PAKAMPIŲ POLITIKOS HIPERBOLOIDAI

Mėgėjiška politika ir su ja susijęs vadybinis jovalas ne tik daro gėdą šaliai, bet jau ir akivaizdžiai kenkia valstybei. Atrodytų, kad Lietuvą valdo ne aukštuosius mokslus įveikę žmonės, o psichiniai ligoniai.

Štai tik ką buvo kėsintasi suorganizuoti konferenciją apie tai, kaip mus turi ginti Lenkija. Net ir pačius lenkus į ją pakvietė.

Nekalbant apie begėdiškai absurdišką temos formulavimą, iš karto krito į akis organizacinė šio reikalo eklektika ir dėl jos kylanti totalinė gėda. Apie gynybos tema vyksiantį lyg ir tarptautinį renginį krašto apsaugos ministrui net nepranešta, jis sužinojo tik likus kelioms dienoms.

Reikalas, panašu, nebuvo iki galo suderintas nei su prezidentūra, nei su tomis atsakingomis institucijomis, kurios privalėjo žinoti, kas ir kaip čia mėgina spręsti šalies gynybos klausimus. Juk šiandien tai svarbiausias dalykas, nes ekspertai sako, kad iki Rusijos galvažudžių invazijos į Lietuvą teturime trejus ketverius metus.

Lenkai, supratę, kad juos tiesiog sumaustė ir ta konferencija tėra etnografinės politikos plebėjų namudinis reikalas, atsisakė joje dalyvauti ir turbūt pats dievas nežino, kokiais epitetais dabar mini genialiuosius lietuvius.

Kai paaiškėjo, kad viso šio iškilaus benefiso nebus, prasidėjo kaltųjų paieškos. Suprantama, pirštu bedant ne į savo galvos likutį, o į kitus asmenis. Veidaknygėse sproginėjo užuominų fejerverkas – ypatingos svarbos reikalą sužlugdė „aukštas ir gražus“. Kitaip tariant, Prezidentas. Esą iš jo kontoros skambinta į Lenkiją ir pranešta, kad tas renginys – proletarinis vėjų malūnas.

Nesunku suvokti, jog tokie fantazijos pasikasymai tarsi turėtų visuomenei mesti žinią, kad per kitus rinkimus reikėtų balsuoti ne už G. Nausėdą.

Tik gal taip Lietuvoje gimsta vietinės pakampių politikos hiperboloidai. Ir suvedinėjamos ne tik politinės sąskaitos.

P. S. Metų įžvalga. M. Šeitelmanas apreiškė: su J. Prigožinu A. Lukašenka nesiderėjo. Derėjosi F. Kirkorovas. Todėl maištas ir virto kliedesiu.