos pažymiu. Pagrindinis įvertinimas – informacija apie mokymosi pažangą. Mokytojas mokiniui turėtų padėti išsiaiškinti spragas ir išsikelti asmeninius trumpalaikius bei ilgalaikius mokymosi tikslus.

Vienos Kaune veikiančios vairavimo mokyklos instruktorius tvirtino, kad pasigenda vyresnių mokinių mokymo apie eismo saugumą.

"Po pusę pamokos per savaitę eismo saugumui, elgesiui, kai yra ekstremalios situacijos, ir pirmajai pagalbai yra labai mažai. Vairuotojo pažymėjimą norinčiam įgyti asmeniui išdėstomas 40 valandų teorijos ir 30 valandų praktinis kursai, tačiau mes vis tiek kalbame, kad jaunieji vairuotojai yra nepasirengę, todėl manau, kad nuoseklus saugaus eismo mokymas nuo mokyklos suolo tikrai padėtų geriau išlaikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti ir prie saugesnio eismo", – sakė vairavimo instruktorius.