PAAUGLIŲ MITYBA KELIA SUSIRŪPINIMĄ: NAUDINGI GYDYTOJOS PATARIMAI
Prasti mitybos įpročiai, nepagrįstų dietų laikymasis, mažas fizinis aktyvumas, neadekvatus požiūris į savo kūną ir dar gausybė faktorių, kurių rezultatas – antsvoris, nutukimas ar mitybos sutrikimai. Kaip skatinti paauglių sveiką gyvenseną ir pozityvų požiūrį į savo kūną, kalbamės su gydytoja dietologe Barbora Jarašūne.
– Gal pradėkime nuo to, ar tikrai paauglių mityba kelia susirūpinimą?
– Turiu pripažinti, kad taip. Man, kaip gydytojai dietologei, tai tikrai. Išskirčiau keletą dalykų, kuriuos labiausiai pastebiu.
Tiek kalbant apie paauglius, tiek apie visą visuomenę, vyrauja atsainus požiūris į maistą ir mitybą. Tai patvirtina nuolat atliekami moksleivių mitybos tyrimai. Galime matyti, kad prastėja mitybos įpročiai, ir, keisčiausia, situacija netgi pablogėjo karantino metu, kai vaikai laiką leido namuose. Matome prastėjančius rodiklius: mažėja pusryčiaujančių mokinių, mažėja kasdien vaisius, daržoves valgančių mokinių. Nemaža dalis mokinių vartoja saldžius, energinius gėrimus. Visa tai būdinga vyresniems paaugliams. Lietuvoje daugėja vaikų ir paauglių, turinčių antsvorio, ar net nutukusių. Nors mūsų vaikų ir paauglių rodikliai nėra labai dideli, palyginti, tarkime, su kitomis Europos ar Vakarų šalimis, bet faktas – antsvorio ir nutukimo rodikliai pamažu didėja kiekvienais metais. Vadinasi, vis mažiau vaikų kūno masė yra normali.
Dar viena problema: viena vertus, vyrauja atsainus požiūris į maistą, kita vertus, atsiranda vis daugiau paauglių, kurie pernelyg stipriai susirūpinę maistu ir savo kūno vaizdu. Ir nors pastaraisiais metais Lietuvoje nėra detalių tyrimų apie valgymo sutrikimų paplitimą paauglystės amžiuje, akivaizdžiai pastebima, kad valgymo sutrikimai dažnėja, o žmonės, kuriems jie diagnozuojami, jaunėja. Paauglystė yra tas kritinis amžius, kada atsiranda valgymo sutrikimų ir jie gilėja. Manoma, kad maždaug penktadaliui paauglių būdingas sutrikęs valgymas, kai sau taikomi nepagrįsti ribojimai, valgoma vadovaujantis mitais apie maistą ir pan. Dietų laikymasis taip pat ganėtinai dažnas, kalbant apie paauglius, o būtent nepagrįstų dietų laikymasis maždaug dešimt kartų padidina riziką susirgti valgymo sutrikimu.
– Kodėl paaugliai laikosi dietų: nepatenkinti savo kūnu, neatitinka kažkokių visuomenės standartų?
– Taip. Nuolat atliekami tyrimai rodo, kad su amžiumi didėja vaikų nepasitenkinimas savo kūnu, vadinasi, mažėja paauglių, kurie yra patenkinti savo išvaizda. Pavyzdžiui, jeigu paimtume Lietuvos vidurkį, tai penktoje klasėje apie 53 proc. vaikų yra patenkinti savo išvaizda, o devintoje klasėje tokių paauglių lieka tiktai maždaug 32 proc. Liūdna matyti tokius skaičius.
Įdomu pastebėti skirtumus tarp miestų ir mažesnių vietovių. Nepasitenkinimas savo kūno vaizdu žymiai didesnis tarp miestuose gyvenančių vaikų: iš jų „pirmauja“ Vilnius, tada – Klaipėda, Kaunas. Labai įdomu, kad apskritai pirmoje vietoje yra Palangos jaunimas. Šį fenomeną įdomu patyrinėti, nors jis gal ir toli nuo mitybos.
Kodėl svarbu į tai atkreipti dėmesį? Nepasitenkinimas savo išvaizda gali ne tik sumažinti moksleivių pasitikėjimą savimi ir veikti jų gyvenimo kokybę, bet ir skatinti griebtis nepagrįstų dietų, o tai savo ruožtu didina valgymo sutrikimų riziką. Žmogaus gyvenimą sujaukiantys valgymo sutrikimai akivaizdžiai jaunėja. Valgymo sutrikimų centre didžiulės eilės ir galima pastebėti, kad pagalbos ten tikrai kreipiasi vis jaunesni žmonės.
Dar pastebima, nors tai labiau susiję ne su mityba, o su gyvensena, – paauglių fizinis aktyvumas išlieka iš tikrųjų menkas, toli gražu nuo to, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai, natūralu, prisideda ir prie to nepasitenkinimo kūno vaizdu. Fizinį aktyvumą keičia ekranai, prie kurių dažnai užkandžiaujama mažesnės maistinės vertės produktais. Ekranai trukdo išsimiegoti, o neišsimiegojęs žmogus linkęs daugiau valgyti, rinktis mažiau maistingus, greitos energijos produktus. Kai yra miego trūkumas, daugiau kaupiasi ir vidinių riebalų.
Beveik penktadaliui paauglių būdingas sutrikęs valgymas, kai sau taikomi nepagrįsti ribojimai, valgoma vadovaujantis mitais apie maistą ir pan.
Viskas labai glaudžiai gyvenime susiję. Antsvoris ir nutukimas provokuoja dietų laikymąsi, dietų laikymasis išprovokuoja vystymosi, sveikatos, psichikos sutrikimus. O nesubalansuotos gyvensenos pasekmės – ilgalaikės. Viena sveikos mitybos pamoka ar perskaityta knygutė apie sveiką gyvenseną nieko neišspręs. Sakyčiau, paaugliai yra tarsi lakmuso popierėlis – jie atspindi, kaip mes visi gyvename.
– Grįžkime trumpam prie paauglių nepasitenkinimo savo kūnu. Buvo daug kalbama apie žalingą liekno kūno kultą, stengiamasi su tuo kovoti. Matyt, nelabai sėkmingai, nes vis tiek paauglės nori būti kuo lieknesnės?
– Manau, tiesiog požiūrio pokytis nevyksta greitai. Prasidėti pokyčiai turėtų šeimoje. Paauglių gyvenime atsispindi jų tėvų požiūris į savo pačių kūnus, kaip ir ką jie kalba apie vaikus, kaip komentuoja. Kad situacija pasikeistų, dirbti reikia ne tik su vaikais, bet ir su tėvais, ir įdėti daug darbo.
– Ką patartumėte tėvams, kurie nori gero savo vaikams?
– Visų pirma, tas gero norėjimas turėtų būti paremtas ne kritika ar žeminimu, o pagyrimais ir mokymu. Pasistenkite nekritikuoti nei savo vaiko, nei kito žmogaus išvaizdos ar stiliaus. Kitas dalykas – paauglys yra paaugęs vaikas. Vaikų mitybai – manau, niekas nesiginčys – didžiausią įtaką turi tai, kaip gyvena, maitinasi, bendrauja šeima, koks joje auklėjimo stilius. Jeigu auklėjimo stilius yra totalitarinis – „pasakiau, ir turi būti švari lėkštė“ arba „pasakiau, kad šito tau negalima, ir viskas“ – tai natūralu, kad paauglys, gavęs daugiau laisvės, darys priešingai. Kitaip sakant, paauglio elgesys ir požiūris į gyvenimą priklauso ir nuo auklėjimo stiliaus, ir nuo tėvų įpročių, jų pavyzdžio. Juk vaikai mokosi iš pavyzdžio, iš veiksmo, bet ne iš pasakymo, ne iš bukletų ar knygelių. Pirmas ir didžiausias pavyzdys vaikams nuo mažens yra tėvai. Pavyzdžiui, net yra nustatyta, kad motinų dietų laikymasis didina jų dukrų valgymo sutrikimų riziką ateityje. Tad visų pirma suaugusieji turi atidžiai pažvelgti į save.
Labai svarbus reiškinys, išskiriamas Europos mitybos draugijos rekomendacijose, kalbant apie vaikų nutukimą, – dažnas šeimos valgymas kartu. Bent penkis kartus per savaitę, o idealiausia – bent kartą per dieną šeima turėtų valgyti kartu. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau šeima valgo kartu, tuo mažiau paaugliai linkę į žalingus įpročius, o ir savarankiškai dažniau renkasi sveikesnius produktus.
Valgymas kartu – tai ir prevencija. Tėvai gali anksti pamatyti tam tikrus ženklus, kad kažkas su vaiku vyksta, pavyzdžiui, jis pradeda nebevalgyti, slėpti maistą. Būna taip, kad į konsultaciją tėvai atveda mergaitę, turinčią akivaizdų valgymo sutrikimą, ir sako metus nepastebėję, kad ji nieko nevalgo ir jai krenta svoris.
Maisto gaminimas kartu, vaiko įtraukimas į maisto planavimą, pirkimą – tai svarbu. Taip mes jį mokome, nes greitai jis bus studentas, išeis gyventi kažkur atskirai ir maistą turės pasigaminti pats. Ką jis gamins? Ką jis valgys? Kas apskritai yra tas maistas? Kaip jį pagaminti? Vaikas turi išmokti iš tėvų.
Dar labai svarbu – informacijos, kurią vaikas gauna, atsirinkimas. Leidiniai, filmai, socialinė žiniasklaida. Jei paauglio valgymas jau sutrikęs, reikia kartu su juo kritiškai peržiūrėti, ką jis žiūri, ką seka socialiniuose tinkluose, kas jam ten įdomu, nes iš tiesų juk jie tame gyvena, tai smarkiai veikia jų veiksmus, pasaulio ir net savęs suvokimą.
– Turbūt ir fizinį aktyvumą tėvai turėtų skatinti savo pavyzdžiu?
– Taip, fizinio aktyvumo reikia ne tik paaugliui, bet ir visai šeimai. Paaugliams fizinis aktyvumas reikalingas, kad jie geriau susikauptų, geriau mokytųsi. PSO paaugliams rekomenduoja daugiau negu 60 min. aktyvios veiklos per dieną. Nebūtina eiti į sporto salę ar sporto būrelį. Dviratis, riedučiai, paspirtukas (ne elektrinis, žinoma), plaukimas, krepšinis kieme – tai, kas malonu. Pirmas fizinės veiklos pasirinkimo kriterijus turi būti ne tai, kad figūra bus gražesnė, raumenys didesni ar pan., o malonumas ir kūno atsipalaidavimas. Kad tavo kūnas atrodo sveikai, kai daug judi, – tik papildomas poveikis. Svarbiausia yra malonumas, atsipalaidavimas, vadinamasis garo nuleidimas.
– Ar tiesa, kad svoriui ir gerai paauglio savijautai labai reikšmingas pakankamas ir kokybiškas miegas.
– Svorio didėjimas labai susijęs su miego stoka. Iš tiesų tai yra didžiulė problema, kad žmonės vis mažiau miega. Todėl būtina skirti daugiau dėmesio paauglių miegui ir laikui, praleidžiamam prie ekranų. Po mokslų ir namų darbų paaugliai neturėtų prie ekranų praleisti daugiau kaip dvi valandas savo laisvo laiko per dieną. Tačiau, jeigu paauglys jau turi antsvorio arba serga nutukimu, rekomenduojama tą laisvą laiką prie ekranų dar labiau riboti – mažiau negu valanda.
B. Jarašūnės patarimai
Kaip kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie valgymo sutrikimų prevencijos?
• Nestigmatizuokime ir pagarbiai kalbėkime tiek apie vaikų, tiek apie savo ir kitų žmonių kūnus.
• Pasistenkime nekritikuoti kitų išvaizdos ar stiliaus – visi turime teisę į ieškojimus.
• Atsakingai peržvelkime, kuo dalijamės savo socialiniuose tinkluose.
• Atkreipkime dėmesį į pasikeitusius vaikų ir paauglių valgymo įpročius, įtartiną nevalgymą, liesėjimą.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
9 komentarai -
LNK inf.5 komentarai
Ne tuom rūpinatės !