Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vakar kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ragindama stabdyti sveikatos tinklo priežiūros reformą ir pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą.

Veda link uždarymo

Kreipimąsi „Dėl būtinybės stabdyti sveikatos sistemos griovimą savivaldybėse“ LSDP pirmadienį išsiuntė prezidentui Gitanui Nausėdai, Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

Kaip rašoma socialdemokratų kreipimesi, „pirmieji pokyčių įgyvendinimo žingsniai rodo ne siekį gerinti gyventojų sveikatą, trumpinti eiles ir artinti gydymą prie paciento, o sveikatos ir kitų paslaugų teikimo rajonuose siaurinimą, vedantį link gydymo įstaigų uždarymo, medikų atleidimo iš darbo“.

LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio inicijuota sveikatos reforma gyventojams „gali būti pražūtinga“: esą sveikatos paslaugos nuo žmonių tolsta, medikai savivaldybėse būriais išeina iš darbo.

V. Blinkevičiūtė kaltina A. Dulkį taupymu mažinant gydymo prieinamumą gyventojams: „Taip Lietuvoje didinama milžiniška žmonių galimybių nelygybė. Buvau apstulbinta, kai ministras viename interviu dėl reformos apkaltino pačius gyventojus – esą jie kojomis jau nubalsavo už pokyčius. A. Dulkiui dera suprasti, kad rūpinimasis žmonių sveikata yra ilgalaikės šalies investicijos.“

Potencialaus karinio konflikto atveju būtų neišvengiama dalinė sveikatos paslaugų teikimo decentralizacija, būtina pripažinti didelę mažų ligoninių svarbą ir stiprinti jų vaidmenį.

Vieni prasčiausių Europoje

LSDP pirmininkė primena, kad Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatai – vis dar vieni prasčiausių tarp ES šalių: tikėtina gyvenimo trukmė – viena trumpiausių, o prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo lygis yra vienas didžiausių.

„Dabar regionai patiria didžiulį spaudimą naikinti arba mažinti ligonines, jų skyrius. Situacija blogėja: paslaugos nuo žmonių tolsta. Gyventojai, žinodami apie dideles eiles (ar atstumus, jei reikia vykti į miestą) norint patekti pas medikus, į juos nė nesikreipia net ir sunkiai sirgdami. Tai yra tragedija – valstybė pamiršta pažeidžiamiausių žmonių interesus“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

LSDP kreipimesi Vyriausybė ir Seimas raginami nedelsiant stabdyti sveikatos įstaigų naikinimą Lietuvoje ir atlikti visų projektų ir sprendimų, kuriais motyvuojama gydymo įstaigų reforma, auditą; remiantis audito rezultatais koreguoti reformos įgyvendinimo planus, atsisakant veiklų, kurios negerina teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo; įsiklausyti į pacientų, medikų, gydymo įstaigų, Lietuvos savivaldybių išsakomus pasiūlymus, kaip gerinti paslaugų prieinamumą, trumpinti eiles, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, nacionalinį saugumą.

Ilgėja eilės

„Atsižvelgiant į tai, kad potencialaus karinio konflikto atveju būtų neišvengiama dalinė sveikatos paslaugų teikimo decentralizacija, būtina pripažinti didelę mažų ligoninių svarbą ir stiprinti jų vaidmenį“, – rašoma LSDP išplatintame pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad žmonės piktinasi galiojančia siuntimų pas specialistus tvarka, ilgėjančiomis eilėmis, sunkumus užsirašant pas šeimos gydytojus, atkreipiamas dėmesys į brangstančius vaistus ir jų trūkumą, sunkiai prieinamą odontologinę pagalbą, akušerinių paslaugų siaurinimą ir vaistinių naikinimas mažuose miesteliuose.

Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad reformos imtasi siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas. Tikimasi ir finansinės naudos: reformos metu sujungiant įstaigas viliamasi gauti nemažą ES paramą.

Prašo neeilinio posėdžio

Daugėjant pranešimų apie grupinius gydytojų išėjimus iš darbo, Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė kreipėsi į SRK pirmininką Antaną Matulą prašydama sušaukti neeilinį komiteto posėdį. Įprasta tvarka komiteto posėdis, skirtas sveikatos reformos įgyvendinimo eigai aptarti, turėtų vykti rugsėjo 6 d.

„Prašau sušaukti neeilinį Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuriame galėtume išnagrinėti situaciją, besiklostančią daugėjant medikų grupinių išėjimų iš darbo. Vilniaus Centro poliklinika, Zarasų ir Raseinių ligoninės... Būtina nedelsiant įvertinti padėtį šiose ir kitose gydymo įstaigose, visoje pertvarkų krečiamoje sistemoje“, – teigia O. Leiputė.