AKMENĮ AR DUONĄ?

Vos kelios dienos teskiria iki rugsėjo pirmosios, ir mokykliniai reikalai užgrius visu svoriu. Rūpesčių čia – vežimu vežk. Negana mokymo ir mokymosi iššūkių, nerimauti verčia ir psichologinis klimatas ugdymo įstaigose. Ilgą laiką pirmavę Europoje pagal vaikų ir paauglių patyčias, į pokyčius einame vėžlio žingsniu. Per pastaruosius penkerius metus situacija šiuo klausimu Lietuvos mokyklose tepagerėjo 0,9 proc., taigi problemos mastas – vis dar bauginantis. Nors jau gebame atpažinti patyčias, reaguoti ir jas stabdyti dar tik mokomės.

„Pirmyn!“, „Stiprybės!“, „Pagarba!“ – tokio palaikymo sulaukė laidos „Krepšinio pasaulyje“ legenda Vidas Mačiulis, feisbuke paskelbęs, kad neketina taikstytis su Andriaus Užkalnio patyčiomis socialiniuose tinkluose. „Sovietine daržove“, „apgailėtinu debilu“, „senu idiotu“, „geriatrine beždžione“ išvadintas žurnalistas kreipsis į teismą dėl jo garbės ir orumo žeminimo, o šis žingsnis sulaukė milžiniško palaikymo.

Daugelis sveikina pasiryžimą duoti atkirti chamizmui, tačiau yra ir seno mąstymo skepsio: ką tu padarysi, jis (A. U.) gi „toks“... Koks? Ar įžeidinėjimai, šlykščiausi keiksmai yra bendravimo socialinėje erdvėje norma? Ar tai suaugusiųjų pavyzdys vaikams?

Laikas mokytis duoti atkirtį įžeidinėjimams ir patyčioms. Ne visada, jei tau metė akmenį, atgal verta mesti duoną.

Patyčios – ne vien mokyklų realija. Mes kasdien įsitikiname, kad ir suaugusieji yra linkę žeminti kitus, ir patys patiria žeminimą. Tad kokią teisę turime reikalauti, kad vaikai nesityčiotų, jei patys rodome tokio elgesio modelį. Iš vienos pusės, kalbame apie emocinio raštingumo pamokų mokyklose būtinumą, iš kitos – patys demonstruojame visiško emocinio atsilikimo pavyzdžius.

Savajame žurnale A. Užkalnis yra svarstęs apie tai, ką reikėtų įskiepyti vaikui XXI a. „Asmeninės atsakomybės už viską“, – buvo padaręs teisingą išvadą. Tikrai taip! Ir šiuo atveju visų pirma reikėtų prisiimti atsakomybę už peržengtas ribas. Jei nepavyks pačiam, padės įstatymai. Laikas mokytis duoti atkirtį įžeidinėjimams ir patyčioms. Ne visada, jei tau metė akmenį, atgal verta mesti duoną.