Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo.

„Mūsų valstybės ginkluotosios pajėgos mums visiems pateikė gerų naujienų iš Charkivo srities. Jos pamažu stumia okupantus nuo Charkivo“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“.

Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad jo pajėgos išstūmė rusus iš keturių kaimų, esančių į šiaurės rytus nuo Charkivo ir bando juos nustumti tolyn link Rusijos sienos.

Tačiau Rusijos pajėgos antradienį įnirtingai bombardavo Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą.

Karo pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgoms nepavyko užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir dabar jis sako, kad pagrindinis jo tikslas yra Donbasas, tačiau vienas generolas užsiminė, kad tarp Maskvos tikslų taip pat yra visiškas Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, užimant visas šios šalies pakrantes.

Užėmusi Ukrainos pakrantę Rusija turėtų sausumos tiltą su 2014-aisiais aneksuotu Krymu ir prorusišku separatistiniu Moldovos regionu Uždniestre.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

JAV Atstovų Rūmai patvirtino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą

JAV įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už kone 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) perspėjus, kad lėšos, skirtos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, greičiausiai baigsis per kelias dienas.

Atstovų Rūmai 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui, abiejų partijų lyderiams jau susitarus dėl detalių. Senatas jį greičiausiai patvirtins iki šios savaitės pabaigos arba kitą savaitę.

Visi balsavusieji „prieš“ buvo respublikonai.

„Šiuo pagalbos paketu Amerika siunčia pasauliui aiškią žinią, kad esame tvirtai pasiryžę palaikyti drąsius Ukrainos žmones, kol bus pasiekta pergalė“, – prieš balsavimą savo kolegoms demokratams sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi).

Pirmadienį Kongreso lyderiai susitarė skirti Ukrainai 6,8 mlrd. dolerių daugiau nei anksčiau Baltųjų rūmų prašyti 33 mlrd. dolerių (31,3 mlrd. eurų).

Jei paketas, kaip ir tikimasi, bus priimtas Senate, JAV lėšos, skirtos Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl to kilusiai humanitarinei krizei spręsti, padidės iki maždaug 54 mlrd. dolerių (51,3 mlrd. eurų).

Baltieji rūmai sveikino antradienio balsavimą kaip „labai svarbų žingsnį“ siekiant padėti Ukrainai „apginti savo demokratiją“ nuo Rusijos agresijos.

„Kaip vakar sakė prezidentas, negalime leisti, kad šios gyvybiškai svarbios pastangos būtų atidėliojamos“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.

„Nekantriai laukiame galimybės toliau dirbti su Senato vadovybe, kad šis įstatymo projektas greitai pasiektų prezidento stalą, ir pagalba Ukrainai nenutrūktų“, – priduriama jame.

Balsavimas vyko JAV nacionalinės žvalgybos direktorei Avril Haines (Avril Hains) perspėjus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi ilgam karui, kuris gali nesibaigti Donbaso kampanija.

„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė A. Haines.

„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – kalbėjo ji.

Tuo metu du senatoriai – respublikonas Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) ir demokratas Richardas Blumenthalis (Ričardas Blumentalis) – antradienį pristatė rezoliuciją, kuria valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) raginamas paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.

„Jei kas nors ir įkūnija terorizmą, totalitarizmą ir kankinimus, tai yra Vladimiras Putinas“, – spaudos konferencijoje sakė R. Blumenthalis.

Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas nesutinka su raginimais įtraukti Rusiją į terorizmo rėmėjų sąrašą, kuriame šiuo metu yra Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja ir Sirija, nes Maskva jau susiduria su daugeliu pasekmių, kurias sukeltų įtraukimas į šias gretas.

Rusijos URM vadovo vizitas į Alžyrą, Europai ieškant alternatyvių rusiškoms dujų tiekėjų

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko į Alžyrą – valstybę, kuri galėtų tapti itin svarbia gamtinių dujų tiekėja Europai, jomis iš dalies pakeičiant rusiškas.

Alžyro lyginamasis svoris dujų tiekimo Europai rinkoje – 11 proc. – yra gerokai kuklesnis nei Rusijos, kuris pernai siekė 47 procentus.

Alžyras susilaikė, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kovo mėnesį didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją,  kad Rusija nedelsdama nutrauktų karą Ukrainoje ir pasitrauktų iš jos teritorijos.

„Labai vertiname apgalvotą, objektyvią ir subalansuotą Alžyro poziciją Ukrainos klausimu“, – sakė S. Lavrovas žurnalistams po susitikimo su Alžyro kolega Ramtanu Lamamru ir šios Šiaurės Afrikos prezidentu Abdelmadjidu Tebboune (Abdelmadžidu Tebone).

Italija, Ispanija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės žvalgosi į Alžyrą, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo  rusiškos naftos ir dujų. Tačiau Alžyras, akcentuodamas ilgametę partnerystę su Rusija, ne kartą pabrėžė, kad neturi pajėgumų patenkinti tokią paklausą trumpalaikėje perspektyvoje.

Paklaustas apie Alžyro dujų tiekimą, S. Lavrovas sakė, kad Rusija, Alžyras ir kiti dujų eksportuotojai „mano, kad turėtų laikytis jau pasiektų susitarimų“.

Rusijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad per susitikimą buvo aptartas ir „karinio ir techninio bendradarbiavimo stiprinimas“.

Tai – pirmas Rusijos URM vadovo vizitas į Alžyrą nuo 2019-ųjų sausio, kai buvo minimas dvišalių diplomatinių santykių užmezgimo 60-metis.

Beje, žurnalistų paprašytas išsakyti nuomonę dėl Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) siūlymo Bendrijoje įšaldytą Rusijos turtą skirti Ukrainos pokario atstatymui, S. Lavrovas tai pavadino „vagyste, kurios jie net nebando slėpti“.

Vakarai kaltina Rusiją prieš invaziją į Ukrainą surengus ataką prieš palydovinį tinklą

Didžiosios Vakarų valstybės antradienį apkaltino Rusijos valdžios institucijas, kad likus valandai iki invazijos į Ukrainą jos įvykdė kibernetinę ataką prieš palydovinį tinklą, siekdamos paruošti dirvą savo puolimui.

Pasak Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos, britų, amerikiečių ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo ekspertai susitiko įvertinti naujų žvalgybos duomenų, rodančių, kad su vasarį įvykdyta ataka tiesiogiai susijusi Rusijos valstybė.

„Tai aiškus ir šokiruojantis įrodymas, kad Rusija sąmoningai ir piktavališkai užpuolė Ukrainą, o tai turėjo didelių pasekmių paprastiems žmonėms ir įmonėms Ukrainoje bei visoje Europoje“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjunga oficialiai apkaltino Rusijos valdžios institucijas įvykdžius kibernetinę ataką, sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės kartu su tarptautiniais partneriais griežtai smerkia kenkėjišką kibernetinę veiklą, kurią Rusijos Federacija vykdė prieš Ukrainą ir kurios taikinys buvo bendrovės „Viasat“ valdomas palydovų tinklas KA-SAT“, – nurodė 27 valstybių blokas išplatintame pareiškime.

Kibernetinė ataka buvo įvykdyta likus valandai iki neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną.

„Kibernetinė ataka buvo įvykdyta likus valandai iki neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, taip palengvinant karinę agresiją“, – priduriama pareiškime.

ES pareiškime nurodoma, kad ši ataka sukėlė didelių trikdžių „Ukrainos valdžios institucijoms, įmonėms ir vartotojams, taip pat paveikė kelias ES valstybes nares“.

JK pareiškime taip pat sakoma, kad Rusijos karinė žvalgyba „beveik neabejotinai“ prisidėjo prie ankstesnės, sausio 13 dienos, atakos, per kurią buvo laikinai sugadinti Ukrainos vyriausybės tinklalapiai.

J. Borrellis sakė, jog anksčiau Bendrija tik kalbėjo, kad kibernetinės atakos rengiamos iš Rusijos, tačiau dabar turi pakankamai įrodymų priskirti šį įsilaužimą Rusijos valstybei.

„Turėsime kartu su Ukraina, mūsų tarptautiniais partneriais ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią šioms kibernetinėms atakoms, kurias neabejotinai priskiriame Rusijos Federacijai, nuo jų atgrasyti ir į jas reaguoti“, – sakė jis.

Paslaugų teikėjai Europoje kovo mėnesį pranešė, kad dėl kibernetinės atakos prieš JAV palydovinio ryšio operatorę „Viasat“ tūkstančiai interneto vartotojų Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje, Italijoje ir Lenkijoje liko be prieigos prie interneto.

Rusija į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą įsiveržė ankstyvą vasario 24-osios rytą, tikėdamasi greitai nušalinti šalies vadovybę. Tačiau karas tęsiasi jau ilgiau kaip du mėnesius, rusų pajėgoms susidūrus su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, dėl kurio jos patyrė didžiulių nuostolių ir buvo priverstos perorientuoti savo puolimą į šalies rytus.

Karinių reikalų ir kibernetinio saugumo specialistai nuogąstavo, kad karas gali paskatinti niokojančių kibernetinių atakų protrūkį, kuris padarytų didžiulės žalos pasauliniu mastu.

Tačiau kol kas blogiausio scenarijaus pavyko išvengti, nes užfiksuotų atakų poveikis ir geografinis mastas buvo nedideli.

JAV svarsto, ar leisti Rusijai toliau vykdyti skolinius įsipareigojimus

Vašingtonas svarsto, ar ir toliau leisti Maskvai mokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, antradienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo Maskvą nuo tarptautinės finansų sistemos, tačiau atsiskaitymams už apyvartoje cirkuliuojančias obligacijų emisijas buvo padaryta išimtis.

Kita vertus, šios išimties terminas išseks gegužės 25-ąją – likus dviem dienoms iki kito Rusijos atsiskaitymo su tarptautiniais kreditoriais.

„Šiuo metu tai aktyviai nagrinėjame“, – JAV Senato bankininkystės komitete kalbėjo J. Yellen.

„Norime įsitikinti, kad suprantame galimas pasekmes ir šalutinę įtaką, jei atimtume leidimą [atsiskaityti]“, – pridūrė ji.

Sankcijos blokavo Maskvos galimybę apmokėti skolas JAV bankuose laikomais doleriais, todėl V. Putinas buvo priverstas išeikvoti savo karinį fondą, kad išvengtų šalies įsipareigojimų nevykdymo.

Praėjusį mėnesį Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti su užsienio kreditoriais rubliais, tačiau daugumoje obligacijų emisijų sutarčių tokia galimybė nenumatyta, o atsiskaitymo sąlygų nepaisymas reikštų emitento „techninį“ nemokumą.

Per šiuos metus Rusijos valstybė privalo atlikti dar 13 mokėjimų jos skolos tarptautinių vertybinių popierių turėtojams. Artimiausias jų – gegužės 27-ąją dėl 100 mln. eurų sumos palūkanų už dvi obligacijų emisijas: pagal pirmosios jų  sąlygas reikalaujama mokėti tik JAV doleriais, eurais, svarais sterlingų arba Šveicarijos frankais, o pagal kitos – galimi atsiskaitymai rubliais.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, valstybės užsienio skola vertinama 4,5-4,7 trln. rublių (apie 50 mlrd. eurų) ir sudaro apie penktadalį visos skolos.

Pastarąjį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

Čekijos parlamente pabėgėlių ukrainiečių priėmimo strategijos svarstymas baigėsi skandalu

Čekijos parlamentui antradienį teko pirma laiko baigti diskusijas dėl pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo strategijos, praneša portalas „České noviny“.

Skandalą sukėlė kraštutinės dešiniosios Laisvės ir tiesioginės demokratijos partijos (SPD) lyderis Tomio Okamura, kuris buvo vienintelis pranešėjas.

Jis, be kita ko, pareiškė, kad, atvažiavus vaikams iš Ukrainos, mokymo kokybė Čekijos piliečiams pablogės, o jaunesnio amžiaus čekų vaikams neužteks vietų darželiuose.

T. Okamura teigė, kad į Ukrainą masiškai gabenami naudoti automobiliai, todėl Čekijoje didėja jų kainos. Jis taip pat patarė ukrainiečiams, atvažiavusiems į Čekiją brangesniais automobiliais, juos parduoti ir gautais pinigais apmokėti buvimą šalyje.

„Piliečiai netrukus gali pradėti kelti riaušes“, – įspėjo T. Okamura.

Daugelis parlamentarų sutiko dešiniojo populisto žodžius stuksenimu į stalus, o paskui pradėjo eiti iš salės. Netrukus iš jos patraukė ir ministrai. Kai paskutinis vyriausybės narys paliko patalpą, diskusija buvo paskelbta baigta – pagal Čekijos įstatymus vyriausybės narių dalyvavimas posėdyje yra privalomas.

„Mes visi buvome liudininkai, kad diskusija plenariniame posėdyje buvo neįmanoma, jame buvo plūstamasi ir kurstoma nesantaika“, – pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas.

Pasak jo, ministrai norėjo pasitarti, kaip valdyti pabėgėlių srautą, bet „ksenofobijos ir neapykantos nuo karo bėgantiems žmonėms apraiškos buvo tokios akivaizdžios, kad mes turėjome atitinkamai reaguoti“.

Hamburgo uoste areštuota su V. Putinu siejamo milijardieriaus jachta

Hamburgo uoste areštuota prabangi jachta „Luna“, kuri, kaip manoma, priklauso su V. Putinu siejamam milijardieriui Farchadui Achmedovui.

Kaip praneša Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, pareigūnams pavyko išsiaiškinti nuosavybės struktūrą, todėl laivui pritaikytas įstatymas dėl sankcijų.

Anksčiau Romanui Abramovičiui priklausiusios jachtos kaina – apie 400 mln. eurų. Dabar jai uždrausta palikti uostą iki atskiro potvarkio.

Rusijos oligarchas F. Achmedovas kilęs iš Azerbaidžano. Jis buvo Rusijos Federacijos Tarybos narys, priklauso V. Putino aplinkai. Balandžio pradžioje Europos Sąjunga paskelbė jam sankcijas.

Maskva teigia, kad Rusijos pajėgos pasiekė Luhansko srities sieną

Maskva teigia, kad prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje priartėjo prie administracinių Luhansko srities sienų, Rusijai stumiantis kontroliuoti vieną iš svarbiausių teritorijų, į kurią ji nusitaikė nuo vasarį pradėto plataus masto puolimo.

Iš nedidelio Popasnos miestelio, kuriame dar neseniai vyko kovos, dabar „išvalytos“ Ukrainos pajėgos, antradienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusija anksčiau paskelbė ketinanti visiškai atimti Luhansko sritį iš Ukrainos.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus Rusijos teiginius apie pažangą pavadino „fantazija“. Ukrainos kariai turėjo pasitraukti iš Popasnos, tačiau rusai jokiu būdu neprasiveržė pro gynybą, parašė jis „Telegram“.

Rusija puola ne tik Rytų Ukrainoje, bet ir pietuose, taikydamasi į Mariupolio ir Odesos uostamiesčius  – svarbius miestus maršrute tarp Rytų Ukrainos ir Krymo pusiasalio, Maskvos aneksuoto 2014 metais. Pranešta apie suintensyvėjusį per pastarąją parą Odesos apšaudymą. Pirmadienio vakarą miestą purtė sprogimai, gyventojams liepta slėptis, pranešė naujienų agentūra UNIAN.

Nuolat bombarduojamas Mariupolis, Rusijos puolimas sutelktas į miesto „Azovstal“ plieno gamyklą, kur laikosi civiliai ir nedidelė grupė karių, negalinčių pasitraukti vis nesisekant atidaryti evakuacijos koridorių. Antradienį Ukrainos bažnyčios lyderis paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti išvykti pramoninėje zonoje įstrigusiems žmonėms. Ukrainos stačiatikių bažnyčios arkivyskupas Onufrijus sakė, kad V. Putinas turėtų elgtis kaip krikščionis ir leisti „Azovostal“ apsuptiems civiliams, kovotojams ir saugumo pajėgoms pasitraukti į Ukrainos ar trečiosios šalies kontroliuojamą teritoriją.

Ukrainos valdžia teigia, kad maždaug 100 civilių vis dar įstrigę plieno gamykloje. Tuo metu Rusijos šaltiniai teigia, kad ten yra daugiau nei 2000 ukrainiečių kovotojų ir užsienio samdinių. Kovotojai atsisako paklusti V. Putino reikalavimui pasiduoti, nepaisant jo patikinimo, kad Rusijos pajėgos nešturmuos pramoninės zonos, jei tai padarys. Tačiau ten esantieji ne kartą pranešė apie didžiulius metalurgijos zonos apšaudymus. Buvęs sukarinto „Azovo“ pulko vadas Maksimas Sčiorinas sakė, kad vyksta diplomatinės pastangos išgelbėti kovotojus, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenė atmetė visus siūlymus Ukrainos kovotojams pasitraukti iš „Azovostal“ plieno gamyklos, bet Kyjivas deda visas įmanomas diplomatines pastangas kariams išgelbėti, pranešė „Ukrainska Pravda“.

V. Zelenskis taip pat gyrė su Rusijos armija kovojančių Ukrainos karių „antžmogišką jėgą“ ir teigė, kad okupantai „palaipsniui“ atstumiami nuo rytinio Ukrainos Charkivo miesto. Pasak Ukrainos kariuomenės, atgauti keli miesteliai. Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo įmanoma.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro viską, kad išlaisvintų mūsų šalį ir mūsų žmones“, – sakė V. Zelenskis. „Bus išlaisvinti visi mūsų miestai: Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Mariupolis ir visi kiti“. Jis taip pat ragino toliau teikti didesnę paramą ir perspėjo Europos Sąjungos šalis toliau nebendradarbiauti su Rusija. Vaizdo pranešime Slovakijos parlamentui V. Zelenskis paprašė Slovakijos pristatyti daugiau karinės technikos, pavyzdžiui, naikintuvų ir sraigtasparnių.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių biuro Ukrainoje duomenimis, per 11-ą savaitę trunkantį karą žuvo 3381 civilis, vien Mariupolyje žuvo mažiausiai 1 000 žmonių. Tikrieji skaičiai greičiausiai daug didesni, nes dėl saugumo situacijos daugelis atvejų iki šiol nėra atskirai dokumentuoti. Be mirčių, pagrobti mažiausiai 204 žmonės, tarp jų 169 vyrai, 34 moterys ir vienas berniukas. Pasak JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TOM), karas taip pat sukėlė didžiulį gyventojų perkėlimą – Ukrainoje yra daugiau nei 8 mln. namų netekusių perkeltųjų. Be to, maždaug 5,9 mln. žmonių pabėgo į užsienį, pranešė JT pabėgėlių agentūra UNHCR.

Prancūzijoje išleistas V. Zelenskio kalbų rinkinys

Prancūzijos leidykla „Grasset“ išleido Ukrainos prezidento V. Zelenskio svarbiausių kalbų, pasakytų prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, rinkinį, praneša portalas „TF1 Info“.

Kaip informavo leidykla, 220 puslapių rinkinyje „Už Ukrainą“ – 23 kalbos, knygos kaina – 10 eurų.

„Į rinkinį įtrauktos dramatiškos pirmosios karo dienos kalbos, didelės kalbos JAV Kongresui, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos parlamentams, kreipimaisi į ukrainiečių tautą, kurie buvo transliuojami socialiniuose tinkluose“, - sakoma pranešime.

„Grasset“ atstovai pažymi, jog tai pirmasis V. Zelenskio kalbų rinkinys pasaulyje.

Portugalijoje tiriamos informacijos apie pabėgėlius ukrainiečius perdavimo Rusijai aplinkybės

Portugalijos policija Setubalo mieste atliko kratą municipaliniame paramos pabėgėliams centre, aiškindamasi pabėgėlių ukrainiečių asmeninių duomenų perdavimo Rusijai aplinkybes, praneša portalas „rbc.ua“.

Policijos pareiškime sakoma, jog pareigūnai apieškojo paramos centrą, Setubalo municipaliteto pastatą, taip pat migrantų iš Rytų Europos asociacijos „Vienybė“ patalpas. Be to, policija paėmė dokumentų.

Skandalas kilo po laikraščio „Expresso“ publikacijos balandžio 29 d. Joje buvo teigiama, kad dvigubą pilietybę turintys sutuoktiniai rusai Igoris ir Julija Chašinai, kurie yra asociacijos „Vienybė“ nariai, kopijavo pabėgėlių dokumentus ir klausinėjo apie jų šeimų narių buvimo vietą Ukrainoje.

Pasak „Expresso“, Portugalijos saugumo tarnyba atidžiai stebėjo Chašinų veiklą nuo Krymo aneksijos 2014 metais.

Setubalo miesto valdžia, kur daugumą turi Portugalijos komunistų partija, padėjo sutuoktiniams „bendradarbiauti“ su paramos pabėgėliams centru.

Po publikacijos opozicinės partijos pareikalavo, kad Setubalo meras André Martinsas, kuris, pasak jų, žinojo apie Chašinų ryšius su Rusijos institucijomis, atsistatydintų.

„rbc.ua“ primena, kad Portugalija iki šiol priėmė apie 36 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Meras: iki metų pabaigos Mariupolyje nuo ligų ir netoleruojamų sąlygų gali mirti daugiau nei 10 tūkst. žmonių

Ukrainos Mariupolio uostamiesčio valdžios institucijos iki šiol gavo apie 800 pranešimų apie čia Rusijos karių įvykdytus karo nusikaltimus, praneša portalas „Sky News“, remdamasis šio miesto meru Vadymu Boičenka.

Pasak V. Boičenkos, visa ši informacija, kurią pareigūnams pateikė iš miesto ištrūkę žmonės, buvo perduota srities prokuratūrai.

Mero teigimu, šiuose gyventojų pranešimuose esama liudijimų apie svarbius Mariupoliui suduotus smūgius, įskaitant „priešo lėktuvo sunaikintus Mariupolio gimdymo namus, dramos teatrą, kur žuvo daug moterų ir vaikų, ir vieną ligoninę, kur gyvi sudegė sunkiai sužeisti Mariupolio gventojai“.

„Yra daugybė karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė pagrindinio nusikaltėlio Putino vadovaujama Rusijos okupantų kariuomenė, pavyzdžių“, – pridūrė meras.

Okupantai Mariupolį pavertė viduramžių getu.

Kaip teigė V. Boičenka, iki metų pabaigos Mariupolyje nuo ligų ir netoleruojamų sąlygų gali mirti daugiau nei 10 tūkst. žmonių, dabar mieste gyvena 150–170 tūkst. asmenų.

„Okupantai Mariupolį pavertė viduramžių getu. Taigi mirtingumas bus atitinkamas. Be vaistų ir medicininės pagalbos, neatstačius vandentiekio ir tinkamos kanalizacijos mieste kils epidemijos.

Šiandien dauguma Mariupolio gyventojų yra seni ir serga. Nesant tinkamų sąlygų, pažeidžiamų grupių mirtingumas išaugs eksponentiškai.

Dalis mariupoliečių iš gretimų kaimų sugrįžo į miestą, nes jiems neleidžiama patekti į laisvosios Ukrainos teritoriją dėl griežtos filtravimo sistemos. Tačiau rusai tęsia vasario 24 dieną prasidėjusį genocidą. Mūsų žmonėms gresia mirtinas pavojus. Todėl reikalinga visiška miesto evakuacija“, – sakė V.Bojčenka.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26,35 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 11 d. jau neteko apie 26,35 tūkst. kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 187 tankų, 2 856 šarvuotųjų kovos mašinų, 528 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 160 sraigtasparnių, 1 997 automobilių, 12 laivų, 390 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Į Slovianską paleistos dvi raketos

Į Rytų Ukrainos Sloviansko miestą paleistos dvi raketos, praneša CNN, remdamasis šio miesto metu Vadymu Liachu.

Pasak V. Liacho, pranešimų apie aukas negauta. Pareigūnai vertina padarytos žalos mastą.

Rusija provokacija pavadino Lietuvos sprendimą pripažinti ją terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe

Lietuvos sprendimas pripažinti Rusiją terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe yra provokuojamas ir ekstremistinis, trečiadienį radijo stočiai „Sputnik“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje atstovė spaudai Marija Zacharova, rašo CNN.

„Atitinkamus dokumentus ir pareiškimus priimančios šalys žengia ekstremistinius žingsnius – to kitaip nepavadinsi. Visos šios šalys yra NATO narės. Pastaraisiais dešimtmečiais nuolat stebėjome NATO neteisėtus ir agresyvius veiksmus, dėl kurių žuvo daug žmonių“, – tvirtino M. Zacharova.

Pasak jos, pastarąjį Lietuvos sprendimą reikėtų vertinti kaip provokaciją, ekstremizmą ir politinės veidmainystės veiksmą.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje pripažino Rusijos karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusiją – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Parlamentas taip pat paragino įsteigti Specialųjį Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje ištirti.

Suomijoje areštuoti dviejų su V. Putinu siejamų rusų aktyvai

Suomijos skolų išieškojimo valdyba areštavo dviejų įtakingų Rusijos piliečių, kurie remia Kremlius politiką ir kuriems taikytinos ES sankcijos, aktyvus, praneša portalas „Yle“.

Vienas iš jų – Rusijos laikraščio „Moskovskij komsomolec“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Gusevas, kuris laikomas RF prezidento Vladimiro Putino šalininku. ES nuomone, jo vadovaujamas leidinys palaiko Kremliaus naratyvą ir veiksmus.

73 metų amžiaus P. Gusevui kartu su buvusia žmona priklauso vasarnamis ir beveik 20 hektarų žemės Janakalos gyvenvietėje, Vidurio Hemės regione. Teismo antstolių tarnybos įsakymas apribojo teisę parduoti ar kitaip disponuoti šiuo turtu.

Skolų išieškojimo valdyba taip pat areštavo du ralio automobilius Juveskiulės mieste, priklausančius su V. Putinu siejamam rusų verslininkui Grigorijui Beriozkinui.

Ukraina stabdo dujų tranzitą per rytinį regioną, pranešė operatorė

Ukraina stabdo dujų tranzitą per Luhanską, vieną iš ginčijamų rytinių regionų, trečiadienį parodė dujų tinklo operatorės OGTSU duomenys, Rusijai tęsiant šalies bombardavimą.

Ukraina jau paskelbė apie sustabdymą trečiadienį, o tai gali turėti neigiamą poveikį dujų tiekimui į Europą. Ukraina priima tik Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ dujų, einančių „Sojuz“ dujotiekiu, užsakymus, pumpuojamus per Rusijos teritorijoje esančią stotį, trečiadienio rytą parodė operatorės OGTSU duomenys. Apie šiuos duomenis pranešė ir Rusijos naujienų agentūros.

Iš pradžių Ukraina nepatvirtino tranzito dalinio sustabdymo.

Duomenys parodė, kad trečiadienį per Ukrainą tranzitu turėtų būti perduota 72 mln. kubinių metrų rusiškų dujų, mažiau nei ankstesnę dieną, kai jų transportuota daugiau nei 88 mln. kubinių metrų. Antradienį Ukraina pareiškė, kad dėl karo turės stabdyti rusiškų dujų tranzitą Luhanske, o tai reiškia, kad per dieną dujų sumažės 32,6 mln. kubinių metrų, arba beveik trečdaliu didžiausio per dieną galimo per Ukrainą transportuoti į Europą kiekio.

Rusijai okupavus regioną tapo neįmanoma pasiekti mazgo Sochranovkoje ir Novopskovo kompresorių stoties. Operatorė tai vadina force majeure atveju. Tačiau „Gazprom“ teigė negavusi „jokių force majeure aplinkybių patvirtinimo“, ir sakė, kad pastarosiomis savaitėmis ukrainiečiai dirbo Sochranovkoje „be trikdžių“.

Ukraina nuolat ragina imtis griežtesnių priemonių prieš Maskvą, tačiau dujų tiekimas kelia susirūpinimą daugeliui Europos šalių, siekiančių ekonomiškai nubausti Rusiją, bet neturinčių alternatyvos Rusijos tiekiamoms dujoms.

Ukrainos žvalgyba paskelbė šalį bombardavusių Rusijos lakūnų sąrašą

Ukrainos žvalgyba išsiaiškino šalies teritoriją bombardavusių Rusijos lakūnų pavardes. Kaip pranešė trečiadienį portalas „rbc.ua“, remdamasis Vyriausiąja žvalgybos valdyba, sąraše – 97 rusų pilotai.

Ukrainos karinė žvalgyba nustatė karo nusikaltėlių tapatybes.

„Ukrainos karinė žvalgyba nustatė karo nusikaltėlių tapatybes. Tai – Rusijos karinių oro pajėgų 11-osios armijos 303-iosios mišriosios aviacijos divizijos 277-ojo bombonešių pulko kariškiai. Jų karinė dalis Nr. 77983 dislokuota Chabarovsko krašto Churbos aerodrome“, – sakoma pranešime.

Pasak žvalgybos, dauguma šių lakūnų skrisdavo bombarduoti ir apšaudyti Ukrainos teritorijos iš Lydos ir Baranovičių aerodromų Baltarusijoje bei Borisoglebsko ir Marinovkos aerodromų Rusijoje.

Anksčiau trečiadienį UNIAN pranešė, jog Rusijos kariškiai reikalauja, kad vadovybė įslaptintų jų dalyvavimą kare prieš Ukrainą, norėdami išvengti atsakomybės už civilių žudymą ir infrastruktūros naikinimą.

Maskvos primesta Chersono vadovybė paskelbė planą sričiai prisijungti prie Rusijos

Rusijos pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietinei Chersono sričiai neteisėtai primestos civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas trečiadienį paskelbė apie planus kreiptis į V. Putiną su prašymu, kad regionas taptų Rusijos dalimi.

„Bus prašoma, kad Chersono regionas taptų visateisiu Rusijos Federacijos subjektu“, – sakė K. Stremousovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Jis pridūrė, kad „iki metų pabaigos“ Chersonas bus visiškai valdomas pagal Rusijos įstatymus.

K. Stremousovas siūlė, kad Rusijos remiami pareigūnai kreiptųsi tiesiai į V. Putiną be jokio balsavimo, nes tarptautinė bendruomenė griežtai nepritarė Maskvos Krymo perėmimui.

Tačiau panašu, kad Kremlius nepalaikė šios idėjos, pareiškęs, kad Chersono srities gyventojai turi „patys nuspręsti savo likimą“.

„Tokie lemtingi sprendimai turi turėti teisinį pagrindą, teisinį pagrindimą , kad būtų visiškai teisėti, kaip buvo Krymo atveju“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Chersono regionas yra į šiaurę nuo Krymo. Ši sritis labai svarbi aprūpinant Maskvos 2014 metais aneksuotą Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį vandeniu – geriamuoju ir skirtu laukams drėkinti.

Chersone penktadienį apsilankęs vienas aukšto rango rusų parlamento narys pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.

„Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime“, – sakė Andrejus Turčiakas, cituojamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškime.

„Gyvensime kartu, plėtosime šį turtingą regioną, turtingą istoriniu paveldu, turtingą čia gyvenančiais žmonėmis“, – pridūrė A. Turčiakas.

Tai buvo pirmas kartas, kai koks nors aukšto rango Rusijos pareigūnas užsiminė apie Maskvos ketinimus likti Ukrainos teritorijoje.

Svarbus žemės ūkio centras

Kyjivas apkaltino Kremlių slapta pradėjus srities „aneksavimą“, kai prorusiška regiono valdžia pažadėjo įvesti rusišką rublį kaip vietos valiutą regione.

Trečiadienį K. Stremousovas sakė, kad artimiausiomis savaitėmis Chersone gali būti atidarytas Rusijos bankas.

Regionas yra svarbus Ukrainos žemės ūkio centras. Jame auginami kviečiai, saulėgrąžos ir daržovės.

Ukrainos valdžios pareigūnai įtaria, kad Rusija vagia Ukrainos grūdus Maskvos kontroliuojamose teritorijose, ypač Chersono regione.

Chersoną Rusijos pajėgos okupavo neilgai trukus nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

Chersono ir aplinkinio regiono užėmimas karo pradžioje turbūt yra reikšmingiausia Rusijos karinė pergalė.

Ukrainos pareigūnai spėja, kad Rusija planuoja surengti regione referendumą ir paskelbti jo nepriklausomybę, panašiai kaip rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose 2014 metais.

Maskva Donecko ir Luhansko separatistų paskelbtus darinius – „liaudies respublikas“ – pripažino dvi dienos prieš invaziją į Ukrainą ir naudojosi jais kaip pretekstu kariuomenei į provakarietišką kaimynę pasiųsti.

V. Putinas savo karą Ukrainoje, kurį Rusija vadina „specialia karine operacija“, teisina tuo, kad Maskvai esą reikia ginti rusakalbius gyventojus.

Anot V. Putino, Rusija neketina okupuoti kaimynės.

Balandžio mėnesį Rusijos kariuomenė paskelbė perėmusi kito pietinio Ukrainos miesto – Mariupolio – kontrolę, bet ukrainiečių kariai vis dar laikosi didžiulėje metalurgijos gamykloje šiame uostamiestyje prie Azovo jūros.

Turto valdymo bendrovės „BlueBay Asset Management“ eksperto Timothy Asho (Timočios Ešo) teigimu, V. Putinas gali pabandyti pateikti Chersono regiono okupaciją kaip savo karinės operacijos pergalę.

„Iš tikrųjų tai vis tiek yra didžiulis pralaimėjimas, nes sankcijos galios dar kurį laiką“, – sakė T. Ashas.

Rusija teigia per naktį sunaikinusi 14 Ukrainos amunicijos sandėlių

Rusijos ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė per naktį sunaikinusios daugiau nei tuziną Ukrainos šaudmenų sandėlių ir vadaviečių.

„Raketų pajėgos ir artilerijos daliniai apšaudė 407 zonas, kuriose buvo sukaupta karių ir karinės įrangos, sunaikindamos 13 vadaviečių, 4 raketų paleidimo Ossa-AKM pozicijas ir 14 amunicijos sandėlių“, – Maskvoje sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Be to, dvi vadavietes ir tris amunicijos sandėlius sunaikino oro pajėgos, sakė jis. I. Konašenkovas taip pat sakė, kad buvo numušti devyni Ukrainos dronai, tarp jų vienas virš strategiškai svarbios Gyvačių salos Juodojoje jūroje.

Per pastarąją parą prieš Mariupolio „Azovstal“ gamyklą surengti 38 antskrydžiai

Per pastarąją parą Rusijos kariai prieš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklą surengė 38 antskrydžius. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis šį objektą ginančiu „Azovo“ pulku.

Pulkas „Telegram“ tinkle parašė, kad iš šių antskrydžių keturi surengti naudojant strateginius bombonešius, ir pridūrė, jog rusai nesiliauja bandę perimti gamyklos kontrolę.

Austrija pratęsė kontrolę pasienyje su Vengrija ir Slovėnija – šįsyk dėl pabėgėlių iš Ukrainos

Austrija dar šešiems mėnesiams pratęsė kontrolę pasienyje su Vengrija ir Slovėnija – šįsyk dėl pabėgėlių iš Ukrainos judėjimo ir su tuo susijusiu „antrinės rizikos potencialu“.

Kaip pranešė leidinys „Kurier“, apie tai Europos Komisiją informavo Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris.

Sienos kontrolė, Austrijos įvesta 2015 metais dėl migracijos krizės, dabar galios iki šių metų lapkričio 11 d.

Kaip pažymi portalas „eurointegration.com.ua“, pratęsti sienos kontrolę leidžiama tik nustačius naujas potencialias rizikas. Anksčiau pagrindinė tokio sprendimo priežastis buvo terorizmo grėsmė, dabar jis aiškinamas karu Ukrainoje, migracija, kuria naudojasi nusikaltėliai, ir ginklų gabenimu. 

G. Karnerio laiške Europos Komisijai sakoma, kad „nusikalstamos ir ekstremistinės organizacijos Ukrainoje renka visų rūšių paliktus ginklus ir išveža juos į užsienį“.

„Būgštaujame, kad be sienos kontrolės ginklai iš karo veiksmų zonos pateks į Austrijos vidaus rinką ir atsidurs nusikalstamų ir ekstremistinių organizacijų rankose“, – pabrėžė VRM vadovas.

Be to, Austrija būgštauja, kad karu Ukrainoje ir jo sukelta migracija gali pasinaudoti teroristai, islamistai ir džihadistai, siekiantys patekti į šalį.

Ukraina susigrąžino 1200 km savo sienų kontrolę

Ukrainos kariškiai susigrąžino maždaug 1200 km šalies sienų kontrolę. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Valstybinės sienos apsaugos tarnybos departamento direktoriumi Leonidu Baranu.

Pasak pareigūno, padėtis pasienyje su Rusija tebėra įtempta. Priešas nuolat apšaudo išvaduotas pasienio gyvenvietes Sumų ir Černihivo srityse.

Bet Ukrainai pavyko susigrąžinti 1200 km sienų kontrolę, du trečdalius šio ruožo sudaro siena su Rusija, pabrėžė L. Baranas.

Portalas praneša, kad trečiadienį Rusijos armija vėl apšaudė iš minosvaidžių Ukrainos pasieniečių pozicijas Černihivo srityje.

Rusiškų dujų srautas į Europą mažėja, Ukrainai sustabdžius vieną dujotiekio šaką

Trečiadienį Kijevas pareiškė, kad Rusija sustabdė dujų tiekimą per pagrindinį tranzito mazgą Ukrainos rytuose, stiprėjant nuogąstavimams, kad Maskvos invazija gali dar labiau pagilinti energetikos krizę Europoje.

Ukrainos magistralinių dujotiekių operatorė GTSOU nurodė, kad Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą per Sochranivkos tranzito punktą, kurio apimtys sudarė trečdalį viso rusiškų dujų srauto per Ukrainą į Europą.

„Gazprom“ užsuko čiaupą Sochranivkoje“, – teigiama GTSOU pranešime.

Ji taip pat skelbia, kad „Gazprom“ nukreipė dujas, skirtas tranzitui per Ukrainą, į prorusiškus separatistinius regionus Ukrainos rytuose, bet 15 proc. padidino tiekimo apimtis per Sudžą, kurių, anot pranešimo, vis tiek nepakanka, kad būtų kompensuotas sustabdymas per Sochranivką.

Antradienio pavakarę GTSOU įspėjo, kad nuo trečiadienio bus sustabdytas dujų tranzitas per vieną pumpavimo stotį rytinėje Luhansko srityje, nes šią teritoriją užėmusių Rusijos pajėgų kišimasis į technologinius procesus, įskaitant „nesankcionuotą dujų nuleidimą iš tranzito srauto“, sukėlė „pavojų visos Ukrainos dujų transporto sistemos stabilumui ir saugumui“.

Ukrainos įmonė šiuos įvykius prilygino „force majeure aplinkybėms, dėl kurių tampa neįmanomas tolesnis dujų transportavimas“ per Sochranivkos dujų kiekio matavimo stotį ir Novopskovo kompresorių stotį prie sienos su Rusija, kurios yra okupuotoje teritorijoje.

GTSOU žadėjo laikinai nukreipti visą tiekimą per kitą sienos kirtimo punktą, kad „visiškai įvykdytų savo tranzito įsipareigojimus partneriams Europoje“.

Tačiau trečiadienį bendrovės paskelbti duomenys parodė, kad trečiadienį, palyginti su antradieniu, visas dujų tranzitas per Ukrainą gali sumažėti 18 proc., arba 16 mln. kubinių metrų.

Tuo tarpu Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė, kad Ukrainos operatorei nebuvo pagrindo skelbti force majeure, ir tvirtino, kad neįmanoma perorientuoti viso srauto.

Valstybinę naujienų agentūrą TASS „Gazprom“ informavo, kad trečiadienį per Ukrainą iš viso bus nukreipta 72 mln. kubinių metrų dujų, palyginti su 95,8 mln. kubinių metrų ankstesnę dieną.

„Tai politinis žaidimas iš jų pusės. Jie bandys mus parodyti kaip neatsakingus, tačiau yra visiškai priešingai“, – sakė Ukrainos valstybinio energetikos holdingo „Naftogaz“ vyriausioji patarėja Svitlana Zališčuk.

Savo ruožtu Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė spaudai patvirtino, kad Berlynas „atidžiai stebi padėtį“, ir sakė, kad „Vokietijos energetinis saugumas šiuo metu ir toliau užtikrinamas“.

Ukraina yra labai svarbus rusiškų dujų tiekimo į Europą maršrutas, ir abi šalys išlaikė srautus net po to, kai Kremlius vasario 24-ąją pasiuntė karius į Ukrainą.

Europos Sąjunga stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau kol kas vengia skelbti embargą kai kurioms Bendrijos narėms itin svarbioms rusiškoms gamtinėms dujoms.

Švedija sudarė gynybos susitarimą su JK, ruošdamasi apsispręsti dėl narystės NATO

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) trečiadienį paskelbė apie pasiektą susitarimą, jog šalys gins viena kitą, jeigu kuri nors iš jų būtų užpulta.

Šis susitarimas buvo priimtas Stokholmui svarstant dėl Švedijos galimybės įstoti į NATO.

„Jeigu Švedija būtų užpulta ir kreiptųsi į mus paramos, mes ją suteiktume“, – Švedijoje viešintis B. Johnsonas sakė žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją.

Remiantis pasirašyta Politine solidarumo deklaracija, „jei kurią nors šalį ištiktų nelaimė ar užpuolimas, Jungtinė Karalystė ir Švedija padės viena kitai įvairiais būdais... ir gali išskirti karinių išteklių“, – pabrėžė M. Andersson.

Pasak Dauningo gatvės, panašų susitarimą B. Johnsonas vėliau trečiadienį ketina pasirašyti ir su Helsinkiu.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Švedija ir Suomija artimiausiomis dienomis ruošiasi apsispręsti, ar atsisakyti dešimtmečius gyvavusios karinio neutralumo politikos ir prisijungti prie NATO.

Bijodamos užsitraukti bet kokiai NATO plėtrai besipriešinančios Maskvos rūstybę, abi Šiaurės valstybės siekia gauti iš NATO narių saugumo garantijų, kad jos bus apsaugotos pereinamuoju laikotarpiu – nuo prašymo pateikimo dienos iki visateisės narystės įsigaliojimo.

Helsinkis ir Stokholmas jau derasi su įtakingomis NATO narėmis, įskaitant JAV, Prancūziją ir Vokietiją, tačiau su Londonu pasirašytas dokumentas yra pirmasis viešai paskelbtas susitarimas.

„Pussy Riot“ narė M. Aliochina pabėgo iš Rusijos persirengusi maisto kurjere

Protestų grupės „Pussy Riot“ narė Marija Aliochina išvyko iš Rusijos, o siekdama išvengti policijos persirengė maisto išvežiotojos drabužiais.

Tai papasakojo pati M. Aliochina, duodama interviu JAV dienraščiui „The New York Times“.

„Pussy Riot“ narė prisijungė prie tūkstančių rusų, palikusių savo šalį, kai prezidentas V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę Ukrainą.

Pernai rugsėjį M. Aliochinai teismas vieniems metams apribojo judėjimo laisvę už dalyvavimą protestuose, skirtuose palaikyti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną. Tačiau balandį valdžia nusprendė pakeisti jai skirtą bausmę realiu laisvės atėmimu.

Antradienį vėlai vakare duodama interviu dienraščiui „The New York Times“ 33 metų M. Aliochina papasakojo, kaip persirengė maisto išvežiotoja, kad išvengtų ją sekusios Maskvos policijos, ir paliko savo mobilųjį telefoną, kad jos nebūtų galima susekti.

Tada draugas nuvežė ją prie Baltarusijos sienos, o po savaitės jai po kelių nesėkmingų bandymų pagaliau pavyko prasmukti į Lietuvą.

Kai M. Aliochina atvyko prie Baltarusijos sienos su Lietuva, ji turėjo Lietuvos vizą, kurią pateikė kartu su Rusijoje išduota asmens tapatybės kortele, nes jos pasas buvo konfiskuotas, o ji buvo įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą.

Baltarusių sienos apsaugos pareigūnai dukart jos nepraleido ir netgi buvo sulaikę kelioms valandoms.

M. Aliochina „The New York Times“ pasakojo, kad sieną pavyko kirsti iš trečio karto.

Pasak merginos, ji už šalies ribų turėjo draugų, kurie ieškojo būdų padėti jai ištrūkti į laisvę. Vienas jų, performansus rengiantis islandų menininkas Ragnaras Kjartanssonas (Ragnaras Kiartansonas), įtikino vieną Europos šalį išduoti P. Aliochinai kelionės dokumentą, iš esmės suteikiantį jai ES pilietės statusą. Tos šalies pareigūnai prašė jos neįvardyti.

„Džiaugiausi, kad man pavyko, nes Rusijos valdžiai tai buvo nelauktas atsisveikinimas“, – sakė M. Aliochina. 

Jos partnerė ir kolegė iš grupės „Pussy Riot“ Liudmila (Liusia) Štein socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje matoma M. Aliochina, apsirengusi kurjerių tarnybos „Delivery Club“ žalią uniformą ir laikanti maisto išvežiojimui skirtą krepšį.

L. Štein tviteryje parašė, kad M. Aliochina „nepabėgo iš Rusijos, o išvyko į turą“ rinkti pinigų Ukrainai. Pasak jos, turas prasidės gegužės 12 dieną koncertu Berlyne.

Trečiadienį L. Štein paskelbė jų bendrą nuotrauką, nurodžiusi, kad ji daryta Islandijoje.

L. Štein, Maskvos savivaldybės deputatei, teismas taip pat apribojo judėjimo laisvę už dalyvavimą A. Navalno palaikymo akcijose. Tačiau balandį jį pabėgo iš Rusijos, paskelbusi vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ji nusiplėšia nuteistųjų stebėjimui skirtą apykoję.

Pasak „The New York Times“, L. Štein taip pat pabėgo iš Rusijos persirengusi maisto išvežiotojos drabužiais.

„Pussy Riot“ veteranė M. Aliochina dvejus metus praleido kalėjime už tai, kad 2012 metų vasarį kartu su kitomis grupės narėmis Maskvos centre esančioje Kristaus Išganytojo bažnyčioje surengė protesto performansą. Aktyvistės aiškino norėjusios tokiu būdu pasmerkti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios glaudžius ryšius su V. Putinu.   

JT: nuo karo pradžios Ukrainoje darbo neteko 4,8 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Ukrainoje darbo neteko 4,8 mln. žmonių, arba 30 proc. darbo jėgos.

„Ekonomikos trikdžiai, dideli šalies viduje perkeltų žmonių skaičiai ir pabėgėlių srautai sukelia didelius užimtumo ir pajamų nuostolius“, – savo pirmojoje ataskaitoje apie Rusijos Ukrainoje sukelto karo padarinius teigė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

„Jei susirėmimai nedelsiant liautųsi, prasidėtų spartus atsigavimas ir į darbą grįžtų 3,4 mln. žmonių, o užimtumo nuostoliai sumažėtų iki 8,9 proc., – nurodė TDO. – Tačiau pagal tolesnės karinės eskalacijos scenarijų užimtumo nuostoliai padidėtų iki 7 mln., arba 43,5 proc. darbo vietų.“

TDO kartu pagyrė Kyjivo pastangas užtikrinti tolesnį Ukrainos socialinės apsaugos sistemos veikimą ir nurodė, kad visapusiškai veikia ir Ukrainos vyriausybė bei šalies darbdavių ir darbuotojų organizacijos.

Kovą TDO sustabdė visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, kol ši šalis nutrauks savo Ukrainoje sukeltą karą, ir pavadino Maskvos invaziją „visiškai nesuderinama“ su narystės organizacijoje principais.

Vasarį prasidėjusi invazija Europoje sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. JT Pabėgėlių agentūros skaičiavimu, iš Ukrainos iki šiol pasitraukė daugiau kaip 5,9 mln. žmonių – tai daugiausiai moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. TDO skaičiuoja, kad maždaug 2,75 mln. jų yra darbinio amžiaus ir juos priėmusiose šalyse gali ieškoti darbo.

Ukraina pirmąkart paskelbė Nacionalinės gvardijos nuostolius per kautynes su Rusija

Ukrainos nacionalinė gvardija (NHU) nuo Rusijos invazijos pradžios neteko daugiau kaip 500 karių, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo aukšto rango kariškį.

Anot agentūros korespondento, tokį skaičių per spaudos konferenciją pateikė NHU štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Oleksijus Nadtočas. Nacionalinės gvardijos nuostoliai buvo paskelbti pirmąjį kartą nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje.

O. Nadtočas nurodė, kad Gvardija dalyvauja gynybos operacijoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, taip pat saugo valstybės sieną su Baltarusija.

„Vykdydama užduotis per šį laikotarpį, Nacionalinės gvardija patyrė tokius asmeninės sudėties nuostolius: sanitariniai – 1 697 kariai, negrįžtami – 501 karys“, – kalbėjo pareigūnas.

Balandžio viduryje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos pajėgų įsiveržimą, prasidėjusią vasario 24 dieną, iš viso žuvo apie 2,5–3 tūkst. ukrainiečių karių.

Kyjivo teigimu, jo pajėgos lig šiol nukovė apie 26 350 priešo karių. Maskva skelbia daug mažesnį aukų skaičių savo pajėgose, o nepriklausomi šaltiniai nė vienos konflikto pusės teiginių negali patvirtinti.

O. Scholzas: Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar dar 100 metų

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo.

„Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.“

„Todėl mes turėsime bendradarbiauti atstatant“ šią šalį, kalbėjo Vokietijos kancleris.

S. Lavrovas: Rusija nenori karo Europoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva nenori karo Europoje, tačiau Vakarų šalys aktyviai siekia, jog Rusija būtų nugalėta Ukrainoje.

„Jei nerimaujate dėl karo Europoje tikimybės – to mes visiškai nenorime“, – po susitikimo Muskate su savo kolega iš Omano teigė S. Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Vakarai nuolat tvirtina, jog šioje situacijoje būtina nugalėti Rusiją. Išvadas pasidarykite patys“, – pareiškė jis.

Vengrija ir toliau reikalauja išimčių rusiškos naftos embargui

Vengrija ir toliau reikalauja, kad jai būtų taikoma išimtis dėl planuojamų ES sankcijų rusiškos naftos importui. „Vengrijos vyriausybė parems naftos embargą, jei jis neturės įtakos mums“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas trečiadienį savo feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše. Pasiūlymas dėl sankcijų Vengrijai būtų priimtinas, jei, pavyzdžiui, embargas nebūtų taikomas visai vamzdynais iš Rusijos atkeliaujančiai naftai, teigė ministras.

Jau savaitę vykstančiose derybose ES šalys kol kas nepasiekė susitarimo dėl naftos embargo Rusijai. Europos Komisija pasiūlė dėl Ukrainos karo per šešis mėnesius atsisakyti rusiškos žaliavinės naftos importo. Kaip kompromisą Komisija siūlo Vengrijai ir Slovakijai duoti laiko iki 2024 metų pabaigos, o Čekijai iki 2024-ųjų vidurio naftos importo draudimui įgyvendinti.

Vyriausybei Budapešte šis pasiūlymas nėra pakankamas. Vengrija 65 proc. savo naftos poreikio gauna iš Rusijos. Šis kiekis šalį pasiekia tik vamzdynais. Perėjimas prie ne rusiškos naftos būtų pernelyg brangus, įraše teigė P. Szijjartas.

Jei būtų pateiktas sankcijų paketas be Vengrijos reikalaujamos išimties dėl naftos tiekimo vamzdynais, Budapeštas jam pritars tik tada, jei ES Vengrijai „visiškai kompensuos“ (kaštus), pažymėjo ministras. Atitinkami kaštai esą siektų „milijardus eurų“.

Kad sankcijų paketas būtų priimtas, jam turi pritarti visos ES šalys.

Kremlius: Rusija yra patikima dujų tiekėja

Ukrainai sustabdžius rusiškų dujų tranzitą svarbia vamzdyno atšaka, Rusija ir toliau pabrėžia esanti patikima dujų tiekėja Europai. „Rusija visada patikimai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir ketina toliau juos vykdyti“, – trečiadienį Maskvoje pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Jis aiškiai neatsakė į klausimą, ar Rusija ieškos alternatyvių tranzito maršrutų, kad kompensuotų nepatiekiamus dujos kiekius.

Tačiau D. Peskovas atkreipė dėmesį į valstybinio koncerno „Gazprom“ pranešimą, anot kurio, dujų nukreipimas bent jau per Sudžą, kuri yra Rusijos teritorijoje, techniškai neįmanomas.

Ukraina antradienį pareiškė, kad dėl karo veiksmų stabdo rusiškų dujų tranzitą per Luhansko sritį. Dėl to per parą gali būti nepatiekta iki 32,6 mln. kubinių metrų dujų – tai yra beveik trečdalis kasdien per Ukrainą į Europą galimo transportuoti maksimalaus dujų kiekio.

Dėl dažų atakos Rusija išsikvietė Lenkijos ambasadorių

Po to, kai Rusijos ambasadorius Varšuvoje buvo apipiltas dažais, Rusija į Užsienio reikalų ministeriją išsikvietė Lenkijos ambasadorių Maskvoje. Jam buvo išsakytas žodinis protestas dėl incidento Varšuvos sovietų karių kapinėse gegužės 9 dieną, sakė ambasadorius Krzysztofas Krajewskis, kurį cituoja agentūra PAP.

Protestuotojai pirmadienį Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą apipylė raudonais dažais ir neleido jam Pergalės dieną padėti gėlių sovietų karių kapinėse. Anot Lenkijos vidaus reikalų ministro Mariuszo Kaminskio, vyriausybė buvo patarusi ambasadoriui neiti į kapines. Jis taip pat sakė, kad demonstracija buvo legali.

Lenkijos ambasadorius K. Krajewskis po apsilankymo Užsienio reikalų ministerijoje Maskvoje sakė pakartojęs užsienio reikalų ministro Zbigniew Rau išsakytą poziciją. Šis kalbėjo apie „labai apgailėtiną incidentą“ ir pabrėžė, kad diplomatai turi ypatingą apsaugą, nepriklausomai nuo vyriausybės, kuriai jie atstovauja, politikos.

M. Zemanas suteikė leidimą 103 Čekijos piliečiams vykti kariauti į Ukrainą

Čekijos prezidentas trečiadienį suteikė leidimą 103 šalies piliečiams kariauti Ukrainoje kartu su šios pajėgomis, taip pademonstruodamas, kad pakeitė savo prorusiškas pažiūras Maskvai pradėjus invaziją.

Milošas Zemanas kadaise buvo artimas Vladimiro Putino sąjungininkas, tačiau po to, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, Rusijos vadovą pavadino „bepročiu“.

Trečiadienį jis uždegė žalią šviesą čekų kovotojams, paprašiusiems leidimo prisijungti prie Ukrainos kariuomenės, nepaisant galiojančios taisyklės, draudžiančios čekams kovoti užsienyje.

„M. Zemanas pasirašė sprendimą, kuriuo leido 103 piliečiams savanoriškai jungtis į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – pranešė jo atstovas žiniasklaidai Jiřis Ovčačekas.

Užsienio kovotojai iš įvairių šalių, įskaitant Lenkiją, Baltarusiją, Kanadą, JAV ir Didžiąją Britaniją, kariauja Ukrainos pusėje nuo tada, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savanorius ateiti į pagalbą.

Čekijos piliečiams kariauti užsienyje draudžiama pagal įstatymus, tačiau M. Zemanas ir Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala kovo mėnesį susitarė atsisakyti bet kokių bausmių čekams, kurie eis kariauti Ukrainos pusėje.

Prasidėjus karui P. Fialos vyriausybė taip pat patvirtino maždaug trijų milijardų kronų (118 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Ukrainos kaimynės reikalauja ES kandidatės statuso šaliai

Slovakija ir Lenkija sieks, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteiktas ES kandidatės statusas. Tai Bratislavoje pareiškė Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir jos kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Abu jie paskelbė kartu lankysiantys kolegas tose ES šalyse, kurios skeptiškai vertina ES kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.

„Svarbu, kad dėl Europos ateities ir dėl taikos Europoje kalbėtume apie būsimą Ukrainos statusą, - sakė Z. Čaputova. – Tai automatiškai nereiškia visavertės narystės, kuriai, žinoma, reikia atitikti kriterijus. Kandidatės statuso suteikimą mes traktuojame kaip natūralų gestą sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar yra Ukraina“.

A. Duda pabrėžė, kad Ukraina ne tik save, bet ir Europą gina „nuo dabartinės Rusijos ambicijų ir imperinių veiksmų“ ir todėl jai reikalingas solidarumo signalas. „Žinome, kad Ukrainos visuomenei šiandien labai svarbu jausti Vakarų pritraimą“, - kalbėjo jis, turėdamas omenyje ES kandidatės statuso šaliai suteikimą.

Z. Čaputova ir A. Duda susitikime, be to, pasidžiaugė dvišaliu Lenkijos ir Slovakijos bendradarbiavimu. Kaip pavyzdį jie paminėjo susitarimą, kuriuo remiantis, Lenkijos karinė aviacija ateityje stebės ir Slovakijos oro erdvę, kad Bratislava galėtų perduoti Ukrainai savo MiG-29 naikintuvus.

O. Scholzas: Ukraina dar šimtą metų kovos su karo padariniais

Ukraina, pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, dėl visur likusių sprogmenų dar „šimtą metų“ kovos su karo padariniais. „Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino: per Antrąjį pasaulinį karą čia kritusių bombų dar randama ir dabar“, - sakė jis trečiadienį Berlyne po susitikimo su Argentinos prezidentu Alberto Ángeliu Fernándezu.

„Todėl mes turėsime bendradarbiauti atstatant šalį“, - kalbėjo O. Scholzas. Rusijos karas esą yra ne tik karas prieš Ukrainą, „bet ir karas, turintis padarinių visam pasauliui“. Jis paminėjo augančias energijos ir maisto produktų kainas bei gresiančias bado krizes skurdžiose šalyse.

Ukrainos karių žmonos ir Rusijos aktyvistas paprašė popiežiaus pagalbos

Grupė Ukrainos karių žmonų ir Kremliaus priešininkas rusų aktyvistas Piotras Verzilovas trečiadienį Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir paprašė jo įsikišti, kad būtų išgelbėti ukrainiečių kariai, tebesikaunantys su Rusijos pajėgomis Mariupolio mieste, metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse.

„Paprašėme jo atvykti į Ukrainą, pasikalbėti su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu, pasakyti: „Paleisk juos.“ Jis tik pasakė, kad už mus melsis“, – po trumpos audiencijos pas pontifiką žurnalistams sakė Kateryna Prokopenko.

Jos vyras Denysas Prokopenka yra vienas iš Nacionalinės gvardijos pulko „Azov“, vadovaujančio „Azovstal“ gynybai, vadų. Šis pramonės kompleksas yra Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų paskutinis bastionas. Likusią šio strategiškai svarbaus miesto dalį Rusijos pajėgos užėmė po kelias savaites trukusios apsiausties.

„Tikimės, kad šis susitikimas tiesiog suteiks mums galimybę išgelbėti jų gyvybes. Esame pasiruošę popiežiaus, jo delegacijos veiksmams; mūsų kariai pasiruošę būti evakuoti į trečiąją šalį“, – sakė K. Prokopenko.

Moterys sakė, kad jų susitikimas su Pranciškumi tetruko apie penkias minutes. Jis įvyko po pontifiko savaitinės bendrosios audiencijos Šventojo Petro aikštėje.

Susitikime taip pat dalyvavo P. Verzilovas, susijęs su pankroko ir protestų grupe „Pussy Riot“. Jis taip pat yra nepriklausomo tinklalapio „Mediazona“,  be kita ko, skelbiančio informaciją apie teismo procesus ir kalinių teisių pažeidimus, leidėjas.

Kita Ukrainos karių žmonų grupės narė Julija Fedosiuk atskleidė, kad jos papasakojo popiežiui, jog „700 mūsų karių yra sužeisti – jiems [išsivystė] gangrena, [atlikta] amputacijų“.

„Daugelis jų nebegyvi. Negalime jų palaidoti, prašėme popiežiaus jiems padėtis, tapti trečiąja šalimi šiame kare ir leisti jiems išvykti [humanitariniu] koridoriumi“, – sakė ji.

„Jis mums pasakė, kad už mus meldžiasi ir kad daro viską, ką gali..

Moteris pridūrė, kad padėtis „Azovstal“ komplekse „baisi – nėra maisto, vandens, jokių medicinos sąlygų, paskutinė ligoninė buvo sugriauta Rusijos bombų, daugybė negyvų karių“.

Kyjivas antradienį pranešė, kad „Azovstal“ tebėra daugiau kaip 1 000 ukrainiečių karių, bet daugelis jų sužeisti. Daugelis jų slapstosi šios sovietinių laikų gamyklos teritorijoje esančiuose požeminiuose bunkeriuose ir tuneliuose.

Praeitą savaitgalį Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad viso moterys, vaikai ir senyvi žmonės jau yra evakuoti iš „Azovstal“ per humanitarinę misiją, koordinuotą Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus.