KAUNIETĖS SAPNAS

Ne vienas turistas jau pakeliui į Kauną – juk kai kas ir lanko tik UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo nusipelniusias vietas. Suprantama, visiems įdomu, kol nauja, tad Kaunas nemiega. Iš karto po pagrįstai euforiją sukėlusios žinios pradėta didžiulė reklamos kampanija

Kauno turizmo interneto svetainėje jau tą pačią dieną atsirado didžiulis užrašas, kad Kaunas – UNESCO sąraše, skelbiamas virtualusis ir popierinis žemėlapis su maršrutais po ryškiausius Kauno modernizmo objektus su jų nuotraukomis ir aprašais. Prie svarbiausių iš jų pastatyti informaciniai stendai, tarp jų zuja Hop-on Hop-off autobusiukai.

Pažindintis su jais daug kas pradeda nuo Centriniame pašte (ačiūdie, kad jo neprichvatizavo) skubiai įrengto Kauno modernizmo centro. Siūlomos ekskursijos po laikinosios sostinės dvasią išsaugojusius butus (kai kuriuose galima ir pernakvoti), tarpukario įstaigų pastatus. Pagaliau tvarkomi beveik dešimtmetį apleisti stovėję garsieji „Pienocentro“ ir „Pažangos“ rūmai pačioje Kauno modernizmo širdyje – Laisvės alėjoje, tuoj nebeliks ir priešais juos vietoj „Merkurijaus“ universalinės nuo 2009-ųjų žiojėjusios duobės (kai kurie turistai spėliojo, gal tai užsitęsę archeologiniai kasinėjimai). Atkuriami „Metropolis“, „Versalis“, Konrado kavinė, juose siūlomi tarpukario virtuvės patiekalai, skamba to laiko melodijos.

Patekti į į UNESCO sąrašą – ne tik garbė, bet ir atsakomybė saugoti paveldą. Tad Kaune nuo šiol – jokių pristatytų „stiklainių“ ar nugriautų vertybių. Saugoti ir propaguoti pasaulinės svarbos unikumus kainuoja, tad, be valstybės ar miesto lėšų, inicijuojamas kauniečių visame pasaulyje fondas. Kilo daug kitų iniciatyvų.

Nors tai tik sapnas, bet iš jo pabudus tikiu, kad mūsų miestas, sugebėjęs ne tik nemažai ką iš išskirtinio laikinosios sostinės tarpsnio išsaugoti, bet ir įrodyti, kad tai pasauliniu mastu unikalu, dabar nepramiegos naujo šanso parodyti sau ir pasauliui, kas yra Kaunas.