Rugsėjį Airijos duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą populiariai programėlei „TikTok“ skirti 345 mln. eurų baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą. Pasak specialistų, į tokius sprendimus dėmesį turėtų atkreipti ir kitos socialinės medijos platformos, prie kurių prieigą turi nepilnamečiai.

Paskyras matė visi

„TikTok“ platformai bauda skirta dėl kelių priežasčių. Pirmoji, kurią įvardija advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka, – kad 13–17 metų vartotojams buvo automatiškai siūloma kurti viešas paskyras. „Vadinasi, tokią informaciją kaip patiktukai, įkeltas turinys, žymos ir galimybę susisiekti su vaikais komentarų ir privačių žinučių skiltyse turėjo ne tik kiti programėlės vartotojai, bet ir tie, kurie paskyrų neturėjo“, – aiškina teisininkas.

Be to, nusprendus pakeisti viešos paskyros nustatymus į privačios, atsirasdavo pranešimų, skatinančių to nedaryti. Nustatymuose taip pat reikėjo ieškoti galimybės apriboti keliamų vaizdo įrašų matomumą, komentarų ir privačių žinučių gavimą.

„Pažeidimų buvo rasta ir su šeimai skirtais nustatymais. Tėvai galėjo sujungti savo ir vaikų paskyras, jas valdyti, riboti prieigą prie žinučių, taip pat keliamo turinio matomumą ir netgi pakeisti vaiko paskyros nustatymus iš privačios į viešą, tačiau duomenų apsaugos komisija nustatė, kad nebuvo užtikrinta pakankama tokio šeimos nustatymo kontrolė, t. y. nebuvo nustatoma, kad paskyrą tikrai kuruoja su vaiku susijęs asmuo“, – teigia M. Civilka.

Mindaugas Civilka / Asmeninio archyvo nuotr.

Užteko patvirtinti pačiam

Technologijų industrijos ekspertas priduria, kad baudą skyrusi institucija taip pat įvardijo nepakankamą asmenų iki 13 metų autentifikaciją ir amžiaus patikrinimą. Kaip teigia advokatas, iš esmės buvo apsiribojama paties vartotojo patvirtinimu, kad jis yra sulaukęs 13 metų – minimalaus amžiaus, nuo kurio galima naudotis platforma.

„Airijos duomenų apsaugos komisija į sprendimą įtraukė ir Vokietijos reguliavimo institucijos išvadą, kad programėlėje naudojami įvairaus elgesio ir dizaino metodai (angl. „dark patterns“), skirti vartotojų pasirinkimui internete paveikti, pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) principus“, – priduria M. Civilka.

Ne pirma bauda

„TikTok“ buvo skirti trys mėnesiai visiems reikalingiems pakeitimams atlikti. Tiesa, pati įmonė nesutinka su tokiu duomenų apsaugos institucijos sprendimu ir skelbia, kad buvo nagrinėjamos senos problemos, kurios pradėtos spręsti dar 2020 m. „TikTok“ atstovai teigia, kad atliks dar didesnius pakeitimus ir pakeis numatytas privatumo nuostatas ir 16–17 metų vartotojams.

„Problemos, su kuriomis šiandien susiduria „TikTok“, yra aktualios ir visoms kitoms analogiškoms socialinės medijos platformoms. 2022 m. rugsėjį 405 mln. eurų bauda už nepakankamą vaikų duomenų apsaugą buvo skirta ir platformai „Meta“. Jai kliuvo dėl automatiškai siūlomų kurti viešų paskyrų ir viešai skelbiamo e. pašto vaikų verslo paskyrose“, – sako M. Civilka.

Kol kas neturime patikimo ir saugaus būdo, kaip nepilnamečių asmenų elgesys internete galėtų būti ribojamas.

Opus klausimas

Anot jo, asmenų amžiaus patikrinimas socialinėse, žaidimų ir skaitmeninio turinio medijose visuomet buvo opus klausimas. „Daugumoje platformų vartotojai patys deklaruoja savo amžių ir platformų valdytojai yra linkę tiesiog užmerkti akis ir apsimesti nežinantys, kad realybėje apeiti tokį ribojimą yra itin lengva. Tiesa, kai kurie taiko metodus, kurie padeda nepilnamečius asmenis atpažinti iš jų elgesio platformoje, ir tokias paskyras blokuoja. Tačiau vėlgi, toks nepilnamečių elgsenos stebėjimas vargu ar yra pateisinamas“, – teigia technologijų ekspertas.

Paskatins ieškoti būdų?

Anot teisininko, kai kuriuose socialiniuose tinkluose taip pat yra reikalaujama tėvų sutikimo ar patvirtinimo, pavyzdžiui, išsiunčiant nuorodą į jų paskyrą. „Žinoma, ir tokios priemonės gali būti nesunkiai apeinamos, panašiai kaip su „TikTok“ šeimos nustatymo atveju. Tai rodo, kad bent jau kol kas neturime patikimo ir saugaus būdo, kaip nepilnamečių asmenų elgesys internete galėtų būti ribojamas“, – priduria M. Civilka.

Tikimasi, kad toks Airijos duomenų apsaugos komisijos sprendimas skirti baudą už netinkamą vaikų duomenų apsaugą paskatins ir kitas platformas ieškoti būdų ir daugiau investuoti į vaikų apsaugą.