Dovanotam arkliui į dantis žiūri? | KaunoDiena.lt

DOVANOTAM ARKLIUI Į DANTIS ŽIŪRI?

Amerikiečių rašytojas, prarastosios kartos atstovas Ernestas Hemingway yra pasakęs, kad pats bjauriausias žodis – "pensija". Lietuviai gražiausiu žodžiu yra išrinkę "ačiū". Sudėję šiuos du žodžius gautume labai išskirtinį veiksmą – padėką išeinantiems į užtarnautą poilsį.

Anuomet, kai ilgi darbo dešimtmečiai viename kolektyve buvo privalumas, tie kolektyvai surengdavo gražias palydėtuves, įteikdavo uoliai tarnavusiajam rimto dailininko tapytą paveikslą ar gerą laikrodį. Dažniausiai.

Dabar gi ilga tarnystė vienoje vietoje laikoma ne lojalumu, o, veikiau, trūkumu – esą bijo žmogus naujų iššūkių, užsitupi saugioje zonoje. Jauni žmonės išvis linkę kaitalioti darbovietes. Ir ne todėl, kad būtų nelojalūs ar nepastovaus charakterio. Tiesiog dirbdami per trumpą laiką įgyja daugiau įgūdžių ir skuba susirasti naują darbą dinamiškesnėje aplinkoje ir, žinoma, patrauklesnėmis sąlygomis.

Bet grįžkime prie tų "dinozaurų", kuriems kažkada vis tiek išaušta valanda X – tenka atsisveikinti su ilgamečiais bendradarbiais. Šie savo ruožtu suka galvą, ką čia išradingiau sugalvojus. Ir už ką. Vieni skiria pinigų iš įmonės biudžeto, kiti susimeta – nelygu galimybės. O štai lengviausia aukštesnėms institucijoms, turinčioms reprezentacinių lėšų ir daiktų. Ir nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūri, imkim ir pasižiūrėkim.

Nuo tokių dovanų – nei juoktis, nei verkti. Prieš jas teikiant vertėtų prisiminti, kad ir dirbančiajam, ir išeinančiajam svarbiausia yra pagarba ir dėmesys, o ne menkaverčiai daiktai.

Štai didžiąją dalį gyvenimo vienoje sveikatos įstaigoje išdirbusi kaunietė medikė gavo lėkštę. Ir obuolių galima įsidėti, ir sriubos įsipilti – labiau praktiška nei gražu. Tiesa, aplink kojeles kitoje pusėje išraityta: "Sveikatos apsaugos ministerija". Kitas kultūros įstaigos darbuotojas nuo Kultūros ministerijos už ilgametį triūsą buvo apdovanotas stikline gertuve. Irgi praktiška – juk reikia daug vandens gerti.

Tik nuo tokių dovanų – nei juoktis, nei verkti. Prieš jas teikiant vertėtų prisiminti, kad ir dirbančiajam, ir išeinančiajam svarbiausia yra pagarba ir dėmesys, o ne menkaverčiai daiktai. Parodyti dėmesį ministerijos gali įvairiais būdais: įteikdami garbės ženklus, medalius, įvairias nominacijas, tad gal neverta vėdinti sandėlių?

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Anonimas

Oi, nenoriu likti anonimu - rašiau aš, Vilija. Komentavimo įgūdžių stoka ;))

Anonimas

0 aš savo išleidimą iškeisčiau net į kiaurą aliuminį "bliūdą" ar ąsočio šukę. Vietoj atsisveikinimo pusvalandį buvau skalbiama: pasodino Kauno skyriaus vedėja nelojaliąją ant kėdės ir teko išklausyti jos suvešėjusioje vaizduotėje įsitvirtinusias pusantrų metų mano nuodėmes, nubraukus vienuolikos su puse metų nepriekaištingo darbo. Ir išeiti negali, nes atsiskaitymo lapelio kelionėn į Vilnių reikia. Personalo skyriaus darbuotojos Vilniuje susirūpinosios intensyviai linkėjo sveikatos 63 metų moterėlei, betgi ne dėl sveikatos išėjau, o kad nereikalinga patapau. Va taip Generolo Jono Žemaičio karo akademija atsisveikina su dėstytojom...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS