ANT KIENO GRĖBLIO UŽLIPOME?

Sujudo, sukruto, nes meška prabudo. Pavasaris. Boriso Jelcino žaizdas išsilaižė ir dantimis kaukštelėjo. Nepadėjo nei euroskiepai, nei amerikietiškas dresavimas. Meška – ne beždžionėlė ir taip lengvai nepasiduoda dresūrai, bet kaip papūga pamėgdžioti moka. Kailis užaugo, nagai ataugo, dantis stomatologai sutvarkė. Ko tada nepatriukšmauti?

Pasipraktikavo Kaukaze, pažiūrėjo, kaip dirba jos buvę dresuotojai, ir pirmyn į savarankišką medžioklę. Pirmas rimtas kąsnis – savi broliai ukrainiečiai. Sakoma, "mušk savus, kad svetimi bijotų". Buvo laikas, kai su visais kartu mušė savus ir svetimus. Hitleris į Austriją, Čekiją, Klaipėdą taikiai atėjo gelbėti savųjų. Tarybų Sąjunga tokiu pat tikslu atsibeldė į Pabaltijį.

Pasidžiaugė Europa sutartimi ir netrukus be gėdos, anot Winstono Churchillio, gavo karą. Nepasimokė. Nepakako milijonų aukų, toliau auklėjo "savus" ir svetimus ir tą auklėjamąjį darbą perkėlė į pakraščius. Kol vienas auklėtojų išsikvėpė, bet nenumirė, tik į savo urvą įlindo.

O kol meška miegojo, kiti auklėtojai, nekreipdami dėmesio į jos tylų nepatenkintą urzgimą, puolė auklėti jos buvusius draugus ir ne visai draugus. Jugoslavija, Afganistanas, Irakas, net Iranui pabandė krimstelėti, bet tas kietesnis pasirodė nei tikėjosi, o Šiaurės Afrika revoliucijomis apdalino. Auklėjo, auklėjo ir nepastebėjo, kad meškutė, ramiai gulėdama ir tyliai urgzdama, pati kailį atsiaugino.

Krimstelėjo vėl Kaukazui. Pasisekė. Europos auklėtojai palakstė, pirštu pagrūmojo ir parlėkė savo vietinių, nepatenkintų "laimingu" ekonominiu gyvenimu raminti.

Apetitas atsiranda bevalgant, juo labiau kad atsirado kuo ir ką kramtyti. Kaip Europa neatsiklausė meškutės ir nereagavo į tylų jos urzgimą per operacijas Jugoslavijoje, Irake, Šiaurės Afrikoje, taip ji dabar liežuvį parodė ir "savų" nuėjo ginti.

O ką? Jiems galima, o kodėl gi jai ne? Tegul pabando ją į urvą vėl uždaryti. Nepavyks taip lengvai, nes ne ji viena griežia dantį ant demokratinių auklėtojų. Nors visi pakliuvę ir esantys tarp demokratinio auklėjimo girnų nedega didele meile meškutei, bet ją palaikys vien dėl to, kad dantis parodė pasaulio galingiesiems.

Taigi, meškutė, tyliai urve pagulėjusi, paurzgusi, išlindo, dantimis kaukštelėjo ir nagais per ukrainietiškus lašinius grybštelėjo. O kas jai?

Europa nusikamavusi nuo savo ekonominių problemų, iškvėpusi beveik visą savo dvasią auklėjamajame darbe. Dabar kaip meškutei teks savame urve sėdėti ir tik urgzti. Tai ar tik meška kalta, kad jos dresuotojai, rodydami blogą pavyzdį, užlipo ant vieno neatsakingai po pasaulį išmėtytų grėblių.