Žinokite, taip toliau negalima. Visas pasaulis gedi nužudytų ukrainiečių ir Ukrainos rusų, moterų, vaikų, sušaudytų šeimų. Apie tuos karo baisumus sekmadienį, kovo 6 dieną, rodė LRT "Panoramos" laidoje. Paskui prasidėjo sporto pranešimai. Viename jų kažkokios jaunos mergaitės, gal rankininkės, tiesiog spiegė iš laimės, nes laimėjo kažkokią metalinę taurę, džiaugėsi, graibstėsi viena kitą ir šokinėjo.

Kaip šitaip galima? Tai juk išsigimimas.

Pasiimi lietuvišką spaudą, o čia daugybė pranešimų apie Maskvos "CSKA", Sankt Peterburgo "Zenit", Kazanės "Uniks" reikalus. Ir šalia cituojamas kažkoks treneris, kuris aiškina: "Sportas nėra politika."

Ar baigsite jūs vieną kartą? Kokios gali būti varžybos, kai šalia vyksta karas, žūva žmonės, bombarduojami namai. Pažiūrėkite internete publikuojamą vaizdo medžiagą. Guli apdegę lavonai išverstomis žarnomis, prie susprogdinto daugiabučio namo įėjimo numesta žmogaus ranka, gatvėje – okupantų nušauta moteris su dviem vaikais.

Ko dar reikia, kad atsikvošėtumėte ir baigtumėte tą sporto eskalaciją? Juk sportas yra bukapročių pramoga, totalitarizmo mokykla, žemųjų instinktų išlaisvinimo priemonė, smurto paskata. Karo metu tokių dalykų išvis neturėtų niekur būti.

Kažkoks Rusijos atstovas Ivanas Kuliakas, kuris dabar vykstančiose (!) pasaulio taurės varžybose medalio atsiimti išėjo užsivilkęs marškinėlius su "Z" raide – okupantų kariniu simboliu. Šalia stovėjo ukrainietis, laimėjęs auksą. Kaip jam, kuris dėl invazijos galbūt nebeteko savo namų, jaustis? Tai juk antžmogiška akcija, sporto bendruomenei tyliai tą psichologinę prievartą toleruojant ir jai pritariant.

Kaip gali iš viso vykti tokie renginiai dabar, kai kėsinamasi susprogdinti net atomines elektrines? O kur mūsų "sporto legendos", kur jų pozicija, kur jų žodis apie žudynes? Gal jau pabėgo iš Lietuvos?

Visi diktatoriai nuo Romos laikų dievino sportą, o dabartiniams tai išvis užtemimas "numeris vienas". Jiems tai svarbiau už piliečių gyvybes, ekonomiką ir net kariuomenę. Kodėl? Todėl, kad tai yra degradavimo esmė, masių bukinimo, agresijos iškėlimo aukščiau už viską priemonė.

Visos bėdos pasaulyje yra ne tik dėl diktatorių, beprotiško ginklavimosi, bet ir dėl sporto, dopingo, nesveikos konkurencijos tarp tautų, lyčių ir rasių, netgi tarp neįgaliųjų. Tai varo pasaulį iš proto ir skatina karus.

Todėl šiandien sportui privalome tarti griežtą "ne"! Ir tai padaryti turime nedelsiant. Jokių biudžeto asignavimų į šią sritį. Viskas turi būti skirta Ukrainai, kad kuo greičiau būtų galima užbaigti šitą primityvų, kruviną karą.