Medikai pastebi, kad COVID-19 sunkesne forma gali susirgti ir vaikai, nors, palyginti su suaugusiaisiais, ligoninės paslaugų jiems prireikia rečiau. Dėl koronaviruso padarinių tėvai su atžalomis pas gydytojus atvyksta ir po poros mėnesių.

Padariniai lieka ilgai

Pasak LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėjos Marijos Marengolcienės, net ir lengvesnės vaikų susirgimo COVID-19 formos gali palikti nemalonių pėdsakų organizme. "Pagausėjo pacientų, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, galvos skausmu, virškinimo trakto problemomis, bet konkrečios ligos atlikti tyrimai neparodo. Tada daromas antikūnų tyrimas. Jei jų randama, galima traktuoti, kad vaikas persirgo COVID-19 ir sveikatos sutrikimai yra to padarinys", – pasakojo M.Marengolcienė.

Medikė aiškino, kad, susirgus COVID-19 suaugusiesiems, jų vaikai dažnai netiriami, jei jie negaluoja lengvai, o kartais išvis nėra jokių simptomų. Tačiau maždaug po dviejų mėnesių tėvai sunerimsta matydami, kad vaiko sveikatos būklė negerėja ar net pablogėja. Tokiems vaikams specialaus gydymo nėra – skiriamas stiprinantis organizmą mitybos ir poilsio režimas.

Jauniausias pacientas – kūdikis

LSMU Kauno ligoninėje pandemijos metu jau gydyta daugiau kaip 80 vaikų. Ligoninės Vaikų priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pasakojo, kad sunkesne COVID-19 forma serga vyresni nepilnamečiai. "Turėjome apie dešimt pacientų, kuriems prireikė papildomo deguonies tiekimo dėl COVID-19 sukeltos pneumonijos. Dauguma jų buvo nuo dvylikos iki septyniolikos metų amžiaus", – teigė D.Varaškevičius.

Darius Varaškevičius: kartais sudėtinga pasakyti, ar negalavimus sukelia koronavirusas, ar jis diagnozuojamas atvykus į ligoninę kaip šalutinė liga.

Jauniausias ligoninės COVID-19 pacientas buvo dviejų mėnesių  kūdikis. Didžioji dalis vaikų atvyksta dėl besitęsiančio karščiavimo, vangumo, skysčių trūkumo, daliai būdingas stiprus kosulys, vėmimas, viduriavimas. "Kartais sudėtinga pasakyti, ar negalavimus sukelia koronavirusas, ar jis diagnozuojamas atvykus į ligoninę kaip šalutinė liga", – pastebi D.Varaškevičius.

Kam liga pavojingiausia?

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos gydytojas, vaikų pulmonologas Eugenijus Griška pabrėžė, kad COVID-19 didesnį pavojų kelia vaikams, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, po organų transplantacijų, imunosupresinės būklės ar sergantiems kitomis šalutinėmis, taip pat onkologinėmis ligomis.

Pasak mediko, vaikams būdingi tokie patys dažniausi COVID-19 simptomai kaip ir suaugusiesiems. Tai karščiavimas, sausas kosulys, bendras silpnumas, galimi virškinimo trakto sutrikimai. Šie simptomai būdingi daugeliui kitų infekcinių ligų ir dėl to atpažinti COVID-19 be testo neįmanoma. "Jeigu vaikas karščiuoja, tėvai neturėtų skubėti jo vežti į gydymo įstaigą. Vaikui jaučiantis gana gerai, galima kurį laiką jį stebėti namuose. Tačiau jei jis elgiasi kitaip, nei įprasta, tampa vangus, rekomenduojama kreiptis į medikus dėl COVID-19 ar kitų ligų tyrimo ir gydymo", – patarė E.Griška.

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad, esant pandemijai, vaikų tėvai rečiau kreipiasi į medikus, gydymo įstaigas. "Nors šeimos gydytojai daugiau dėmesio skiria nuotolinėms konsultacijoms, tačiau, užsitęsus bet kokiems negalavimams, būtų tikslinga kontaktinė mediko konsultacija", – teigė gydytojas.

Medikai sutaria, kad mokyklose taikomas testavimas gali padėti valdyti epidemiologinę situaciją.