KOKIA YRA LAISVĖ IR JOS FORMOS?

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) šiandien prasideda Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas. Tema „Laisvė ir jos formos“ taps jo ašimi, persismelkiančia visose plenarinėse sesijose.

Vienas iš simpoziumo dalyvių, Honkongo kiniškojo universiteto filosofijos profesorius Saulius Geniušas teigia, kad laisvė ir jos formos yra išties puikiai parinkta tema po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių diskusijai. Jis savo pranešime, remdamasis atliktais tyrimais, sieks susieti laisvės tematiką su tokiomis filosofinėmis temomis kaip produktyvi vaizduotė ir savirealizacija. „Trumpai kalbant, sieksiu parodyti, kad žmogus gali klestėti tik tuomet, kai save realizuoja, tačiau būtina skirti savirealizaciją ir savideterminaciją kaip skirtingas laisvės formas, be to, savirealizacija negalima be vaizduotės. Tad, kaip matote, temą analizuosiu iš filosofinės perspektyvos ir tikiuosi, kad publikai bus įdomu“, – vylėsi profesorius.

Dalysis patirtimi

„Jau daugelį metų dirbu universitete Honkonge, prieš tai dirbau universitete JAV, kur apgyniau ir savo doktorantūrą. Metams bėgant – netgi dešimtmečiams – vis intensyviau ieškau bendradarbiavimo galimybių su Lietuvos universitetais. Tad man šis VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas suteikia galimybę užmegzti artimesnius ryšius su Lietuvos akademine bendruomene ir aš labai tikiuosi, kad bus progų šiuos ryšius vystyti toliau“, – teigia S.Geniušas.

Jo nuomone, Lietuvos akademiniam pasauliui įdomu ir svarbu artimiau susipažinti su užsienyje gyvenančiais mokslininkais ir geriau suprasti jų tyrinėjimus.

„Labai tikiuosi, kad tai ves prie tolesnių pastangų integruoti užsienyje gyvenančius mokslininkus į Lietuvos akademinį pasaulį. Mano nuomone, nuo to Lietuvos akademinė kultūra tik praturtėtų. Netgi teigčiau, kad tai XXI a. tapo būtinybe, nes šis amžius pasižymi ne kultūrų grynumo paieškomis, bet įvairių kultūrų sintezėmis“, – įsitikinęs filosofas.

Honkongo universiteto filosofijos profesorius S.Geniušas šį mėnesį VDU veda paskaitas ir dalijasi patirtimi su įvairių sričių studentais ir VDU bendruomene kaip kviestinis V.Kavolio tarpdisciplininės profesūros programos dėstytojas. Jis su VDU bendruomene kalba apie fenomenologiją ir hermeneutiką, kurios yra vienos svarbiausių XX a. filosofinių tradicijų.

„Kadangi studentai nėra tik tie, kurie specializuojasi filosofijoje, siekiu parodyti, kodėl šios tradicijos yra svarbios ne tik filosofijos, bet ir daugelio kitų disciplinų kontekste“, – atskleidžia filosofas. Tarp jo nagrinėjamų temų – ir muzikos filosofija, japonų filosofija, daugialypė realybė ir paskaita apie karą žvelgiant iš fenomenologinės perspektyvos.

Subtilus klausimas

VDU istorikas profesorius dr. Egidijus Aleksandravičius teigia, kad laisvės lemties ir lietuvių santykio su laisve klausimas yra pats svarbiausias.

Žmogus gali klestėti tik tuomet, kai save realizuoja, tačiau būtina skirti savirealizaciją ir savideterminaciją kaip skirtingas laisvės formas.

„Net jei sakytume, kad nesame pirmieji, keliantys laisvės klausimą, ir kad kai kam tai atsibosta, minioms visada yra artimesnė kokia nors diktatūra arba visiškai suvienodintas galvojimas, arba tam tikri propagandiniai, fanatiški, isteriški riksmai. Laisvė visada yra subtilesnis dalykas. Laisvė yra tai, ką mąstyti reikia labai valingai – kartu su demokratija, laisvė užgęsta, jeigu nėra jokių sąmoningų pastangų, jeigu žmonės, ypač tie, kurie yra pasirinkę akademinį kelią, tie, kurie įsivaizduoja, kad jie kažką giliau mąsto ir daugiau gali pasakyti, nustoja įsipareigojimo šita tema“, – teigia istorikas.

Neabejotina nauda

Kalbėdamas apie VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumą, prof. dr. E.Aleksandravičius pabrėžia gyvo susitikimo ir bendravimo naudą, kuri šiais technologijų laikais tampa vis didesne prabanga. „Ir pandemijos, ir karai, ir nauji iššūkiai per pastaruosius kelerius metus mums aiškiai rodė, kad neva viskas yra atvira, neva viskas yra „online“, neva dėl socialinių tinklų viskas yra atvira, vienuma yra palaikoma, bet čia, regis, taip pat yra akademinė įžvalga, kad tikram autentiškam bendravimui, susipažinimui, diskusijoms akis į akį  šitos sąlygos kaip tik buvo neišpasakytai destruktyvios. Persikėlę į tinklus, į nuotolius mes iš tikrųjų dar labiau padidinome nuotolius tarp mūsų akademinių žmonių, tarp tų, kurie yra proto nešėjai, tarp tų, kurie yra pajėgūs kelti didžiąsias idėjas, pajėgūs telkti žmones diskutuoti, ginčytis ir susitarti“, – teigia profesorius, kurio įsitikinimu, visa tai, kas dabar vyksta pasaulyje, duoda naujų impulsų rinktis.

„Turime bandyti palaikyti pasaulio lietuvių proto, intelekto, širdies gyvąjį nervą ir nėra kitų formų, kaip kartais susirinkti prie bendro stalo ar prisėsti ant tų pačių laiptų ir pagalvoti apie tai, kokios didžiosios idėjos mus dar gali timptelėti į priekį, kilstelėti aukštyn ir daryti tai, ką mūsų kasdienybė mums šiandien diktuoja“, – konstatuoja E.Aleksandravičius.