Žmogaus sveikata yra tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje gyvename, ir su mityba. Sveika mityba ir sveikas maistas – ar tai lygiareikšmiai dalykai? Perkant tariamai sveikus produktus žmogaus lūkesčiai gali prasilenkti su realybe.

Sveika mityba ar sveiki produktai

Sveikos mitybos specialistė Vilija Vedlūgienė, šiuo metu studijuojanti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną, aktyviai domisi savo profesine sritimi.

"Norėdamas sveikiau maitintis žmogus neretai išsigąsta: ką jam dabar valgyti? Alternatyvų visada yra, tik reikia ieškoti, klausti, konsultuotis su specialistais", – teigia moteris.

Sveiką mitybą žmonės suvokia skirtingai: vieniems tai vegetariškas ar veganiškas meniu, kiti stengiasi vartoti daugiau grūdinių produktų, treti jų atsisako. Dar kitiems svarbiausia yra subalansuota mityba. V.Vedlūgienės nuomone, žmonės dažnai nekreipia dėmesio nei į produktų kokybę, nei į jų derinamumą bei dažnai sumaišo jų per daug, tikintis daugiau naudos. Nepasidomima, kaip sveikiau vartoti vieną ar kitą maisto produktą.

Žmogaus fizinė ir emocinė būsenos yra labai glaudžiai susijusios su mityba. Vilijos nuomone, į žmogų reikėtų žiūrėti kaip į visumą, neskirstyti jo į dalis: "Jeigu yra darna žmogaus galvoje, mityboje ir judesyje, tada ir sveikata yra gera."

Mityba yra labai svarbi. Kaip automobiliui reikia degalų, taip žmogui reikia maisto, nes jis teikia energijos. V.Vedlūgienė perspėja, kad turime būti labai atidūs, nes aplinka nėra švari, maistas nėra kokybiškas ir natūralus, dėl to ligos sparčiai jaunėja, jau vaikai turi antsvorio.

Sveikos mitybos pagrindas – maistinių medžiagų vertė organizmui. Ekologiški produktai šių medžiagų turi gerokai daugiau ir yra kur kas sotesni, nei neekologiški ir auginti chemizuotuose ūkiuose.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje ekologinės gamybos ūkių yra 2445. Iš jų 929 – gyvulininkystės, 1527 – mišrūs augalininkystės ir gyvulininkystės, 569 – pieno ūkiai. Pagal dirbamos žemės plotą Lietuvos ekologiniai ūkiai sudaro šiek tiek daugiau nei 5 proc. Šiuo metu Lietuvoje ekologinu laikomas tik 100 proc. ekologinis ūkis.

Pirmiausia – už švarą

Ūkine veikla užsiimanti Vijolė Aleknavičienė su šeima į kaimą atsikraustė beveik prieš dešimtmetį. Tada teko priimti sprendimą, kokį ūkininkavimą pasirinkti. Ilgai svarstyti jiems nereikėjo: "Buvo keista gerti vandenį, kuriame gausu trąšų ir druskų."

Ekologiniu ūkininkavimu šeima nusprendė užsiimti todėl, kad čia nenaudojami chemikalai. O tai nauda sveikatai ir aplinkai. Kaip tik tuo metu pradėjo populiarėti ekologinės idėjos, atsirado daugiau informacijos.

"Mūsų pasirinkimas buvo už švarų produktą ir už švarią gamtą", – pabrėžė ūkininkė.

Ekologiniame ūkyje galima naudoti specialias sertifikuotas trąšas. Galima netręšti niekuo, tik parinkti sėjomainą, nes kiekvienas augalas palieka po savęs tam tikrų mikroelementų, organikos junginių. Ūkininkas turi stebėti eiliškumą, kas keičiasi, kuo kitas augalas minta.

"Apdorojamas cheminėmis medžiagomis augalas ilgainiui tampa neatsparus virusams ir bakterijoms, nes yra dirbtinai palaikomas, nebegeba natūraliai įsisavinti reikalingų medžiagų", – žiniomis dalijasi ūkininkė Vijolė.

Ji teigia, kad tręšiami augalai spėja įsisavinti tik dalį cheminių medžiagų, o kita dalis lieka dirvožemyje. Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų. Esant lietingam sezonui trąšos išplaunamos, nuteka į gruntinius vandenis, į upes, ežerus. Jeigu labai sausa, trąšos taip pat neįsisavinamos. Rezultatas – daugiau teršiamas dirvožemis, nei suteikiama nauda augalams.

Pavojinga kaimynystė

"Pinigai nemaži, o rezultatų, kokių dauguma tikisi, nepasiekiama, – pastebi ūkininkė. – Trąšos galbūt veiksmingesnės mažuose daržuose, kur puoselėji kiekvieną augalą. Tačiau vėlgi neaišku, ar jis auga dėl trąšų, ar dėl žmogaus meilės."

Ieškantiesiems ekologiškų produktų baimę kelia ir aplinkiniai chemizuoti ūkiai. Juk vėjas iš jų gali pernešti purškiamus chemikalus į kaimyninį ekologinį. Vis dėlto ūkininkai ramina: yra numatyti tam tikri technologiniai reikalavimai, pavyzdžiui, negalima purkšti per aukštai, esant vėjuotam orui. Ir iš ekonominės pusės nėra naudinga prarasti dalį tikrai nemažai kainuojančios agrochemijos. Be to, dabar yra organinių ar pusiau organinių trąšų mišinių, įvairių amino rūgščių, kurias naudoja ir ekologiniai, ir chemizuoti ūkiai.

"Amino rūgštys kaip ir natūralus produktas. Jos gali būti papildytos tais mikroelementais, kurių trūksta dirvožemyje ar kurių reikia augalui", – pastebėjo ūkininkė V.Aleknavičienė.

Be to, ekologinis ūkis turi turėti apsauginę zoną. Tai 4–10 metrų žemės juosta, skirianti ekologinį lauką nuo galimo taršos objekto, pavyzdžiui, nuo chemizuoto lauko. Ji apsaugo nuo kaimynystėje galimai naudojamų cheminių preparatų. Ar teisinga, kad ta juosta, neduodanti jokių pajamų, yra ekologiškai ūkininkaujančiųjų nuosavybė? Užsienyje ją bendru susitarimu pasidalija pusiau.

Augalai apsigina patys

Vis dėlto ekologiniame ūkyje pagrindas yra sėjomaina. Tada nereikia jokių herbicidų nuo piktžolių – aukštesni augalai, pavyzdžiui, rugiai, jas nustelbia. Papildyti dirvožemį ir apsiginti nuo ligų bei piktžolių augalai gali skirtingais būdais. Pavyzdžiui, garstyčios savo aštriais aliejais išnaikina mikrobus, grybelines ligas. Dobilai papildo dirvožemį azotu.

"Daug gerų dalykų, kurie buvo žinomi seniai, yra užmiršta. Žmonės anksčiau taip ir augindavo viską, kol nesusiviliojo trąšomis, – teigia Vijolė. – Sovietmečiu, kai trąšos buvo dalijamos nemokamai, niekas nesuko galvos. Kai prasidėjo individualus ūkininkavimas, sparčiai kilo trąšų kainos, jų reikėjo vis daugiau. Pasėliai liko nualinti, dėl chemikalų daugėjo ligų, o augalų tolerancija chemikalams didėjo. Reikėjo didinti normas ir keisti į dar stipresnius toksiškus chemikalus, nes pasėlių kenkėjai įgauna imunitetą", – atskleidžia ūkininkė.

Lietuvoje pagrindinės chemizuotų ūkių grūdinės kultūros yra vasariniai ir žieminiai kviečiai, žieminis ir vasarinis rapsas. Juos nuolat tręšiant ir purškiant nuo ligų derlius gali būti labai didelis.

Rugiai komerciškai nėra paklausi kultūra ir juos dažniausiai augina ekologiniai ūkiai, nes jie, kaip minėta, yra aukšti ir stelbia piktžoles.

Maisto produktai ir grūdai yra tikrinami laboratorijose. Deja, ne visada derlius atitinka lūkesčius.

"Kai negali naudoti cheminių priemonių ligoms malšinti, grūdų klasė gali būti žemesnė, ir šie tampa pašariniai", – pasakoja V.Aleknavičienė.

Tręšiami javai, prikaupę cheminių medžiagų, tampa atsparūs ligoms, ir jų klasė lieka maistinė. Koks bus derlius, ūkininkas iš anksto negali žinoti, nes viskas priklauso nuo oro sąlygų – drėgmės ir oro temperatūros.

"Ekologinė produkcija yra brangesnė, nes jos derlius mažesnis, tačiau maistiniu požiūriu ji daug turtingesnė ir visiškai sveika, be jokių chemikalų ar priedų", – pranašumus vardija ūkininkė.

"Ekoagros" duomenimis, ekologiškose daržovėse baltymų yra net 18 proc., o vitamino C – 20 proc. daugiau.

"Žmones gąsdina ekologiškų produktų kaina, bet tokių suvalgome mažiau. Sveikas maistas yra sotesnis", – pabrėžia mitybos specialistė V.Vedlūgienė.

Anot jos, kita problema, siekiant maitintis sveikai, tikrai ekologiškų maisto produktų stoka ir nesąžiningi tiekėjai. Garantas – ekologinio ūkio sertifikatas. Jei ūkininkas jį turi, produktai tikrai ekologiški. Ekologiniai ūkiai tikrinami du kartus dažniau nei paprasti, patikrinimai būna planiniai ir netikėti.

Supriešinta visuomenė

Ekologinio ūkio savininkai privalo laikytis įsipareigojimų. Paklausta, ar tai sunku, ūkininkė Vijolė atsakė: "Reikia pasiryžti."

Didžiausių sunkumų ūkininkams sukelia ne taisyklės, o nuolatinė jų kaita ir interpretacijos.

"Ne visada pagauni už uodegos visus pokyčius, – teigia V.Aleknavičienė. – Ūkininkas juk nėra biudžetinis darbuotojas ar teisininkas, kuris tuos pokyčius ir naujienas nuolat seka."

Ūkininkai privalo pildyti daugybę dokumentų, juose atspindėti visus reikalavimus, pokyčius, nurodyti tikslų darbo planą, numatyti pokyčius ir juos fiksuoti, rašyti ataskaitas.

Paklausta, kaip skatinami ekologiniai ūkiai, Vijolė atsakė, kad yra atvirkščiai – jaučiamas didelis spaudimas, tarsi tik ir telaukiama, kol kas padarys kokią klaidą. O juk ekologiškai ūkininkaujama ne tik iš ekonominių paskatų, bet ir dėl siekio gyventi sveikoje aplinkoje.

V.Aleknavičienės ūkio pagrindas – grūdai, tačiau šeima taip pat augina avis, bites, vištų, turi ir daržą, sodą. Avių mėsos kaip ekologiškos ūkininkė parduoti negali, nes ne visos apylinkėse esančios pievos yra sertifikuotos kaip ekologinės. Valdininkų požiūris į ūkininkus juos žeidžia, slopina ekologišką ūkininkavimą ir vertina ne pagal esamą situaciją, o pagal sausas taisykles.

"Keistai atrodo, kad tie patys valdininkai teikia pirmenybę kuo sveikesniems produktams, dievina natūralius dar užsilikusius gamtos kampelius, tačiau nesusimąstydami "kertą galvą" ekologines idėjas propaguojančiam žmogui, į kurio petį remiasi paties valdininko ar jo vaiko sveika mityba", – pastebi V.Aleknavičienė.

Chemizuoti produktai – ligų šaltinis

Sveikais laikomi tie produktai, kurie yra nupiešti mitybos piramidėje, tačiau jų kokybė neakcentuojama. Net ir vaisius bei daržoves reikia vartoti saikingai, nes per didelis jų kiekis, perspėja mitybos specialistė V.Vedlūgienė, gali sukelti alergiją, žarnyno ligas.

"Ypač atsargiems reikia būti besimėgaujantiesiems egzotiniais vaisiais, nes jie yra purškiami, o gerai nuplauti nepasistengiame", – atkreipia dėmesį spacialistė.

Ji vaisius ir uogas rekomenduoja plauti su soda, jos įbėrus į vandenį. Vaisius tokiame tirpale reikia pamirkyti 15 minučių. Obuolius pataria valgyti nuluptus. V.Vedlūgienė siūlo, kiek leidžia galimybės, maitintis pagal sezoniškumą, vietinėmis daržovėmis, vaisiais ir uogomis.

Ekologiškus produktus taip pat reikia plauti, tačiau mirkyti nėra reikalo. Jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, bet renkasi patys vartotojai, dažniausiai atsižvelgdami į kainą. Graži pakuotė ne visada byloja apie maisto vertingumą.

"Ūkininkams dažnai tiesiog trūksta laiko supakuoti, sufasuoti ir gražiai estetiškai pateikti savo produktus. Tam reikalinga papildoma darbo jėga. O asmeniškai man perteklinė pakuotė netgi kertasi su ekologiniais principais. Juk produktai pakuojami ne tam, kad juos sunaudojus liktų kuo daugiau šiukšlių ", – pabrėžia V.Aleknavičienė.

Švarus skonis

Mitybos specialistė Vilija įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turėtų rinktis kuo natūralesnį maistą, domėtis, ką valgo.

Ekologiškų produktų lentynose galima pamatyti įvairaus maisto, taip pat ir saldumynų.

"Jei žmogus linkęs valgyti nevisavertį ir neekologišką maistą, keli kąsniai gerų produktų didelės naudos neduos. Pradėjus maitintis sveikai, svarbu kiekvienas produktas", – tvirtina mitybos specialistė V.Vedlūgienė.

Valgant nenatūralų maistą žmogaus organizmas blaškosi: pavalgius sūriai, norisi saldžių produktų, o pavalgius saldžiai, mintys vėl ieško, kaip patenkinti skonio receptorius, jaučiamas nuolatinis alkis. Subalansavus mitybą, specialistės teigimu, to nebelieka. Tik valgant tikrą, natūralų maistą žmogus pajunta sotumą.

"Mes labai išbalansuoti skonio stipriklių, E621, konservantų. Nebejaučiame natūralaus paprasto pomidoro iš močiutės daržo skonio. Jaučiame kvapą, bet skonis per silpnas, tad žmogus prideda druskos, pipirų, aliejaus", – pastebi V.Vedlūgienė.

Ji pataria maistą pagardinti žolelėmis. Druskos taip pat galima vartoti, bet saikingai. Kai žmogus pripranta prie natūralaus maisto, jo juslė paaštrėja ir kiekviena žolelė ar daržovė atsiskleidžia savo tikruoju skoniu.

"Papildomų skonio stipriklių nebereikia. Žmogus būna apsivalęs", – atskleidžia mitybos specialistė V.Vedlūgienė.

Žmonės dažniausiai tik tada susimąsto, kai priauga svorio ar liga pradeda stuksenti į nugarą. Būtina įsisąmoninti, kad maistas turi suteikti jėgų, o ne jas atimti.

"Galima iš maisto gauti energijos, būti sočiam ir laimingam, – tvirtina mitybos specialistė V.Vedlūgienė. – Pakeitus meniu, mano pasaulis nušvito kitomis spalvomis ir šis pasaulis man labai patinka."