KARŠČIO BANGOS EUROPOJE. KAIP ATOSTOGAS KEIČIA KLIMATO KAITA?

Ekstremalūs vasaros karščiai Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje, kai termometro stulpelis dienos metu perkopia 40 laipsnių, o naktį nenusileidžia žemiau 30 laipsnių pagal Celsijų, tampa vis dažnesni. Europą užklupusios karščio bangos Cerberis ir Charonas, pavadintos graikų mitologijoje vartus į požemį saugojusio trigalvio šuns su gyvatės uodega ir keltininko, kuris nešė ten mirusiuosius, vardais, dar labiau sustiprina jų grėsmę. Karštis iš tiesų trikdo įprastą dienotvarkę ir jaukia atostogų planus.

Tvyrantys karščiai ne tik verčia laiką leisti patalpose, kad sumažėtų sveikatai kylantis pavojus, bet ir lemia miškų gaisrus, lydo asfaltą, prastina oro kokybę ar trikdo paslaugų teikimą. Tokios ne pirmą vasarą kylančios karščio bangos kelia klausimų, kaip mūsų atostogos atrodys ateityje. Kaip visa tai paveiks tarptautinį ir vietos turizmo sektorių?

Turbūt ne vienas Lietuvos gyventojas, šiuo metu atostogas leidžiantis pietinėse Europos šalyse prie Viduržemio jūros, turi mažiau galimybių jomis pasimėgauti ir dar susiduria su sveikatai kylančiomis rizikomis. Atrodo, dėl intensyvėjančių ir ilgiau trunkančių karščių, kuriuos lemia klimato kaita, vis rečiau atostogų planus vasarą susiesime su pietinėmis šalimis. Tad vasarą leisti Lietuvoje gali atrodyti vis patraukliau ne tik mums, bet ir svečiams iš užsienio.

Įtaka kelionėms

Dėl tvyrančių karščių Jungtinės Karalystės institucijos neseniai išplatino raginimą gyventojams susilaikyti nuo turistinių kelionių į Pietų Europos šalis. Kad būtų išvengta nelaimių dėl perkaitimo, kai kurios Pietų šalys pačios ėmėsi riboti lankymąsi turistų pamėgtose vietose. Pavyzdžiui, Graikija apribojo Atėnuose esančio Akropolio lankymą ir dėl siaučiančių miškų gaisrų evakuojami gyventojai ir turistai iš įvairių Ispanijos ir Graikijos regionų.

Nors turistų srautas piką dažniausiai pasiekia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Europos kelionių komisijos (EKK) duomenimis, dėl išaugusių karščio bangų rizikos gyventojai vis dažniau į Pietų Europos šalis renkasi keliauti pavasario arba rudens mėnesiais.

Tie gyventojai, kurie dėl vaikų atostogų turi mažiau galimybių keliauti pavasarį ar rudenį, vis dažniau pasirenka keliauti į Vidurio ar Šiaurės Europos šalis, pavyzdžiui, Čekiją, Daniją, Norvegiją ar Islandiją. Taip pat populiarėja kalnų vietovės, kuriose vyrauja žemesnė temperatūra.

Karščio bangos prisideda ir prie didesnių paslaugų kainų. Pavyzdžiui, Ispanijoje vasaros laikotarpiu elektros suvartojimas yra kur kas didesnis nei žiemos mėnesiais. Bene visą parą veikiantys kondicionieriai, išaugęs vandens suvartojimas lemia didesnes energijos sąnaudas ir mokesčius už jas. Be to, kai kuriuose regionuose dėl karščių jaučiamas vandens trūkumas, o jo suvartojimas apribojamas, tai gali kelti papildomų sunkumų paslaugų sektoriui.

Temperatūros rekordai

Prasidėjus liepai vidutinė Žemės temperatūra pasiekė naują visų laikų rekordą, kuris dar tą pačią savaitę buvo viršytas tris kartus. Anksčiau rekordai buvo viršijami vidutiniškai kas 3–15 metų.

„World Weather Attribution“ klimato modeliuotojai skaičiuoja, kad didėjant anglies dioksido emisijai, karščio bangų atsiradimo tikimybė padidėja 100 kartų. Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad karščio bangos, kai temperatūra sieks daugiau nei + 45 °C, taps įprastu reiškiniu šalia Viduržemio jūros įsikūrusiose šalyse. Tikėtina, kad šio amžiaus pabaigoje temperatūra šiose šalyse vis dažniau perkops ir + 50 °C ribą.

Vis dėlto pripažįstama, kad tiksliai prognozuoti klimato kaitos padarinius yra itin sudėtinga. Pasiekus vadinamąjį lūžio tašką, klimato pokyčių įtaka gali būti sunkiai nuspėjama. Tačiau, nors ir negalima tiksliai įvardyti ekstremalių gamtos reiškinių dažnumo ir intensyvumo, tikėtina, kad karščio bangos suintensyvės, bus dažnesnės ir plėsis apimdamos vis daugiau šalių.

Poveikis ir galimybės

Lietuva dėl savo klimato tampa vis patrauklesne lokacija turizmui vasaros metu. Klimato kaitai veikiant pasaulio ekonomiką ir turizmo sektorių, Lietuvai yra proga susigrąžinti iki pandemijos buvusį turistų skaičių.

Remiantis EKK duomenimis, Lietuvoje per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2019 m., sulaukta apie 30 proc. mažiau turistų. Pagal šį rodiklį atrodome prasčiausiai Europoje, o žemiau yra tik kaimynė Latvija. Prie turistų skaičiaus kritimo prisidėjo ne tik pandemija, bet ir Rusijos karas Ukrainoje, ir geopolitinė įtampa, sumažėję turistų srautai iš Rusijos ir Baltarusijos, pastaruosius kelerius metus sparčiai augusios paslaugų kainos.

Karščių alinamai Pietų Europai vasarą tampant vis mažiau patrauklia vieta atostogoms, Lietuvai tai yra galimybė parodyti lietuviškos vasaros pranašumus. Atrodo, kad, kol pasaulio lyderiai ne itin veiksmingai kovoja su klimato kaita, vis daugiau žvilgsnių atostogoms vasarą ir ateityje kryps tolyn nuo seniai pamėgtų kurortų.