AR MOKSLO SPRENDIMAI PRITAIKOMI TVARIAI VERSLO IR PRAMONĖS PLĖTRAI?

Europos žaliojo kurso – siekio tapti pirmuoju žemynu, kuris būtų neutralus klimatui, – įgyvendinimas reikalauja laikytis kryptingos strategijos ir politinių sprendimų, nukreiptų į konkrečius sektorius. Vienas iš jų – pramonė, kurią Europa numato kaip konkurencingą, žalią ir skaitmeninę. Tačiau ar mokslas ir akademinė bendruomenė gali prisidėti prie šio siekio realizavimo?

„Išgirdus šį klausimą kyla natūrali reakcija – tai žinoma, kad gali! Tačiau viskas ne taip paprasta. Visų pirma, turime gerai suprasti keliamus žalinimo, tvaraus pramonės vystymo uždavinius ir suvokti vartojamas sąvokas, kad sėkmingai judėtume siekiamo tikslo link“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.

Tvarios pramonės vystymo uždavinys skatina apgalvoti žalumo apibrėžtį. Ar tai tik gražūs žodžiai, ar vis dėlto ir harmoningas žmogaus, gamtos ir visuomenės egzistavimas?

„Įvedę žodį „tvarumas“ paieškos sistemoje „Google“ ir peržvelgę gautus atsakymus galite susidaryti įspūdį, kad netvarių organizacijų ar įmonių nebeliko. Žodis „tvarumas“ dabar vartojamas visais linksniais, net ir šauksmininko, todėl kyla pačios sąvokos devalvacijos grėsmė“, – pastebi E. Valatka.

Bendra atsakomybė

Europos Komisijos pasiūlymų rinkinys yra orientuotas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų grynojo išmetimo kiekio sumažinimą bent 55 proc., žaliųjų darbo vietų kūrimą statybos sektoriuje, pastatų renovaciją ir kitus ambicingus tikslus. Tačiau ne visos tikslo siekimo priemonės  prieinamos dabar.

„Pasaulyje vykstančiuose procesuose pastebime tam tikrų pramonės plėtros trajektorijų, tačiau jos ne visada atitinka idealizuotas, tvarias plėtros kryptis. Įvairūs socialiniai, ekonominiai faktoriai lemia tai, kad tam tikrose srityse tiesiog neturime technologijų ir efektyvių priemonių, kurias galėtume pavadinti iš tiesų tvariomis“, – pastebi rektorius.

Ekspertas svarsto, kad tokios technologijos dar tik turės būti sukurtos, todėl universiteto atsakas į šią problemą turėtų būti efektyvios inovacijų ekosistemos vystymas.

„Nors „ekosistema“ ir „inovacijos“ – populiarūs žodžiai, galbūt kartais keliantys abejonių ir atrodantys tušti, tačiau esu įsitikinęs jų svarba. Ekosistemą, apie kurią kalbu, lemia keturios fundamentalios jėgos, kurios veikia viena kitą: žmonės, turima infrastruktūra, ekonominis išsivystymo lygis ir įgalinanti aplinka“, – teigia E. Valatka.

Svarbi motyvacija

Kalbėdamas apie faktorių, užtikrinančių tvarumo integraciją į įvairius pramonės procesus, svarbą, rektorius akcentuoja talentų, motyvuotų darbuotojų ugdymą ar perkvalifikavimą.

„Mes labai dažnai kalbame, kad galime viską – pakeisti pramonės procesus ir prisitaikyti prie iškeltų reikalavimų. Tačiau ar tikrai pakanka specialistų, kurie turi reikiamų kompetencijų, geba spręsti problemas, adaptuotis prie besikeičiančios situacijos? Juk ekosistemos pamatinis faktorius yra žmonės“, – primena E. Valatka.

Be profesionalų, pasak E. Valatkos, įtaką daro šalies, regiono ir miesto infrastruktūra. Tai – susisiekimas, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, kultūros įstaigos, viešbučiai ir biurai.

Žodis „tvarumas“ dabar vartojamas visais linksniais, net ir šauksmininko, todėl kyla pačios sąvokos devalvacijos grėsmė.

Anot E. Valatkos, ekonominis išsivystymo lygis, kaip trečioji ekosistemos dedamoji, apima investicijas, verslo ir pramonės įmonių įvairovę, mokslo centrų ir universitetų potencialą: tai, ką mes šiuo metu turime, ir tai, ką galime pasiekti. Įgalinanti aplinka – ne tik kultūrinė, bet ir teisinė bazė, geopolitinė aplinka, komunikacinė terpė – turi būti pozityvi, viltingai nuteikianti, kad priimami sprendimai būtų orientuoti į teigiamus rezultatus ir kūrybiškumo skatinimą.

„Svarbu nepamiršti ir penktojo inovacijų ekosistemos elemento – tinklaveikos – galimybių. Per susitikimus, seminarus ar konferencijas galime ugdyti asmenines savybes, įgyti naujų žinių ir dalytis patirtimi, būti bendrystėje ir taip tapti stipresni. Man svarbi bendrakūros idėja, kuri turėtų tapti pamatiniu mūsų veiklos principu“, – sako E. Valatka.

Ne viskas – greitai

KTU rektorius skatina apsvarstyti, ar skirtingų pramonės šakų transformacija, remiantis tvaraus vystymo principais, yra reali ir įgyvendinama.

„Svarbu įvertinti tam tikrus faktorius – kainą, laiką, inovacijų ir žmogiškųjų išteklių poreikį šiems pokyčiams įgyvendinti. Ypač svarbu sau nemeluojant atsakyti, kokia kaina mes galime tam tikras pramonės šakas transformuoti, neprarandant jų konkurencingumo? Ar galime transformuoti jas visas? Juk norint transformuoti kai kurias ypač svarbias pramonės šakas vis dar reikalingas fundamentinių ir taikomųjų tyrimų proveržis“, – teigia KTU vadovas.

Kaip vieną iš pavyzdžių E. Valatka įvardija žaliojo vandenilio generavimą naudojant katalizatorius ir tiesioginę saulės šviesą. Vadinamoji dirbtinė fotosintezė, ko gero, galėtų būti vienintelis tikrai tvarus vandenilio generavimo iš vandens ir anglies dioksido fiksacijos procesas.

„Šioje srityje intensyviai dirbama bene 50 metų, tačiau proceso efektyvumas praktiniu požiūriu išlieka nepakankamas. Nors ir pastebima nuolatinė pažanga, ji vyksta gana lėtai. Norint tolesnės proceso pažangos ir ją įdiegti praktiškai, reikalingi fundamentiniai tyrimai ir ištekliai – ir tik nuo šalies, regionų ir įmonių kryptingų investicijų priklauso žaliojo vandenilio ateitis“, – sako E. Valatka.

Minėtoji transformacija daro įtaką ne tik pramonei, bet ir kitiems visuomenėje vykstantiems procesams, tokiems kaip darbo užimtumas, regionų plėtra ar švietimo sistemos pertvarka.

„Pasaulis keičiasi taip greitai, kad vis svarbiau gebėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, o tam, kad rastume, kaip spręsti kompleksines problemas, reikia skirtingų įgūdžių“, – sako E. Valatka.