Prasidėjusios vaikų vasaros atostogos ne retai tampa galvos skausmu tėvams. Juk daugiau nei du mėnesius teks galvoti įvairią veiklą, kuri ne tik patiktų vaikams, bet ir juos lavintų, augintų jų asmenybes. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė prof. Renata Bilbokaitė pataria, kaip suplanuoti vasaros atostogas, kad ne tik visa šeima pailsėtų, bet ir vaikui būtų suteikta galimybė augti kaip asmenybei ir mokslo metus pasitikti su nauja energija.

Veiklų pasirinkimas

Vasaros atostogų metu vertėtų užsiimti įvairaus pobūdžio veikla. Prof. R. Bilbokaitės teigimu, būtų itin naudinga vaikams suplanuoti įvairios kūrybiškos veiklos, kuri leistų patirti gerų emocijų, išbandyti naujų dalykų ir plėsti akiratį.

„Kūrybiška veikla yra įvairiausi žaidimai, kai skatiname vaikus fantazuoti, kurti, perdaryti ir kitaip įveiklinti vaizduotę. Labai svarbu, kad būtų kuo aktyviau įsitraukiama į procesą. Svarbiausias patarimas – keisti aplinką, kad vaikai mokytųsi tai daryti nuo mažų dienų ir suaugę gebėtų priimti pokyčius ir jų nebijotų. Keičiant aplinką, patarčiau pasinaudoti nemokamomis paslaugomis – daug patirčių galima įgyti lankantis muziejuose, galerijose, bibliotekose, varžybose, koncertuose – ten, kur įėjimas yra nemokamas. Mūsų ir kitos valstybės skatina šias veiklas ir ypač kultūrinei edukacijai skiria itin daug dėmesio, kad visi vaikai turėtų galimybę patirti kultūros dvasią, nes ji svarbi asmenybės formavimuisi, savo tapatybės paieškai ir pasaulio pažinimui“, – sako prof. R. Bilbokaitė.

Šiltuoju metų laiku svarbu daugiau laiko praleisti gryname ore. Lietuva vasarą gali pasigirti sužaliavusiais miškais, pražydusiomis gėlėmis, įspūdingomis upėmis ir ežerais. Veiklos gamtoje yra labai naudingos augančiai asmenybei.

„Gamtoje atkuriame jėgas, savo pusiausvyrą, pailsime ir pažįstame aplinką, kurios miestuose lieka vis mažiau. Taigi, buvimas gamtoje net be išankstinio scenarijaus visuomet yra gera ir naudinga atostogų veikla“, – sako VU Šiaulių akademijos direktorė.

Profesorė primena, kad kelionės ir išvykos gamtoje nereikalauja didelių išlaidų, jas lengva suplanuoti. Svarbiausia, kad tėvai pasirūpintų tinkama vaikų apranga, leidžiančia džiaugtis žaidimais bet kokiu oru. Tai yra labai svarbu, nes mokymasis prisitaikyti ir gyventi visavertiškai įsitraukiant ugdo laimingą asmenybę.

Daugeliui mūsų nieko neveikimas atrodo nepriimtinas, nes tai – lyg laiko švaistymas. Tačiau jis yra būtinas.

 

Kaip suderinti norus?

Net ir per atostogas vaikams reikia kokybiško laiko su savo šeima. Tėvų dėmesys ir artumas stiprina ryšį su vaiku – jis jaučiasi saugus, gali laisvai išreikšti jausmus ir emocijas. Emocinis ir fizinis saugumas, kurį suteikia mylintys tėvai, yra vaikų emocinio brandumo ir tikslo siekimo pamatas ateityje.

„Kokybiškas laikas – visos bendros veiklos su vaiku, kai patiriamas nepertraukiamas tėvų dėmesys. Prie jų priskirčiau bendras tolimas ir artimas keliones, renginių ir muziejų, įvairių edukacijų lankymą, buvimą gamtoje, sode ar namuose ir kt. Dažniausiai vaikams patinka žaidybinės formos veiklos ir įvairios edukacijos, kurios dabar labai populiarios tiek kelionėse, tiek vietinėse kultūros institucijose. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą, nes vaikai galėtų žaisti visą dieną. Verta prisiminti, kad per atostogas vaikas neturėtų derintis tik prie tėvų poreikių, nes tokiu būdu skatiname vaiką per anksti suaugti. Idealu, kai yra randama pusiausvyra tarp to, ką nori veikti tėvai (pvz., vaikščioti kelias valandas pajūriu) ir vaikai (pvz., žaisti konkretų žaidimą pajūryje)“, – pabrėžia prof. R. Bilbokaitė.

Netikėta nauda

Dažnai tėvai baiminasi, kad neužtikrins nepertraukiamos veiklų dienotvarkės savo vaikams. Tačiau profesorė tikina, kad nieko neveikti, neturėti plano per atostogas gali būti naudinga. Tai padeda pailsėti nuo įprastos ikimokyklinės ar mokyklinės įstaigos rutinos ir papildomų veiklų.

„Rytų išmintis sako: mokykis nieko neveikti. Daugumai mūsų nieko neveikimas atrodo nepriimtinas, nes tai – lyg laiko švaistymas. Tačiau jis yra būtinas. Atkreipkime dėmesį į gamtos ciklus – medis suauga ir pražysta, rudenį meta lapus, žiemą tarsi nieko nevyksta – sąstingis. Iš šono žiūrint, jis atrodo nereikalingas, bet gamtoje gyvybė pailsi, išsivalo nuo nereikalingos naštos, seno rūbo ir pavasarį atgimsta, pradeda naują gyvybės formą. Nieko neveikti – vadinasi, pailsėti ir veikti neplanuojant, spontaniškai, nesilaikant rutinos, daryti tai, kas tuo metu domina, ką tuo metu norisi daryti, o ne siekti konkrečių rezultatų“, – sako mokslininkė.

Profesorė pabrėžia, kad nieko neveikti galima kūrybiškai, leidžiant įvairias veiklas atrasti savaime. Gavęs žaidimų ir žaislų įvairovę, vaikas pats neplanuotai pasirinks tai, kas jam tuo metu patinka.

„Labai svarbu, kad vaikas kuo daugiau atrastų neplanuotai. Švietime tai vadiname savaiminiu mokymusi, kai nėra aiškaus plano, ką ir kaip reikia išmokti ar patirti, tačiau pažinimas įvyksta tarsi netyčia. Pavyzdžiui, užtenka turėti galimybę namuose piešti ar tapyti, naudojant dažus ir skirtingas technikas, tačiau vaiko to nemokant – jei bus poreikis, vaikas pats atras spalvų, technikų ir emocijų išraiškos įvairovę“, – paaiškina prof. R. Bilbokaitė.