Karas: „Azov“ paneigė kalbas, kad okupantai išvyti iš „Azovstal“ teritorijos | KaunoDiena.lt

KARAS: „AZOV“ PANEIGĖ KALBAS, KAD OKUPANTAI IŠVYTI IŠ „AZOVSTAL“ TERITORIJOS

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kopenhagoje ir Orhuse vykusiuose renginiuose paragino Danijos gyventojus prisiminti nacių okupaciją ir tai, kaip jie buvo išvaduoti, kai naciai pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą.

Tuo metu pasaulis šventė ir tikėjosi, kad tas žiaurus karas bus paskutinis, sakė V. Zelenskis, prisijungęs prie renginių vaizdo ryšiu. Tačiau karas sugrįžo kaip Rusijos invazija į Ukrainą, kuri, pasak jo, yra toks pat žiaurus karas kaip ir tas, kurio pabaiga minima kiekvieną gegužę.

Pasak jo, prieš ukrainiečius buvo panaudota beveik 1 000 raketų, daugumos jų taikiniai buvo civiliniai objektai – vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai. „Okupantai jau nužudė 220 vaikų, ir mes dar nežinome, kokia padėtis okupuotose teritorijose“, – kalbėjo jis.

„Rusijos valstybė nepasirengusi nutraukti karo. Jie svajoja užkariauti Ukrainą ir kitas Europos šalis. Jie vis dar svajoja, kad laisvė Europoje išnyks“, – sakė jis.

Danai mini savo išsilaisvinimą iš Vokietijos okupacijos gegužės 4 dieną, prisimindami tą 1945 metų datą, kai per radiją išgirdo, kad Danijoje pasidavė vokiečių kariuomenė.

Daugybė žmonių dalyvavo minėjimo renginiuose, kurie vyko dviejuose didžiausiuose Danijos miestuose, nešdami deglus ir rodydami solidarumą su Ukraina.

Okupantai paskelbė trijų dienų paliaubas apgultoje „Azovstal“ gamykloje

Ketvirtadienį Mariupolio mieste, apgultoje plieno gamykloje turėtų prasidėti Rusijos paskelbtos paliaubos, kad civiliai gyventojai galėtų pabėgti, tačiau jos gynėjai žada kovoti iki galo.

Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį, atitinkamai nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro bus atverti pabėgimo koridoriai, pranešė Rusijos gynybos ministerijos Humanitarinio koordinavimo štabas.

Septyniasdešimt pirmoji karo Ukrainoje diena

Scanpix nuotr.

„Per šį laiką Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Donecko liaudies respublikos formuotės nutrauks visas kovines operacijas, daliniai bus atitraukti saugiu atstumu“, – sakoma pranešime.

Anksčiau trečiadienį Maskva teigė, kad gali būti evakuojama daugiau civilių gyventojų, tačiau Ukraina, priešingai, pranešė apie naujas atakas šioje vietoje.

Mariupolio policijos viršininkas Mychaylo Veršyninas BBC sakė, kad plieno gamykloje įstrigę 500 sužeistų žmonių, iš kurių 200 yra kritinės būklės.

Apie tris dienas truksiantį Rusijos puolimo prieš plieno gamyklą „Azovstal“ sustabdymą buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Europos Sąjungos valstybės narės ėmėsi svarstyti galimą draudimą tiekti rusišką naftą – kol kas griežčiausią bloko žingsnį dėl Maskvos invazijos į kaimyninę šalį.

Trečiadienį iš Mariupolio buvo išgelbėta dar keli šimtai žmonių. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad tai „dar viena maža pergalė“, paskelbusi, kad 344 moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės saugiai nugabenti į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą.

I. Vereščuk padėkojo JT darbuotojams ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už paramą vykdant šią operaciją. JT patvirtino, kad Zaporižioje humanitarinę pagalbą gauna daugiau kaip 300 civilių gyventojų.

Tuo tarpu į Mariupolį, kurį beveik visiškai užėmė Maskva, atvyko Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, trečiadienį paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas „Telegram“ žinutėje.

Buvęs Rusijos ministras pirmininkas S. Kirijenka Kremliuje yra atsakingas už Rusijos vidaus politiką. Pasak D. Pušilino, jis apsilankė Iljičiaus plieno gamykloje ir Mariupolio uoste.

S. Kirijenka ir Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ generalinis sekretorius Andrejus Turčakas taip pat lankėsi Volnovachos mieste.

D. Pušilinas rašė, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos gyventojai aukšto rango Kremliaus pareigūno vizitą suprato kaip signalą, kad „Rusija čia sugrįžo visiems laikams“.

Rusijos pajėgos per pratybas Kaliningrade imitavo branduolinį puolimą

Rusijos ginkluotosios pajėgos per pratybas Kaliningrade, Maskvos duomenimis, imitavo puolimą branduolinį ginklą galinčiomis nešti raketomis.

Apie 100 karių imitavo mobilių balistinių raketų sistemų „Iskander“, galinčių paleisti branduoliniais užtaisais ginkluotas raketas, „elektroninį startą“, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ginkluotosios pajėgos, šiais duomenimis, mokėsi atakuoti įsivaizduojamo priešo karinius taikinius bei reaguoti į atsakomąjį smūgį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios davė suprasti, kad yra pasirengęs panaudoti Rusijos taktinį branduolinį ginklą. Vasario pabaigoje Rusija savo branduolinėse ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį. Kremliaus šeimininkas, be to, įspėjo dėl „žaibiško“ keršto, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.

Anot stebėtojų, Rusijos valstybinė televizija praėjusiomis dienomis mėgino priimtinesniu  visuomenei padaryti branduolinio ginklo panaudojimą. „Jau dvi savaites mes iš savo televizijos stočių girdime, kad reikia atidaryti branduolinių raketų šachtas“, – antradienį sakė Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas.

JAV perduota informacija padėjo Ukrainos pajėgoms nukauti kelis rusų generolus

Jungtinių Valstijų pateikta žvalgybos informacija padėjo Ukrainos kariškiams per Maskvos karinę invaziją surengti smūgių, kurių taikiniai buvo keletas Rusijos generolų, trečiadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.

Remdamasis virtine JAV aukšto rango pareigūnų, laikraštis rašė, kad „daugelis“ iš maždaug 12 per šį karą žuvusių rusų generolų buvo nukauti  Ukrainos pajėgų padedant JAV žvalgybai.

JAV Nacionalinio saugumo taryba (NST) neatsakingu pavadino teiginį, kad Amerika padeda Ukrainai žudyti rusų generolus.

„Jungtinės Valstijos teikia mūšio lauko žvalgybinę informaciją, kad padėtų ukrainiečiams ginti savo šalį, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė NST atstovė Adrienne Watson (Eidrien Votson). – Mes žvalgybinę informaciją teikdavome ne tam, kad būtų žudomi rusų generolai.“

Didelis nukautų Rusijos aukšto rango karininkų skaičius pribloškė Vakarų saugumo pareigūnus, kovo pabaigoje patvirtinusius, kad kare Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni rusų generolai. Vėliau Ukraina paskelbė, kad šis skaičius yra didesnis.

Kovo mėnesį Vakarų pareigūnai sakė, kad rusų generolai priversti dirbti arti fronto linijos spręsdami problemas, kylančias dėl karių žemos moralės.

Vakarų pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į galimas rusų komunikacijos ir logistikos problemas, galbūt verčiančias aukšto rango karininkus naudotis nešifruojamais ryšio kanalais nepaisant ukrainiečių pajėgų keliamos grėsmės.

Tačiau „The New York Times“ straipsnyje kalbama apie tiesioginę JAV ir kitų Vakarų šalių žvalgybos tarnybų pagalbą kaip apie svarbų ukrainiečių sėkmės veiksnį.

Dienraštis rašė, kad JAV pateikė duomenų apie dažnai perkeliamus Rusijos kariuomenės mobiliuosius štabus ir kad ukrainiečių pajėgos naudodamosi šia ir savo informacija rengė atakas prieš rusų aukšto rango karininkus.

Norime tokio Rusijos susilpnėjimo, kad ji nebegalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija neviešina Ukrainai teikiamos karinės žvalgybos informacijos, kad nepakenktų savo šaltiniams ir kad Rusija to nesuprastų kaip tiesioginio priešiškumo ženklo.

Iš pradžių Pentagonas panašiai stengdavosi akcentuoti, kad Ukrainai tiekiami tik „gynybiniai“ ginklai ir įranga, bet vėliau paskelbė ir apie puolamųjų ginklų, tokių kaip sunkioji artilerija, sraigtasparniai ir atakos dronai, siuntas Ukrainai.

Pentagonas taip pat yra kalbėjęs apie ukrainiečių karių apmokymą, pavyzdžiui, Vokietijoje, naudotis jiems tiekiamais ginklais.

Nors vasario mėnesį tvirtino, kad nori tik padėti Ukrainai išgyventi, Vašingtonas dabar sako, kad jo tikslas šiame kare yra ilgam susilpninti Rusiją.

„Norime tokio Rusijos susilpnėjimo, kad ji nebegalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą“, – po balandžio pabaigoje surengto vizito Kyjive sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Pentagonas kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti „The New York Times“ straipsnį.

JK atkerta Rusiją nuo savo sąskaitybos ir viešųjų ryšių paslaugų

Londonas trečiadienį paskelbė, kad nebeleis Rusijai naudotis Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiomis paslaugomis, įskaitant sąskaitybą, ir įves sankcijas prokremliškoms žiniasklaidos priemonėms bei jų žurnalistams, rengiančioms reportažus apie Maskvos invaziją iš Ukrainos teritorijos.

„Apribodami Rusijos galimybes naudotis mūsų pasaulinės klasės valdymo konsultantų, finansininkų ir viešųjų ryšių firmų [paslaugomis], didiname ekonominį spaudimą Kremliui keisti kursą“, – sakoma JK verslo sekretoriaus Kwasi Kwartengo (Kvazio Kvartengo) pareiškime.

Vyriausybė Londone nurodo, kad JK verslas užtikrina 10 proc. Rusijos importo paslaugų sektoriuje ir kad JK dabar taiko sankcijas daugiau kaip 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.

Rusija atsakė analogiškomis sankcijomis.

„Rusijos atribojimas nuo britų paslaugų padidins spaudimą Kremliui ir galiausiai padės užtikrinti, kad [Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui nepasisektų Ukrainoje“, – sakė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Ji taip pat paskelbė apie 63 sankcijas, įskaitant turto įšaldymą ir kelionių draudimą, žiniasklaidos organizacijoms, atsakingoms už tai, ką ji pavadino „Kremliaus šešėlinių „trolių“ ūkių taktika“.

JK ir toliau glaudžiai dirbs su socialinės žiniasklaidos platformomis ir sąjungininkais, kad atskleistų, demaskuotų ir atremtų Kremliaus dezinformacijos operaciją.

Naujuoju įstatymu socialinės žiniasklaidos kompanijos, interneto paslaugų teikėjai ir programėlių parduotuvės bus įpareigoti blokuoti Kremliaus remiamų naujienų organizacijų RT ir „Sputnik“, kurių televizijos transliacijos jau uždraustos, turinį.

Kelionių draudimas bus taikomas „svarbiems“ asmenims, dirbantiems Rusijos valstybinėje televizijoje „Pervyj kanal“ ir kitose „strateginėse propagandos organizacijose“, taip pat karo korespondentams, esantiems su rusų pajėgomis Ukrainoje.

„Žinoma, kad „Pervyj kanal“ skleidžia dezinformaciją Rusijoje, teisina Putino neteisėtą invaziją [vadindama ją] „specialiąja karine operacija“, – sakoma pareiškime.

„JK ir toliau glaudžiai dirbs su socialinės žiniasklaidos platformomis ir sąjungininkais, kad atskleistų, demaskuotų ir atremtų Kremliaus dezinformacijos operaciją“, – sakoma jame.

„Bloomberg“: ES šeštuoju sankcijų paketu ketina uždrausti rusams įsigyti NT Bendrijoje

ES į šeštojo sankcijų Rusijai paketo projektą taip pat įtraukė draudimą šios šalies piliečiams, gyventojams ir juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamojo turto (NT) Bendrijos valstybėse narėse, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.

Europos Komisijos pasiūlymu būtų uždrausti sandoriai su Rusijos piliečiais, gyventojais, kurie nėra ES narių piliečiai ar neturi leidimo gyventi ES, taip pat su Rusijos juridiniams asmenimis dėl tiesioginio ar netiesioginio pardavimo ar perleidimo „nuosavybės teisių į Sąjungos teritorijoje esantį NT arba kolektyvinio investavimo subjektus“, nurodoma „Bloomberg“ turimoje atitinkamo teisės akto projekto kopijoje.

Tačiau šis draudimas nebūtų netaikomas asmenims, kurie turi Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių arba Šveicarijos pilietybę arba nuolat gyvena šiose šalyse.

Toks apribojimas yra naujausių ES veiksmų, kuriais siekiama smogti Rusijos valstybei ir oligarchams, dalis, o visas šeštasis sankcijų paketas pirmąkart būtų nukreiptas prieš pelningą šios šalies naftos pramonę, prieš absoliutų jos bankininkystės lyderį „Sberbank“ bei dar du stambius bankus, taip pat prieš 58 fizinius asmenis, įskaitant karą Ukrainoje „laiminantį“ Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą.

Kad pasiūlymai įsigaliotų, jiems turi pritarti visos ES narės. Tikimasi, jog dėl to vyks įnirtingi debatai, o Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pripažino, kad „nebus lengva“.

Virtinė Rusijos dabartinių milijardierių po Sovietų Sąjungos žlugimo įsigijo nekilnojamojo turto ES, dalį arba net didžiąją dalį savo turtų perkeldami už savo tėvynės ribų.

Rusija bando išvengti skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės etiketės

Šią savaitę Maskvai atlikus privalomą mokėjimą tarptautiniams kreditoriams, sankcijų paveiktos Rusijos nemokumas tapo mažiau tikėtinas, nei buvo baimintasi. Visgi, atsakymų į virtinę klausimų kol kas nėra.

Kodėl gegužės 4-oji buvo svarbi data?

Tai buvo galutinis terminas, iki kurio Rusija privalėjo sumokėti beveik 650 mln. JAV dolerių jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojams už dvi emisijas, kurių išpirkimas – 2022 ir 2042 metais.

Maskva mokėjimus turėjo atlikti iki balandžio 4-osios, tačiau Vašingtonas dėl karo Ukrainoje neleido tam panaudoti JAV bankuose jos laikomų dolerių. Todėl Rusijos vyriausybė perspėjo, kad gali būti priversta už šias obligacijas atsiskaityti rubliais.

Kita vertus, sutartys su kreditoriais nenumato atsiskaitymų rubliais galimybės, o tai reiškia, kad pasibaigus 30 dienų lengvatiniam laikotarpiui Rusija galėjo būti laikoma nevykdančia įsipareigojimų.

Tai būtų buvęs pirmas per daugiau nei šimtmetį Rusijos tarptautinių skolinių įsipareigojimų nevykdymas – 1918-aisiais bolševikinio persversmo lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro valdžios skolas.

Kas vyksta iš tiesų?

Rusijos finansų ministerija penktadienį pranešė, kad baigė mokėjimus už dvi JAV doleriais išreikštas obligacijas, nenaudodama lėšų, laikomų banke Jungtinėse Valstijose.

Tai antradienį agentūrai AFP patvirtino oficialus šaltinis JAV, kuris teigė, kad šis žingsnis sumažino atsargas, kurias Maskva galėjo naudoti karui Ukrainoje finansuoti.

Banko „Citigroup“ Londono filialas, įpareigotas paskirstyti Rusijos įmokas JAV doleriais kreditoriams, trečiadienį nepatvirtino, kad naujausi mokėjimai iš tikrųjų buvo atlikti.

Tačiau naujienų agentūra „Bloomberg“ teigė, kad pinigus trys stambūs kreditoriai gavo.

Kas nutiktų įsipareigojimų nevykdymo atveju?

Valstybėms nevykdant skolinių įsipareigojimų, „įprastai jų tarptautinio finansavimo galimybes apribojamos labai ilgam laikui“, – sakė Džordžijos universiteto ekspertas Timas Samplesas.

Tai įrodo Graikijos pavyzdys – tarptautinės skolinimosi rinkos durys šiai valstybei smarkiai pridarytos jau kelerius metus.

Skolinių įsipareigojimų nevykdanti Rusija prarastų galimybę naudotis svarbiu finansavimo šaltiniu arba būtų priversta mokėti pernelyg dideles palūkanas. Kita vertus, iš esmės jau dabar Maskva dėl Vakarų sankcijų negali pritraukti lėšų tarptautinėje rinkoje.

Faktas apie konkretaus emitento įsipareigojimų nevykdymą yra labai svarbus skolintojams, kurie rizikuoja prarasti dalį arba visus savo pinigus.

Tokia situacija gali virsti galvos skausmu ir teisiniu požiūriu – anot tarptautinės teisės ekspertų, Rusijos įsipareigojimai yra ypač neaiškūs dėl jurisdikcijos spręsti ginčus tarp skolintojų ir skolininkės.

Kokie kiti terminai laukia Maskvos?

Nors Rusijai pavyko laikytis gegužės 4-osios termino, šis barjeras – toli gražu nėra paskutinis šiais metais: jų bus dar 13.

Artimiausias iš jų – gegužės 27-ąją dėl 100 mln. eurų sumos palūkanų už dvi obligacijas: Pagal pirmosios jų emisijos sąlygas reikalaujama mokėti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galimi atsiskaitymai rubliais.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5-4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.

Per raketų smūgį Kramatorske sužeisti 25 žmonės

Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste mažiausiai 25 civiliai buvo sužeisti per praeitą naktį Rusijos pajėgų surengtą raketų smūgį, naujienų agentūra „Unian“ ketvirtadienį citavo vieną aukšto rango pareigūną.

„Mažiausiai 25 civiliai sužeisti – tai šiąnakt rusų surengto aviacinių raketų smūgio Kramatorskui pasekmė. Šešiems sužeistiesiems reikalinga medicinos pagalba ligoninėje“, – per platformą „Telegram“ parašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Raketos apgadino devynis gyvenamuosius namus, mokyklą ir daug civilės infrastruktūros objektų“, – pridūrė jis.

P. Kyrylenka pareiškė, kad Rusijos pajėgos nepajėgios kautis su Ukrainos kariuomene, todėl toliau „kariauja“ su taikiais gyventojais.

„Tai dar vienas Rusijos kariuomenės karo nusikaltimas mūsų žemėje. Viską kruopščiai fiksuojame. Niekas neišvengs bausmės!“ – pabrėžė pareigūnas.

„Unian“ duomenimis, Rusijos pajėgos praeitą naktį raketomis smogė Kramatorsko gyvenamuosius rajonus ir miesto centrinę dalį.

Rusija, pasiuntusi savo pajėgas į provakarietišką kaimynę vasario pabaigoje, pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš Kyjivo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Rusija skelbia per parą surengusi 70 antskrydžių, nukovusi 300 Ukrainos karių

Rusijos pajėgos skelbia per parą iš viso 77 kartus iš oro atakavusios kaimyninę Ukrainą. Per antskrydžius trečiadienį nukauta 310 ukrainiečių kovotojų ir sunaikinti 36 karinės technikos vienetai, sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Pasak I. Konašenkovo, be kita ko, virš Luhansko srities Rytų Ukrainoje ir Gyvačių salos Juodojoje jūroje numušti šeši ukrainiečių dronai.

Be to, raketomis apšaudytos keturios ukrainiečių artilerijos pozicijos bei trys amunicijos sandėliai. Prie Popasnos Luhansko srityje sunaikinta JAV pagaminta artilerijos radarų sistema.

Ukraina svarsto švelninti draudimą vyrams išvykti iš šalies

Vadovybė Kyjive svarsto švelninti draudimą karinei tarnybai tinkamiems vyrams išvykti iš Ukrainos. „Šiuo metu diskutuojama, kad tam tikrų kategorijų vyrai galėtų bent trumpam laikui išvykti į užsienį“, – per Ukrainos televiziją sakė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Jis, be kita ko, paminėjo mokslininkus ar verslininkus.

Tačiau tam reikalingoms įstatymo pataisoms priimti reikės laiko, teigė O. Arestovyčius. Karo metu tai esą sudėtingas moralinis, organizacinis ir teisinis klausimas.

Prie Ukrainos sienos vis sulaikomi vyrai, nepaisant draudimo, mėginantys palikti šalį. Kai kurie pateikia suklastotas pažymas. Kiti mėgina brukti kyšį.

Iš Ukrainos draudžiama išvykti 18-60 metų amžiaus vyrams. Išimtys taikomos šeimų tėvams, kuriems tenka rūpintis trimis ar daugiau vaikų. Išvykti gali ir vieniši nepilnamečių ar neįgalių vaikų tėvai.

Rusijos atakos sutrikdė Ukrainos traukinių eismą

Rusijos atakos prieš geležinkelių sistemą labai sutrikdė traukinių eismą Ukrainoje, trečiadienį vakare pranešė valstybinis geležinkelių operatorius.

Įmonės vertinimu, maždaug 20 tolimojo susisiekimo traukinių vėlavo iki dvylikos valandų.

„Rusija bando sugriauti mūsų logistiką, nes negali mūsų įveikti mūšio lauke“, – „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Rusija bando sugriauti mūsų logistiką, nes negali mūsų įveikti mūšio lauke.

Jis patvirtino, kad buvo atakuotas geležinkelių objektas Dniepro miesto viduryje.

Nepatikrintuose vaizdo įrašuose internete teigiama, kad buvo smogta geležinkelio tiltui per Dniepro upę. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad toje vietoje traukinių eismas sustojo.

Rusija atakomis prieš geležinkelio linijas bando nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.

Dėl artėjančių Rusijos raketų trečiadienio vakarą beveik visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Apie sprogimus pranešta iš Mykolajivo, Kyjivo, Čerkasų ir Zaporižios regionų.

Ukraina nuo karo pradžios sulaukė 4,5 mlrd. eurų vertės tarptautinės finansinės paramos

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją sulaukė 4,5 mlrd. eurų vertės tarptautinės finansinės paramos, taip pat daugiau kaip 300 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis „Ukrinform“.

Tai neatspindi Vakarų valstybių karinės paramos Ukrainai vertės.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis padėkojo tarptautinei bendruomenei už paramą jo valstybei ir pažymėjo, kad skirtos lėšos padėjo visiškai išmokėti Ukrainos piliečiams socialines išmokas ir pradėti vykdyti naujas paramos programas.

„Nuo kovo pirmųjų dienų iki gegužės mėnesio Ukraina gavo daugiau kaip 300 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos. Vien praėjusią savaitę jos į šalį atgabenta apie 24 tūkst. tonų“, – sakė Ukrainos prezidento patarėja Daria Zarivna.

Ispanijoje sulaikytas prorusiškas ukrainiečių tinklaraštininkas A. Šarijus

Ispanijoje buvo sulaikytas valstybės išdavimu kaltinamas prorusiškas ukrainiečių tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus, ketvirtadienį per socialinius tinklus pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

„Ispanijos teisėsaugos institucijos Šarijų sulaikė 2022 metų gegužės 4 dieną. Tai buvo įmanoma dėl Ukrainos saugumo tarnybos glaudaus bendradarbiavimo su Generaline prokuratūra, tarptautiniais partneriais ir... ukrainiečių teisėsaugininkų daugiapakopės specialiosios operacijos. Šis sulaikymas – dar vienas įrodymas, kad kiekvienas Ukrainos išdavikas anksčiau ar vėliau gaus pelnytą bausmę; tai – neišvengiama“, – sakoma per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbtame pranešime.

SBU įtaria A. Šarijų valstybės išdavyste ir piliečių diskriminacija.

SBU tyrėjų nuomone, A. Šarijus informacinėje erdvėje vykdė neteisėtą veiklą, kenkiančią Ukrainos nacionaliniam saugumui.

Yra pagrindo manyti, kad A. Šarijus veikė pagal užsienio struktūrų užsakymą, nurodoma pranešime.

Tyrėjų įrodymus parėmė virtinė ekspertų, nustačiusių, kad A. Šarijaus interviu ir pasisakymuose esama prieš Ukrainą nukreiptos ardomosios veiklos faktų.

Pernai tinklaraštininkas buvo informuotas apie įtarimus.

Ukraina atrėmė Rusijos atakų, bet kautynės dėl Mariupolio gamyklos tęsiasi

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį pranešė atrėmusios Rusijos atakų šalies rytuose ir susigrąžinusios kai kurias teritorijas, nors Maskva deda pastangas sutrikdyti ginkluotės tiekimą Kyjivui iš Vakarų šalių, bombarduodama geležinkelių stotis ir kitus logistikos objektus visoje šalyje.

Įnirtingos kautynės taip pat vyko metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse, paskutiniame ukrainiečių pasipriešinimo židinyje pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Vienas Rusijos pareigūnas anksčiau neigė, kad vyksta šios įmonės šturmas, bet tą teritoriją ginančio pagrindinio ukrainiečių dalinio vadas sakė, kad rusų kariai įsiveržė į kompleksą.

„Padedant aviacijai priešas atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos kontrolę“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas ir pridūrė, kad Rusija „stengiasi sunaikinti ukrainiečių dalinius“.

Į vakarus nuo Mariupolio Ukrainos pajėgos pasiekė tam tikros pažangos ties pietinių Chersono ir Mykolajivo sričių ribomis, kur Rusijos pajėgos, kaip pranešama, mėgino surengti kontrpuolimą. Ukrainiečiai taip pat atrėmė 11 Rusijos pajėgų atakų rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, informavo kariškiai.

Per pastarąją parą vykusius apšaudymus keliuose rytiniuose miestuose žuvo mažiausiai penki žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti, įskaitant 25 nukentėjusius per raketų smūgius Kramatorske, sakė ukrainiečių pareigūnai.

Rusijos kariuomenė nurodė trečiadienį naudojusi iš lėktuvų ir laivų paleidžiamas raketas naikinti elektros tiekimo infrastruktūrai penkiose geležinkelio stotyse visoje Ukrainoje. Artilerija ir aviacija taip pat smogė įtvirtintoms kariuomenės pozicijoms, degalų ir šaudmenų sandėliams. Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai leidžia manyti, kad buvo atakuotas vienas tiltas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kaltino Rusiją „griebiantis raketų terorizmo taktikos, kad paskleistų baimę Ukrainoje“.

Komentuodamas šias atakas vėlai vakare paskelbtame kasdieniame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė: „Į visus šiuos nusikaltimus bus atsakyta teisiškai ir gana praktiškai – mūšio lauke.“

Į visus šiuos nusikaltimus bus atsakyta teisiškai ir gana praktiškai – mūšio lauke.

Naujausios atakos buvo surengtos Rusijai ruošiantis gegužės 9-ąją minėti Pergalės dieną – Soviatų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Pasaulis stebi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šia proga paskelbti pergalę Ukrainoje arba išplėsti, anot jo, „specialiąją karinę operaciją“.

Jeigu būtų paskelbtas visavertis karas, V. Putinas galėtų įvesti Rusijoje karo padėtį ir paskelbti atsargos karių mobilizaciją. Toks žingsnis leistų kompensuotis didelius karių praradimus per kautynes Ukrainoje.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šias spėliones atmetė kaip „nesąmonę“.

Tuo metu Baltarusija, kurios teritorija Rusija naudojosi invazijai į Ukrainą surengti, trečiadienį paskelbė pradedanti „netikėtas“ karines pratybas. Vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas sakė, kad jo šalis bus pasiruošusi veikti, jeigu Baltarusija įsitrauktų į karą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sakė neprognozuojanti, kad pratybos Baltarusijoje šiuo metu kelia grėsmę Ukrainai, bet Maskva tikriausiai jomis pasinaudos, kad „išlaikytų ukrainiečių pajėgas šiaurėje, neleisdama nukreipti jų į mūšį dėl Donbaso“ – rytinio išvystytos pramonės regiono, kurios užėmimą Rusija yra paskelbusi savo karinės kampanijos tikslu.

Smūgiais geležinkelio infrastruktūrai siekiama sutrikdyti Vakarų siunčiamų ginklų tiekimą Ukrainai, sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Gynybos ministras Sergejus Šoigu savo ruožtu skundėsi, kad Vakarai „tvindo Ukrainą ginklais“.

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad nors Rusijos pajėgos stengėsi smogti kritiškai svarbiai infrastruktūrai, ypač susijusiai su geležinkeliais, prie vakarinio Lvivo miesto, šios atakos nepadarė „jokio apčiuopiamo poveikio“ Ukrainos pastangoms aprūpinti savo pajėgas.

Netoli sienos su Lenkija esantis Lvivas atlieka svarbų vaidmenį NATO šalių siunčiamų ginklų logistikoje.

Ukrainai siunčiama ginkluotė padėjo Kyjivo pajėgoms sužlugdyti pirminį puolimą, kurio tikslas buvo užimti sostinę. Šie ginklai taip pat yra labai svarbūs plečiantis mūšiui dėl Donbaso.

Ukraina ragino Vakarus padidinti ginklų tiekimą prieš susirėmimus, kurie gali tapti lemiamais.

A. Lukašenka: Rusijos karas Ukrainoje užsitęsė

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį naujienų agentūros AP paskeltame interviu pripažino nesitikėjęs, kad Rusijos „operacija“ Ukrainoje taip ilgai tęsis ir tikino darantis viską, kad šis karas liautųsi.

A. Lukašenka teisino V. Putino sprendimą pasiųsti pajėgas į provakarietišką kaimynę.

„Tačiau nesu pakankamai įsigilinęs į šią problemą, kad galėčiau pasakyti, ar viskas vyksta pagal planą, kaip sako rusai, arba kaip man tai atrodo. Noriu dar kartą pabrėžti – man atrodo, kad ši operacija užsitęsė“, – Baltarusijos lyderis sakė per beveik 1,5 val. trukmės interviu Nepriklausomybės rūmuose Minske.

Jis taip pat teigė, kad Ukraina „provokavo Rusiją“ ir kad Baltarusija yra taikos šalininkė.

„Kategoriškai nepritariame jokiam karui. Darėme ir tebedarome viską, kad karo nebūtų... Mano dėka prasidėjo derybos tarp Ukrainos ir Rusijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.

„Tačiau kodėl Ukraina, kurios teritorijoje faktiškai vyksta karas, kariniai veiksmai, žūva žmonės, – kodėl Ukraina nesuinteresuota šiomis derybomis?“ – klausė jis.

Kategoriškai nepritariame jokiam karui. Darėme ir tebedarome viską, kad karo nebūtų... Mano dėka prasidėjo derybos tarp Ukrainos ir Rusijos.

A. Lukašenka taip pat sakė, kad būtų „nepriimtina“ per šį konfliktą panaudoti branduolinius ginklus, bet negalėjo atsakyti, ar Rusija turi tokių planų.

„Branduolinių ginklų naudojimas nepriimtinas ne tik dėl to, jog tai būtų šalia mūsų. Mes nesame kitapus vandenyno kaip Jungtinės Valstijos. Tai taip pat nepriimtina, nes tai gali išmušti mūsų Žemės rutulį iš orbitos niekas nežino kur, – kalbėjo jis. – Ar Rusija pajėgi tai padaryti, ar ne – šį klausimą reikia užduoti Rusijos vadovybei.“

Ruošdamasi vasario 24 dieną pradėtai invazijai Rusija iš anksto dislokavo savo pajėgų Baltarusijoje, prisidengdama karinėmis pratybomis, ir vėliau pasiuntė jas atakuoti Ukrainos.

A. Lukašenka viešai palaikė šią operaciją ir per kovo pradžioje įvykusį susitikimą su V. Putinu tvirtino, jog Ukraina planavo užpulti Baltarusiją, bet Maskvos įsiveržimas neva užkirto tam kelią. Jis sakė atsivežęs žemėlapį, kad parodytų V. Putinui, iš kur turėjo būti surengta numanoma ataka, bet jokių įrodymų nepateikė.

Anksčiau šią savaitę Baltarusijos kariškiai pranešė pradedantys iš anksto neskelbtas pratybas, sukėlusias susirūpinimą Ukrainai. Vis dėlto A. Lukašenka ketvirtadienį tvirtino AP, kad tie manevrai niekam nekelia grėsmės.

„Mes niekam negrasiname, neketiname grasinti ir to nedarysime. Dar daugiau, mes negalime grasinti – žinome, kas yra mūsų priešininkai, todėl įžiebti kokio nors pobūdžio konfliktą, kokį nors karą čia, Vakaruose, visiškai neatitinka Baltarusijos valstybės interesų. Taigi, Vakarai gali ramiai miegoti“, – teigė autoritarinis lyderis.

A. Lukašenkos ir Vakarų santykiai smarkiai pašlijo, kai Minsko režimas griebėsi negailestingų represijų malšindamas istorinius opozicijos protestus, išprovokuotus nuo 1994-ųjų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujančio lyderio ginčijamo perrinkimo 2020 metų rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

A. Lukašenka, vis labiau besikliaujantis Maskvos parama malšindamas bet kokį nepaklusnumą savo šalyje, yra vienas pagrindinių V. Putino karinės invazijos į Ukrainą rėmėjų.

Kyjivas: Rusija stengiasi sunaikinti paskutinius ukrainiečių karius gamykloje „Azovstal“

Rusija „stengiasi sunaikinti“ paskutinius ukrainiečių karius Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, ketvirtadienį pranešė Ukraina, o paskutinieji miesto gynėjai sakė, kad rusų pajėgos įsiveržė į didžiulės gamyklos teritoriją.

„Rusų okupantai sutelkė pastangas į blokavimą ir stengiasi sunaikinti ukrainiečių dalinius „Azovstal“ teritorijoje“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pareiškime.

„Padedant aviacijai priešas atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos kontrolę“, – nurodoma jame.

Pareiškimas paskelbtas apgultoje gamykloje turint prasidėti Rusijos paskelbtam ugnies nutraukimo periodui. „Azovstal“ teritorijoje jau kelias savaites yra įstrigę šimtai ukrainiečių karių ir civilių.

Mariupolio gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ vadas vėlai trečiadienį sakė, kad rusų kariai pateko į gamyklą ir kad „vyksta kruvini mūšiai“.

„Dvi dienas priešas veržiasi į plieno liejyklą, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sako Denysas Prokopenka. – Situacija itin sunki, bet, to nepaisydami, toliau vykdome įsakymą ginti.“

Pasak jo, ukrainiečių junginiai priešinasi, nors rusų yra daugiau.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paleido sutelktinio finansavimo platformą

Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paleido pasaulinę sutelktinio finansavimo platformą, turinčią padėti Kyjivui surinkti lėšų, reikalingų karui su Rusija laimėti ir šalies infrastruktūrai atstatyti.

„Vienu spragtelėjimu galite paaukoti lėšų mūsų gynėjams apsaugoti, gelbėti mūsų civilius ir Ukrainai atstatyti“, – angliškai sakė V. Zelenskis jo „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo pranešime apie platformos „United24“ įkūrimą.

„Kiekviena auka svarbi pergalei“, – pabrėžė jis.

Į trečią mėnesį įžengus Rusijos invazijai, daugelis Ukrainos miestų yra smarkiai nuniokoti.

„Visos lėšos bus pervedamos į Ukrainos nacionalinį banką ir paskirstytos atitinkamoms ministerijoms“, – sakė V. Zelenskis, žadėdamas, kad jo vyriausybė „kas parą“ informuos, kaip naudojamos lėšos.

Ukrainiečių lyderis paragino paprastus žmones visame pasaulyje padėti Kyjivui nugalėti Maskvą.

„Tik kartu galime sustabdyti karą ir atstatyti tai, ką Rusija sugriovė“, – teigė jis.

Pasak V. Zelenskio, Ukraina „niekada neužmirš“ aukotojų indėlio.

Vakarų šalys teikia Kyjivui karinę pagalbą, tačiau Ukrainos kariuomenė tebėra daug mažesnė už Rusijos pajėgas.

44 metų V. Zelenskis anksčiau kone kasdien kreipėsi į užsienio šalių parlamentus, prašydamas paramos Maskvos puolimo akivaizdoje.

Kremlius: Vakarų ginklai trukdo greitai karo Ukrainoje pabaigai

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės trukdo „greitai“ Rusijos karo Ukrainoje pabaigai, tiekdami provakarietiškai šaliai ginkluotę.

Komentuodamas laikraščio „The New York Times“ pranešimą, kad JAV žvalgyba padėjo Ukrainai nukauti kelis rusų generolus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė: „Jungtinės Valstijos, Britanija, visa NATO... nuolat perduoda žvalgybinę informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.“

„Kartu su ginklų srautu, kurį šios šalys siunčia Ukrainai, visa tai yra veiksmai, neprisidedantys prie greito operacijos užbaigimo“, – kalbėjo jis.

Tačiau D. Peskovas pridūrė, kad tokia parama „negali sutrukdyti“ Rusijai pasiekti savo karo, kurį ji vadina „specialiąja karine operacija“, tikslus.

Kremliaus atstovas taip pat teigė, kad veikia humanitariniai koridoriai, skirti evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“. Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas šios gamyklos teritorijoje.

„Koridoriai šiandien veikia“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad „Azovstal“ tebėra apgulta Maskvos pajėgų.

Civiliai gyventojai ir šimtai ukrainiečių karių tebėra įstrigę milžiniškame komplekse, rusų pajėgoms paskelbus, kad perėmė šio nuniokoto rytinio Ukrainos uostamiesčio kontrolę.

Rusija išvarė septynis Danijos diplomatinės misijos narius

Maskva ketvirtadienį pranešė nepageidaujamais asmenimis paskelbusi septynis Danijos diplomatinės misijos Rusijoje narius ir nurodžiusi jiems per dvi savaites išvykti iš šalies.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Danijos ambasadorių Carsteną Sondergaardą (Karsteną Siondergordą) ir informavusi jį apie atsakomąsias priemones dėl 15 rusų diplomatų išvarymo iš Danijos ir dėl Kopenhagos karinės pagalbos Ukrainai.

„Atvirai antirusiška Karalystės politika rimtai kenkia dvišaliams ryšiams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Rusija pasilieka teisę „imtis papildomų žingsnių reaguojant į Kopenhagos nedraugiškus veiksmus“, sakoma pareiškime. Ministerija priduria, kad tarp atsakomųjų priemonių taip pat yra atsisakymas išduoti vizą vienam danų misijos diplomatui.

Danijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Rusija išvaro septynis danų diplomatinės misijos narius, įskaitant keturis diplomatus.

Pareiškime naujienų agentūrai AFP danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) Rusijos sprendimą pavadino „visiškai nepateisintu ir labai problemišku“.

„Rusija nebenori tikro dialogo ir diplomatijos“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Danija iš tikrųjų išvarė rusų žvalgybos agentų, o ne diplomatų.

Rusijos pajėgos teigia apšaudžiusios Kirovohradą ir Mykolajivą

Rusijos pajėgos skelbia apšaudžiusios strategiškai svarbius taikinius Ukrainos didmiesčiuose. „Didelio tikslumo raketomis Kanatovo kariniame aerodrome netoli Kirovohrado sunaikinta lėktuvų, o Mykolajivo mieste – milžiniškas amunicijos sandėlis“, – ketvirtadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, Žovtnevės rajone, kuris taip pat priklauso Mykolajivo teritorijai, sunaikinta Ukrainos pajėgų degalų saugykla.

Atstovo teigimu, naktį iš oro apšaudyti 93 kariniai objektai, iš artilerijos – per 500 taikinių. Vien tik artilerijos ugnis sunaikino daugiau kaip 600 priešo karių ir 61 kovinį automobilį, sakė I. Konašenkovas.

Karinė aviacija, be to, numušė tris karinius lėktuvus: Su-24 virš Gyvačių salos, Su-25 virš Dnipropetrovsko srities ir Su-27 virš Chersono. Be to, numušta 14 Ukrainos dronų, tarp jų vienas „Bayraktar“.

Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Rusijos pasienio regionas Belgorodas vėl praneša apie apšaudymus

Per dviejų vietovių apšaudymą Vakarų Rusijos Belgorodo regione pasienyje su Ukraina, žinybų duomenimis, apgadintas namas ir garažas. „Ukrainos pusė apšaudo Žuravliovką ir Nechotejevką“, – „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jo duomenimis, aukų kol kas nėra, tačiau apšaudymas tęsiasi.

Žuravliovka ir Nechotejevka, anot Rusijos, jau ne pirmą kartą apšaudomos Ukrainos. Jos esą atakuotos jau balandžio 14 ir 25 dienomis. Tada pranešta apie iš viso tris sužeistuosius.

Europos Parlamentas: Rusija turi grąžinti pavogtus lėktuvus

Ketvirtadienį EP nariai padėkojo transporto ir turizmo įmonėms už pagalbą Ukrainos pabėgėliams, pareikalavo Rusijos grąžinti pavogtus lėktuvus ir paragino toliau griežtinti sankcijas.

Europarlamentarai palankiai vertina, kad Europos transporto operatoriai Ukrainos piliečiams siūlo nemokamas keliones traukiniais, autobusais, laivais ir lėktuvais. Transportas yra strateginė ES solidarumo ir paramos Ukrainai ir jos žmonėms priemonė, teigiama rezoliucijoje.

Jie pažymi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą daro poveikį ES transporto sektoriui: auga kuro kainos, nutrūksta logistikos bei tiekimo grandinės. Todėl europarlamentarai siūlo remti su Rusijos rinka susijusius ES vežėjus, nes jiems būtina trauktis iš Rusijos ir perorientuoti savo transporto paslaugas.

EP nariai susirūpinę dėl karo poveikio aviacijos sektoriui ir smerkia Rusiją, kuri, pažeisdama tarptautines civilinės aviacijos taisykles, privertė šalyje perregistruoti užsienio įmonių išnuomotus lėktuvus. „Negalima toleruoti šios vagystės“, – EP nariai pažymi rezoliucijoje ir reikalauja nedelsiant grąžinti šiuos lėktuvus teisėtiems jų savininkams.

EP nariai taip pat ragina ES griežtinti sankcijas Rusijos laivybos sektoriui ir drausti į ES patekti ne tik visiems Rusijoje registruotiems laivams, bet ir tiems laivams, kurie buvo prisišvartavę Rusijos uostuose prieš įplaukdami į ES uostus. Be to, į ES uostus neturėtų įplaukti ir tie laivai, kurie pildosi kuro atsargas Rusijos uostuose, pažymi europarlamentarai.

EP nariai apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo reikšmingai sumažinti paramą kariniam mobilumui. Dėl šios klaidos nukenčia bendras Europos saugumas, teigia jie ir ragina Europos Komisiją rasti ir pateikti sprendimus, kaip gerokai padidinti karinio mobilumo biudžetą. Pasak EP, ES turi padėti savo narėms diegti tarpusavio jungtis ir dvejopo naudojimo infrastruktūrą, taip pat vystyti transporto jungtis su Vakarų Balkanų regiono valstybėmis, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina.

Europarlamentarai ragina ES valstybes remti Ukrainos pabėgėlius priimančius ES viešbučius ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius verslo subjektus. Jie taip pat prašo Komisijos sukurti laikiną ES finansinę programą, kuri remtų turizmo įmones, įdarbinančias nuo karo bėgančius pabėgėlius.

COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje parodė, kad būtina skubiai įsteigti ES turizmo agentūrą ir Europos krizių valdymo mechanizmą, kurie padėtų tinkamai ir greitai reaguoti į didelio masto krizes, pavyzdžiui, pandemijas, karus, humanitarines krizes dėl klimato kaitos poveikio, pranešime pažymi EP biuras Lietuvoje.

O. Arestovičius: Ukrainos kariai išstūmė okupantus iš „Azovstal“ teritorijos

Ketvirtadienio duomenimis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams pavyko atremti Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritorijos šturmą.

Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėju Oleksijumi Arestovičiumi.

„Vakar Rusijos kariuomenė įžengė į „Azovstal“ teritoriją, bet mūsų gynėjai juos išstūmė. Dabar apibendriname informaciją“, – sakė patarėjas.

O. Arestovičius pabrėžė, kad šiuo metu gamyklos rajone tęsiasi mūšiai, Ukrainos kariškiai stabdo pranašesnes priešininko pajėgas.

Rusijos kariuomenės ugnis sukėlė didelius miško gaisrus Donecko srityje

Rusijos kariuomenės ugnis sukėlė didelius miško gaisrus Donecko srityje. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybinės įmonės „Limano miškų ūkis“ atstovais.

„Gegužės 5 d. duomenimis, miško gaisrų plotas pasiekė 935 hektarus. Užfiksuoti dideli gaisrų židiniai Limano ir Jampilio girininkijose“, – sakoma įmonės pranešime.

Pasak miškininkų, gesinti gaisrų neleidžia karo veiksmai ir nuolatiniai miškų bei infrastruktūros apšaudymai.

Kaip anksčiau buvo pranešta, Černobylio zonoje degė daugiau kaip 10 tūkst. hektarų miško, tai kėlė radiacinės taršos pavojų Ukrainai, Baltarusijai ir Europos šalims.

Suomija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pritarė šalies vyriausybės pasiūlymui skirti Ukrainai papildomos karinės įrangos.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos vyriausybės spaudos tarnyba.

„Kad pagalba pasiektų Ukrainą, jos turinys, gabenimo būdas ir grafikas nebus išsamiai atskleisti ir šį sykį“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Jame pažymima, jog Suomija, teikdama papildomą pagalbą Ukrainai, atsižvelgia tiek į jos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklių būklę.

„Suomija remia Ukrainą įvairiais būdais, taip pat ir karine technika. Ukrainai labai reikalinga tolesnė pagalba. Mes didinsime karinės pagalbos apimtį“, – pareiškė Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 24,7 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 5 d. jau neteko apie 24,7 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 092 tankų, 2 651 šarvuotosios kovos mašinos, 499 artilerijos sistemų, 169 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 83 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 196 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 907 automobilių, 10 laivų, 312 dronų, 89 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukraina skelbia dviem kryptimis pradėjusi kontrpuolimą

Ukrainos gynybos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Charkivo ir Iziumo kryptimis. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas savo „Telegram“ kanale.

Jis sakė, kad su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley aptarė operatyvinę padėtį, susijusią su ginkluota agresija Ukrainoje.

„Tradiciškai informavau savo kolegą iš Amerikos apie operatyvinę padėtį. Ypač apie pagrindinių priešo pajėgų perkėlimą Luhansko kryptimi, kur vyksta įnirtingi mūšiai ties Popasna, Kreminna ir Torske, taip pat apie Ukrainos gynybos pajėgų perėjimą prie kontrpuolimo veiksmų Charkivo ir Iziumo kryptimis“, – pažymėjo V.Zalužnas.

Ukraina kaltina Rusiją pažeidus žadėtas paliaubas Mariupolio „Azovstal“

Rusija pažeidė pažadėtas paliaubas metalurgijos gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje, tapusioje paskutiniuoju Ukrainos pajėgų bastionu šiame mieste, ketvirtadienį pareiškė pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras, prašydamas padėti „mirštantiems“ kariams ir padėti evakuoti civilius gyventojus.

„Rusai pažeidė paliaubų pažadą ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė S. Palamaras.

Trečiadienį Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas gamykloje „Azovstal“, sakydama, kad leis civiliams gyventojams išvykti, o Kremlius anksčiau ketvirtadienį teigė, kad humanitariniai koridoriai „veikia“.

S. Palamaras sakė, kad Rusijos kariai įsiveržė į gamyklą „prieš tris dienas“ ir kad kilo intensyvūs susirėmimai. Pasak jo, „sunkūs kruvini mūšiai tęsiasi“.

Jis teigė, kad gamykloje besislepiantys sužeisti Ukrainos kariai „miršta agonijoje dėl netinkamo gydymo“, ir paragino V. Zelenskį „pasirūpinti“ jais bei rasti būdą išvežti žuvusių karių kūnus.

S. Palamaras taip pat paragino „pasaulio bendruomenę“ padėti evakuoti civilius gyventojus iš „Azovstal“.

Varšuva: per tarptautinę donorų konferencijoje Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. dolerių

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) ketvirtadienį pranešė, kad per tarptautinę donorų konferenciją Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) suma.

Per Varšuvoje surengtą konferenciją buvo renkamos lėšos humanitarinei pagalbai karo draskomai Ukrainai, kur per Rusijos puolimą žuvo jau tūkstančiai žmonių, suniokota daug miestų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Pasak lenkų vyriausybės, nors jau paaukota nemažai lėšų, Ukrainos poreikiai yra didžiuliai dėl didelio karo žalos masto, o milijonams ukrainiečių reikalinga skubi pagalba.

Aukšto lygio tarptautinę paramos Ukrainai teikėjų konferenciją drauge organizavo M. Morawieckis ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson), bendradarbiaudami su Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkais.

Šio renginio tikslas – sudaryti sąlygas tarptautinei bendruomenei padėti tenkinti neatidėliotinus Ukrainos visuomenės humanitarinius poreikius. Be to, siekiama sukurti forumą, skirtą aptarinėti būdus remti ukrainiečius ilgesniu laikotarpiu.

Į Varšuvoje įsikūrusiame Nacionaliniame stadione susirinkusius dalyvius taip pat kreipėsi V. Zelenskis.

 

 

 

EVT vadovas siūlo parduoti areštuotą rusų oligarchų turtą ir taip padėti atstatyti Ukrainą

ES turėtų konfiskuoti ir parduoti areštuotą Rusijos turtą, o už jį gautas lėšas skirti karo nuniokotos Ukrainos atstatymui, sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) viename interviu, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienį.

Šiuo pasiūlymu jis atkartojo anksčiau Jungtinių Valstijų išsakytas mintis, ES ir JAV pareigūnams areštuojant į Vakarų šalių sankcijų sąrašą patekusių Rusijos oligarchų jachtas, nekilnojamąjį turtą, bankų sąskaitas, sraigtasparnius ir meno kūrinius.

Praėjusio mėnesio pradžioje ES įšaldė 30 mlrd. eurų (32 mlrd. JAV dolerių) lėšų, susijusių su į juodąjį sąrašą įtrauktais Rusijos ir Baltarusijos subjektais.

„Asmeniškai aš esu visiškai įsitikinęs, kad tai nepaprastai svarbu ne tik įšaldyti turtą, bet ir sudaryti sąlygas jį konfiskuoti, suteikti galimybę atstatyti šalį (Ukrainą)“, – sakė Ch. Michelis naujienų agentūrai „Interfax“.

Jis yra pirmas aukšto rango ES pareigūnas, pasiūlęs konfiskuoti oligarchų turtą, naujienų agentūrai AFP patvirtino jo atstovas.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. dolerių (565 mlrd. eurų).

ES, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada į sankcijų sąrašus įtraukia vis daugiau turtingų rusų, kurie, manoma, gali turėti įtakos Maskvos invazijai į jos provakarietišką kaimynę arba gauna iš jos naudos.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasiūlė „išparduoti“ areštuotus oligarchams priklausančius turtus, kad „kompensuotų Rusijos sukeltus nuostolius ir padėtų atstatyti Ukrainą“.

Tačiau Amerikos pilietinių teisių sąjunga perspėjo, kad bet kokie nauji teisės aktai, susiję su tokia konfiskacija, gali pažeisti teisingam teisiniam procesui keliamus reikalavimus, nes į jų taikiklį patekę oligarchai neturės galimybės užginčyti jų turto konfiskavimo.

Panašūs teisiniai klausimai neduoda ramybės ir ES, pripažino teisininko išsilavinimą turintis Ch. Michelis.

Į sankcijų sąrašą patekusių asmenų turto konfiskavimas „nėra toks paprastas“ ir tai bus „sudėtingas ir ilgas procesas“, patikino jis.

Tačiau Ch. Michelis nurodė, kad įpareigojo Europos Vadovų Tarybos teisės tarnybą rasti būdų, kaip tai atlikti „pagal teisinės valstybės principus“.

Vokietija: V. Zelenskis pakvietė O. Scholzą ir F.-W. Steinmeierį atvykti į Kyjivą

V. Zelenskis pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) ir prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį (Franką Valterį Šteinmejerį) apsilankyti Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė vokiečių prezidento kanceliarija.

Prieš tris savaites Kyjivas atmetė Vokietijos prezidento pasiūlymą atvykti į Ukrainą.

Šįkart savo kvietimą V. Zelenskis išsakė ketvirtadienį kalbėdamas su  F.-W. Steinemeieriu telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių prezidentūroje.

Per šį pokalbį „buvęs susierzinimas buvo išsklaidytas“, o F.-W. Steinemeieris išreiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai, nurodė šaltinis.

Estijos centrinis bankas išleis monetą, skirtą Ukrainai

Estijos centrinis bankas išleis 2 eurų monetą, skirtą Ukrainai. Tai pranešė banko spaudos tarnyba, kuria remiasi portalas „eurointegration.com.ua“.

Monetos dizainą sukūrė studentė ukrainietė Darja Titova, kuri išvyko iš Charkivo prasidėjus karui ir dabar mokosi Estijos dailės akademijoje. Banko stebėtojų taryba jį jau patvirtino.

Pasak specialistų, pasirengimas naujos monetos kaldinimui vyksta rekordine sparta – paprastai šis procesas trunka pusantrų metų ir ilgiau.

„Norėjome, kad Ukrainai ir laisvei skirta moneta pasirodytų kuo greičiau ir kad dizainą sukurtų ukrainiečiai. Jauni studentai iš Ukrainos, profesorius Ivaras Sakkas ir Estijos dailės akademija padėjo mums įgyvendinti šį sumanymą“, - sakė Estijos banko vadovas Madis Mülleris.

Pirmą kartą estiškos monetos dizainui panaudotas užsienietiškas tekstas – „Slava Ukraini“, nors ir lotyniškais rašmenimis.

Moneta turėtų pasirodyti apyvartoje šių metų pabaigoje. Iš viso planuojama nukaldinti 2 mln. tokių monetų.

Pranešama, kad Ukrainai skirtas monetas planuoja išleisti ir Lietuvos bei Latvijos bankai.

Ministras: Vengrija pasirengusi prisidėti prie Kyjivo regiono atstatymo ir gydyti sužeistus Ukrainos karius

Vengrija pasirengusi prisidėti prie karo sugriautos infrastruktūros atstatymo Kyjivo srityje ir priimti gydyti sužeistus Ukrainos karius.

Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, tai ketvirtadienį Varšuvoje per tarptautinę donorų konferenciją pareiškė Vengrijos URM vadovas Péteris Szijjártó.

„Mes pasirengę dalyvauti atstatant mokyklas ir ligonines Kyjivo regione. Jeigu Kyjivo valdžia pasiūlys kitą lokaciją, mes taip pat pasirengę“, – sakė Vengrijos diplomatijos vadovas.

Pasak P. Szijjártó, Budapeštas pasiruošęs patiekti mobiliųjų namų persikėlėliams vakarinėse Ukrainos srityse, kai tik jų reikės.

Ministras informavo, kad Vengrija jau priėmė 627 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, suteikė jiems prieglobstį ir parūpino maisto, taip pat siūlo darbą tiems, kurie nori likti ilgesniam laikui.

„Mes taip pat pasirengę skirti tūkstančius stipendijų studentams ukrainiečiams Vengrijos universitetuose, kad jie galėtų tęsti arba baigti mokslą“, – pranešė P. Szijjártó.

Vengrija taip pat pasiruošusi priimti gydyti neribotą skaičių sužeistų Ukrainos karių ir 130 vaikų, kuriems reikalingas specializuotas gydymas.

„Noriu čia labai aiškiai pasakyti: Vengrija remia Ukrainą ir jos suverenitetą. Mes aiškiai matome, kas užpuolė ir kas buvo užpultas. Mes smerkiame Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, žmogaus teisių pažeidinėjimą ir raginame ištirti galimus karo nusikaltimus“, – pabrėžė ministras.

Žiniasklaida: Rusija turi aiškų įsiveržimo į Moldovą planą

Rusija parengė aiškų įsiveržimo į Moldovą planą. Invazijos data gali būti gegužės 9-oji arba viena iš artimiausių dienų, o dingstis – separatistinio Uždniestrės regiono nepriklausomybės pripažinimas.

Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas „24 kanal“, remdamasis šaltiniais Ukrainos kontržvalgyboje. Jeigu įsiveržimas būtų sėkmingas, Ukrainos pietvakariuose būtų atidarytas „antrasis frontas“.

„Antrojo fronto atidarymas turėtų strateginę reikšmę, juk jis atitrauktų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervus ir technika. Negana to, Rusijos kariuomenės buvimas šiame regione destabilizuotų politinę situaciją Balkanuose“, – pažymima pranešime.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, Rusija planuoja Uždniestrėje išlaipinti oro desantą iš lėktuvų „Il-76“ ir sraigtasparnių. Šie orlaiviai atskris iš okupuoto Krymo.

Okupantai taip pat gali išlaipinti desantą Odesos srityje ir paskui veržtis į Uždniestrę.

JAV prašymu Fidžyje konfiskuota Rusijos oligarcho jachta

Fidžio valdžia konfiskavo 300 milijonų dolerių vertės Rusijos oligarcho Suleimano Kerimovo jachtą, JAV teisingumo departamentui paprašius sulaikyti laivą dėl sankcijų pažeidimo ir įtariamų korupcinių ryšių, ketvirtadienį pranešė departamentas.

Penkerių metų senumo 106 metrų ilgio jachta „Amadea“ buvo prisišvartavusi Lautokoje, Fidžyje, Ramiojo vandenyno pietuose, kai vietos valdžia perėmė jos kontrolę pagal JAV orderį ir Teisingumo departamento prašymą. „Amadea“ gali būti konfiskuota, remiantis galimais JAV įstatymų, įskaitant Tarptautinės nepaprastosios padėties ekonominių galių įstatymo, pinigų plovimo ir sąmokslo, pažeidimais“, – sakoma departamento pranešime.

S. Kerimovas yra vienas iš grupės Rusijos oligarchų, „kurie pelnosi iš Rusijos vyriausybės per korupciją ir jos piktavališką veiklą visame pasaulyje, įskaitant Krymo okupaciją“, nurodė departamentas. Jungtinės Valstijos taiko sankcijas Rusijos oligarchams, artimiems prezidentui Vladimirui Putinui, tai dalis ekonominių bausmių už invaziją į Ukrainą.

S. Kerimovas, susikrovęs turtus būdamas vienas iš pagrindinių Rusijos energetikos ir finansų įmonių, įskaitant „Gazprom“ ir „Sberbank“, savininkų, taip pat yra Rusijos vyriausybės pareigūnas ir Rusijos Federacijos Tarybos narys, rašoma pranešime.

„Nusikaltėliai, įgalinantys Rusijos režimą, niekur nepaslėps savo turtų“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime. „Teisingumo departamentas nepaliaujamai dės pastangas patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir sunaikinimo, kurį matome Ukrainoje“, – sakė M. Garlandas.

Italija žada Ukrainai naujos ginkluotės

Italijos gynybos ministras Lorenzas Guerinis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis ir ateityje tieks ginkluotę Ukrainai, praneša naujienų agentūra ANSA.

Pasak žinybos vadovo, Ukraina, be kita ko, gaus įrenginių, galinčių neutralizuoti pozicijas, iš kurių Rusija beatodairiškai bombarduoja miestus ir civilius gyventojus.

Ministras pridūrė, kad Italija jau patiekė Ukrainai prieštankinių ginklų, itin mažo nuotolio oro gynybos sistemų, minosvaidžių, artilerijos šaudmenų, ryšio sistemų, individualios apsaugos priemonių.

Okupantai tebėra „Azovstal“ teritorijoje, vyksta mūšiai

Rusijos kariai tebėra Mariupolio „Azovstal“ teritorijoje. Ten vyksta įnirtingi mūšiai, apie tai pranešė pulkas „Azov“, skelbia UNIAN.

Prieš tai buvo skelbiama, kad neva Ukrainos kariuomenė išstūmė okupantus iš gamyklos. Tačia šią informaciją paneigė „Azov“ pulko vado pavaduotojas kapitonas Sviatoslavas Palamaras.

„Dar kartą: niekas nieko neišmušė, jie (rusai – red.) gamykloje. Vyksta sunkios kovos“, – sakė jis.

 

JT: pakeliui vilkstinė, siekianti evakuoti civilius iš „Azovstal“ gamyklos

Nauja Jungtinių Tautų (JT) vilkstinė vyksta į „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje, kur vyksta įnirtingos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kautynės, ir mėgins evakuoti civilius, ketvirtadienį pranešė JT humanitarinės pagalbos vadovas.

„Šiandien, kai kalbame, vyksta vilkstinė, turinti pasiekti „Azovstal“ gamyklą iki rytojaus ryto, kaip tikimės, kad paimtų civilius, likusius tame niūriame pragare (...) ir išvežtų juos į saugią vietą“, – per Ukrainos donorų konferenciją Varšuvoje sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas.

Kremlius: V. Putinas ir Izraelio premjeras aptarė Ukrainos krizę ir holokaustą

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas ketvirtadienį aptarė Ukrainos krizę ir holokaustą, tvyrant įtampai dėl Maskvos pasisakymų apie Adolfą Hitlerį.

„Tęsėsi išsamus pasikeitimas nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – sakė Kremlius ir pridūrė, kad abu lyderiai taip pat aptarė „istorinę atmintį“ ir holokaustą.

Mariupolyje ukrainietiški kelio ženklai keičiami rusiškais

Okupantai rusai Mariupolyje keičia kelio ženklus. Ukrainietiškos rodyklės nuimamos, o vietoj jų kabinamos rusiškos.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.

„Okupantai sugriovė mūsų miestą, nužudė 20 tūkst. žmonių, o dabar keičia rodykles. Esą žmonės su savo bėdomis palauks. O juk Mariupolyje Viduramžiai. Gyventojai be vandens, jiems trūksta maisto, medikamentų. Nėra šviesos ir normalaus ryšio. Mariupolis buvo, yra ir bus Ukrainos miestas, kad ir ką ten rusai fantazuotų“, - pareiškė P. Andriuščenka.

Mariupolyje Rusijos pajėgos šturmuoja gamyklą „Azovstal“, kurios požemiuose slepiasi Ukrainos kariai ir civiliai, laukiantys evakuacijos.

ES siūlo sankcijas V. Putinui artimai A. Kabajevai

Europos Sąjunga (ES) siūlo paskelbti sankcijas buvusiai Rusijos gimnastei Alinai Kabajevai už jos vaidmenį Kremliaus propagandoje ir glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teigiama ketvirtadienį AFP pateiktame dokumente.

A. Kabajeva yra naujausias papildymas sąraše asmenų, į kuriuos nusitaikyta šeštajame priemonių prieš Rusiją pakete, reaguojant į karą Ukrainoje. Sankcijas, įskaitant Rusijos naftos importo draudimą, ES vykdomoji valdžia trečiadienį pateikė valstybėms narėms patvirtinti, tam reikalingas 27 šalių vieningas sutarimas. Vengrija, Slovakija ir kitos Rytų Europos šalys kol kas atsisako pritarti paketui, laukdamos išimties arba naftos draudimo atidėjimo. Jei bus pritarta, A. Kabajevai bus uždrausta atvykti į ES, jos turtas bus įšaldytas.

Pasiūlyme A. Kabajeva įvardijama kaip Nacionalinės žiniasklaidos grupės – holdingo, valdančio reikšmingas akcijas beveik visose pagrindinėse Rusijos valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, – direktorių tarybos pirmininkė. Buvusi gimnastė ir buvusi Dūmos įstatymų leidėja yra „glaudžiai susijusi su prezidentu Vladimiru Putinu“, priduriama dokumente.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ją ir Rusijos prezidentą sieja romantiški santykiai. V. Putinas tai paneigė, kai 2008 m. apie tai buvo pranešta pirmą kartą. Kaip rašoma „The Wall Street Journal“ cituojant JAV pareigūnus, A. Kabajeva ir jos šeima įgijo asmeninį turtą dėl savo ryšių su V. Putinui artimu ratu. Ataskaitoje remiamasi slaptais JAV žvalgybos duomenimis, kurie  įvardija A. Kabajevą kaip V. Putino turto gavėją.

Dar trys asmenys, valstybinės agentūros „Ria Novosti“ apžvalgininkai, taip pat yra sąraše už savo vaidmenį, skleidžiant „vyriausybinę propagandą“ dėl karo Ukrainoje. Šios keturios pavardės pridurtos prie 58 asmenų, įskaitant Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą, daugelį karo nusikaltimais Ukrainos Bučos mieste įtariamų kariškių ir Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo šeimos narius.

Nuo 2014 metų Krymo aneksijos Europos sankcijos jau palietė 1091 žmogų ir 80 subjektų.

JT: Ukrainos uostų blokada gali sukelti pasaulyje maisto krizę

Jeigu Rusija artimiausiu metu nenutrauks Ukrainos uostų blokados ir neleis jai atnaujinti grūdų eksporto, pasaulio laukia globali maisto krizė.

Tai ketvirtadienį Kanados televizijos kanalui CBC pareiškė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) direktorius Davidas Beasley`is.

„Kils globali maisto saugumo krizė, kainos 6-9 mėnesius didės, o kitąmet gali būti sunkumų dėl maisto prieinamumo“, - sakė jis.

Anot D. Beasley`io, krizės padariniai labiausiai bus juntami neturtingose šalyse. „Daugelis šalių susidurs su kainų augimu, bus sunku, bet neturtingose valstybėse tai gali sukelti badą, destabilizaciją ir masinę priverstinę migraciją. Todėl privalome užtikrinti šių uostų darbą“, - pabrėžė diplomatas, ką tik apsilankęs Odesoje.

Jo manymu, šiuo metu padėtis pasaulyje labiau įtempta negu Arabų pavasario laikotarpiu. „Jau dabar visame pasaulyje vyksta protestai dėl infliacijos ir maisto produktų brangimą, ir padėtis tik blogės“, - įspėjo WFP direktorius.

Jis pabrėžė, kad pasaulio bendrija turi tučtuojau sutelkti pastangas ir užtikrinti nenutrūkstamą Ukrainos uostų darbą. „Sprendimai turi būti priimti per artimiausias 30-60 dienų, kad šie uostai galėtų atnaujinti darbą“, - pabrėžė D. Beasley`is.

Rusijos užblokuotuose Ukrainos uostuose stovi dešimtys laivų su grūdais, kuriems okupantai neleidžia išplaukti.

Ukrainos ir žvalgybos aljanso „Five Eyes“ teisingumo pareigūnai aptarė karo nusikaltimus

Aukščiausio rango teisingumo pareigūnai iš penkių anglakalbių žvalgybos aljanso „Five Eyes“ („Penkių akių“) valstybių surengė derybas su Ukrainos generaline prokurore dėl karo nusikaltimų tyrimo, ketvirtadienį pranešė JAV Teisingumo departamentas.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Kanados generaliniai prokurorai trečiadienį surengė susitikimą nuotoliniu būdu su Ukrainos kolege Iryna Venediktova, Kyjivui siekiant ištirti tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų, įvykdytų per Rusijos invaziją.

Šešetas „aptarė savo pastangų koordinavimą, siekiant patraukti atsakomybėn asmenis, kurių nusikalstami veiksmai sudaro sąlygas karo nusikaltimams Ukrainoje“, sakoma JAV teisingumo departamento pranešime.

„Mūsų įsipareigojimas bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, įskaitant Ukrainos generalinę prokuratūrą, tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žiaurumus Ukrainoje, išlieka tvirtas“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando (Meriko Garlando) pareiškime.

„Nepermaldaujamai stengsimės patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir naikinimų, kuriuos stebime Ukrainoje“, – teigiama jame.

Praėjusią savaitę I. Venediktova Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė, kad Ukrainos tyrėjai nustatė 8 600 įtariamų karo nusikaltimų atvejų ir dar 4 000 atvejų, susijusių su karo nusikaltimais, įvykdytais nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilinės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I. Venediktova.

JAV teisingumo departamentas taip pat nurodė, kad M. Garlandas informavo savo kolegas apie JAV pastangas imtis baudžiamųjų priemonių prieš milijardierius oligarchus, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir apie 33 mlrd. JAV dolerių naują pagalbos paketą Ukrainai, kurio Baltieji rūmai paprašė Kongreso.

Susitikime taip pat dalyvavo britų generalinė prokurorė Suella Braverman (Sjula Breiverman), Australijos generalinė prokurorė Michaelia Cash (Mikaelija Keš), Kanados teisingumo ministras Davidas Lametti (Davidas Lametis) ir Naujosios Zelandijos generalinis prokuroras Davidas Parkeris (Deividas Parkeris).

GALERIJA

  • Karas: „Azov“ paneigė kalbas, kad okupantai išvyti iš „Azovstal“ teritorijos
  • Karas: „Azov“ paneigė kalbas, kad okupantai išvyti iš „Azovstal“ teritorijos
  • Karas: „Azov“ paneigė kalbas, kad okupantai išvyti iš „Azovstal“ teritorijos
  • Karas: „Azov“ paneigė kalbas, kad okupantai išvyti iš „Azovstal“ teritorijos
  • Karas: „Azov“ paneigė kalbas, kad okupantai išvyti iš „Azovstal“ teritorijos
Scanpix nuotr.
Gairės: karas, karas Ukrainoje, Rusija, Volodymyras Zelenskis
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS