MENININKAS A. KRIŠČIŪNAS: PER GYVENIMĄ MUS NEŠA ŠIRDIS

Vilniečio menininko Algio Kriščiūno šimtaprocentis įsitikinimas, kad jo sveikatos būklė – puiki, dužo per sekundę, kai staiga širdis ėmė daužytis taip, kad atrodė, jog iššoks iš krūtinės. Profesorė Olivija Dobilienė patvirtino, kad istorijų apie pacientams netikėtai ir ūmiai pasireiškusias širdies problemas girdi dažnai, todėl būtini profilaktiniai vizitai pas medikus.

Lenkia galvą

Miokardo infarkto problematikai skirta konferencija Kaune pradėta dailininko, fotografo, muzikos grupės „Fojė“ būgnininko Algio Kriščiūno naujausio tapybos kūrinio „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ pristatymu.

Pristatyme dalyvavęs nuotoliniu būdu menininkas atviravo: aktyviai gyvendamas, sportuodamas manė, kad yra sveikas kaip ridikas. Kol vienas sukrėtęs įvykis privertė į viską pažvelgti kitaip.

„Lenkiu galvą prieš visą jūsų, medikų, bendruomenę, – pasakojimą pradėjo A. Kriščiūnas. – Tas nutikimas mane išgąsdino. Supratau, kad reikia daugiau dėmesio skirti savo kūnui“.

Po vieno eilinio bėgimo kalnuose staiga dvigubai pakilo pulsas. Savijauta buvo bauginanti. Taip jam atsitiko pirmąkart gyvenime. Nepadėjo jokios priemonės, tik skubus apsilankymas pas medikus.

„Momentas, kai taip staiga nutinka, be jokių ženklų, kad kažkas gali būti negerai… Kai supranti, kad gyvenimas gali pasibaigti čia pat, šią akimirką, ir kaip viskas trapu, privertė susimąstyti apie širdį. Pradėjau domėtis, kas jai kenkia ir pakoregavau savo gyvenseną“, – pasakojo kūrėjas.

Jis konstatavo, kad neretai labiau rūpinamės savo automobiliu nei savo sveikata. Reguliariai keičiame tepalus, pilame kokybiškus degalus, bet nerandame laiko, o gal motyvacijos sveikiau maitintis, daugiau judėti, išmokti valdyti stresą.

Tąkart A. Kriščiūnui buvo diagnozuota tachikardija. Gydytojo teigimu, veikiausiai taip atsitiko dėl per daug išgertos kavos ir energinių gėrimų.

„Kokia projekto idėja? – grįžo prie paveikslo A. Kriščiūnas. – Pora romantiškai skrenda oro balionu. Kas ją neša per gyvenimą? Širdis“. Paveiksle širdis ir yra oro baliono kupolas, leidžiantis išsilaikyti žmonėms ir nenusmegti žemyn.

Olivija Dobilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Paveikslas „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ skirtas visiems priminti, kad pasirūpintių savo širdimi.

„Daugybė sveikatos problemų yra nematomos – gali neskaudėti, nekilti jokių įtarimų, o pasitikrinus paaiškėja visai kitokia realybė. Širdį turime tik vieną, saugokime ją“, – ragino A. Kriščiūnas.

Prieš konferenciją pristatyto kūrinio „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ skaitmeninę versiją menininkas dovanoja visuomenei. Visi norintys gali atsisiųsti ją nemokamai, pasinaudoję nuoroda bit.ly/Sirdis.

80 proc. galima išvengti

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus ir Lietuvos kardiologų draugijos Išeminės širdies ligos darbo grupės vadovė prof. Olivija Dobilienė konstatavo, kad sergamumas išemine širdies liga Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei kitose ES šalyse. 80 proc. miokardo infarkto ir insulto atvejų galima išvengti, bet nepasinaudojame turimomis mokslo žiniomis.

Naujausiais duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastis Europoje, praėjusiais metais lėmusia 2,2 mln. moterų ir 1,9 mln. vyrų mirčių. Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva Europoje yra penktoje vietoje. Mūsų šalis yra priskirta labai didelės kardiovaskulinės rizikos šalims. Sunku rasti gyventoją, sulaukusį 40 metų ir vis dar nepriklausantį didelei kasdiovaskulinės rizikos grupei.

Išeminė širdies liga išlieka pagrindinė mirties priežastis. Lietuvoje ji susijusi su trečdaliu visų mirčių.

Yra būdų išvengti šios ligos, o kartu ir mirčių, bet didžioji dalis didelę riziką susirgti turinčių žmonių tai tarsi praleidžia pro ausis.

„Labai svarbus yra bendradarbiavimas. Medikų ir pacientų, medikų ir žiniasklaidos. Šviesti visuomenę yra labai svarbus mūsų uždavinys. Mokslu paremta informacija pacientų dažnai nepasiekia. Neretai jie tiki pseudotiesomis, mitais“, – kalbėjo O. Dobilienė. Ji pabrėžia: vien žinoti nepakanka, šia informacija reikia ir vadovautis.

„Tikslas vienas – išsaugoti sveiką širdį. Galime daug kuo domėtis, bet, neturint sveikatos, viskas tampa beprasmiška“, – atkreipė dėmesį gydytoja.

Vien sveikos gyvensenos reikšmės pervertinti negalima, ypač esant daugybinių rizikos veiksnių.

Ji apibūdino, koks yra standartinis kardiologų pacientas: 40–50 metų vyras su alaus pilvuku, nekoreguota arterine hipertenzija, rūkantis. „Neretai pirmasis jo širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškimas ir būna ūminis infarktas arba staigi mirtis“, – pasakojo O. Dobilienė.

Kuo anksčiau

Renginio metu pristatyta pati naujausia informacija, pateikta Europos kardiologų draugijos gairėse, apžvelgiant diagnostiką, gydymą, gaivinimo ypatumus.

O. Dobilienė vardijo, kad Lietuvoje užtikrintas intervencinių vainikinių arterijų paslaugų prieinamumas, įdiegta miokardo infarkto klasterių sistema.

„Per pastarąjį dešimtmetį šios priemonės pakeitė pacientų, sergančių ūminiu miokardo infarktu, prognozę – anksčiau stacionare, atokesnėse ligoninėse mirdavo daugiau nei 20 proc. sergančių miokardo infarktu, o dabar stacionarinis mirštamumas Lietuvoje yra toks pat kaip visame pasaulyje – 6–8 proc.“ – palygino profesorė.

Pagal sergamumą miokardo infarktu ir apskritai vainikinių arterijų intervencines procedūras esame tarp pirmaujančių Europoje, deja, tai nepadeda sumažinti sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis.

Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti blogąjį mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik vienam iš dešimties pacientų.

Dislipidemija (aukštas MTL lygis) ir yra vienas miokardo infarktą lemiančių tradicinių rizikos veiksnių. Kiti didžiausi: rūkymas ir padidėjęs kraujospūdis. Ne paskutinėje vietoje ir genetinis polinkis, metaboliniai ir gyvensenos veiksniai, tokie kaip cukrinis diabetas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas.

Būtent MTL cholesterolis turi tiesioginį priežastinį ryšį su aterosklerotinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje pagal asmenų, priskirtų didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupei, prevencijos programos duomenis padidėjusi cholesterolio koncentracija nustatyta net 90 proc. tirtų asmenų.

„Tačiau reikia suprasti ir tai, kad tyrimai negydo. Jie padeda įvertinti individualią paciento riziką susirgti. Gali būti, kad turėdami du to paties amžiaus pacientus teiksime skirtingas rekomendacijas. Vienam galbūt pakaktų imtis gyvensenos pokyčių, o kitą iškart pradėtume gydyti medikamentais“, – aiškino pašnekovė.

Akistata: A. Kriščiūnas prisipažino, kad momentas, kai bėgiojant kalnuose staiga sustreikavo širdis, privertė susimąstyti, kaip viskas trapu. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Sveikos gyvensenos neužtenka

Kuo daugiau rizikos veiksnių ir kuo ilgau žmogus netinkamai gyvena, tuo labiau tikėtina, kad širdies ir kraujagyslių ligos pasireikš anksčiau. Geriausias receptas dar nepatekus į didelės rizikos zoną – sveikos gyvensenos įgūdžius ir įpročius ugdyti jau vaikystėje arba kaip įmanoma anksčiau.

„Kiekvienas savo rankose turime didelę galią – tinkamai maitindamiesi, reguliariai mankštindamiesi, reguliuodami savo kūno svorį, nerūkydami ir kontroliuodami kraujospūdį, cukraus ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį galime sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Tačiau vien sveikos gyvensenos reikšmės pervertinti negalima, ypač esant daugybiniams rizikos veiksniams, nepalankiai šeimos genetinei anamnezei ar jau sergant. Norėdami atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas didelės rizikos pacientams ir užtikrinti dislipidemijos, hipertenzijos ir kitų veiksnių efektyvią kontrolę, turime imtis ilgalaikio, nuoseklaus, kryptingo medikamentinio gydymo“, – ragino prof. O. Dobilienė.

Standartinis kardiologų pacientas – 40–50 metų vyras su alaus pilvuku, nekoreguota arterine hipertenzija, rūkantis.

Naudingas tik ilgalaikis gydymas, nes aterosklerozė yra dešimtmečius besivystantis procesas.

Pašnekovė apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar gaji baimė dėl šalutinio statinų poveikio ir keroja mitai, kad cholesteroliui sumažinti gali pakakti tik sveikos gyvensenos ir dietos pokyčių ar papildų.

„Moksliniais tyrimais patvirtintas dislipidemijos gydymo principas: skiriant tinkamas medikamentų dozes ir renkantis kombinuotą gydymą galima sulėtinti aterosklerozės progresavimą, išvengti miokardo infarkto ir kitų komplikacijų“, – akcentavo O. Dobilienė.

Ji užsiminė apie naujausius inovatyvius medikamentus, kurie, pavyzdžiui, yra injekuojami, veikia iki šešių mėnesių ir blogojo cholesterolio lygį tam tikrais atvejais gali sumažinti net perpus.