PRASIDĖJUS PLAUČIŲ EMBOLIJAI – DAUGIAU GALIMYBIŲ IŠGYVENTI

Kauno klinikose pirmą kartą tam tikru būdu inovatyviai gydyta plaučių embolija. Pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį kelis kartus per savaitę juto dusulį. Vilma manė, kad dusulys kyla dėl pastaruosius aštuonerius metus ją varginusių širdies ritmo sutrikimų.

Nebegalėjo stovėti

Netrukus kartu su dusuliu atsirado ir skausmas kirkšnyje, o vieną vakarą, staigiai išpylus šaltam prakaitui, pradėjus nevaldomai drebėti kojoms, ji suprato, kad priežastis turi būti kita. Kaip vėliau medikai diagnozavo – plaučių embolija, t. y. plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais. Namuose tuo metu buvusi Vilma negalėjo net pastovėti ant kojų. Sūnus iškvietė greitąją medicinos pagalbą. „Jurbarko medikai įtarė plaučių emboliją, buvau skubiai pervežta į Kauno klinikas“, – pasakoja moteris.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje Vilmai buvo atliktas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris parodė daugybinius kontrastinės medžiagos prisipildymo defektus, būdingus ūmiai plaučių embolijai, ir dešiniosios širdies perkrovos požymius. Atliktuose kraujo tyrimuose stebėta padidėjusi troponino koncentracija, pacientę vargino dusulys, kraujo įsotinimas deguonimi buvo žemas, o širdies dažnis – didelis, nors ritmas nebuvo sutrikęs. Vilmai diagnozuota vidutinės didesnės rizikos plaučių embolija.

Kartu: Vilmą gydžiusi Kauno klinikų medikų komanda džiaugiasi inovatyvaus gydymo rezultatais. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įvairios priežastys

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje per metus gydoma per 300 plaučių embolijos atvejų. Plaučių embolijos priežastys įvairios, o rizikos veiksniai skirstomi į laikinus arba praeinančius ir nuolatinius, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimai, chirurginės operacijos, traumos su lūžiais, onkologinės ligos, uždegimai ar autoimuninės ligos, genetinės priežastys, trombofilija, tačiau daliai pacientų kartais nenustatomas joks rizikos veiksnys.

10 proc. – tiek pacientų dėl ūmios plaučių embolijos miršta per pirmą valandą.

„Ištikus ūminei plaučių embolijai, miršta 7–11 proc. žmonių, dauguma jų – dar nepradėjus gydyti (iki 90 proc. visų atvejų), todėl greitis yra ypač svarbus, – pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. dr. Deimantė Hoppenot. – Literatūros duomenimis, net apie 10 proc. pacientų dėl ūmios plaučių embolijos miršta per pirmą valandą.“

Aptariama konsiliume

Atsiradus galimybei Kauno klinikose taikyti kateterinius plaučių embolijos gydymo metodus, norint kuo geriau diagnozuoti ir optimizuoti plaučių embolijos gydymą, buvo sukurta Plaučių embolijos reagavimo komanda. Pacientui nustačius vidutinės didesnės rizikos plaučių emboliją, konkreti situacija aptariama bendrame konsiliume. „Jo metu nuspręsta, kad pacientės Vilmos būklė sunki, tačiau stabili, plaučių embolijos rizika yra vidutinė didesnė, tad geriausias galimas gydymas šiai pacientei – atsiurbti plaučiuose esančius trombus, – pasakoja D. Hoppenot. – Nutarus atsiurbti trombus iš plaučių arterijų, pacientas perduodamas į patyrusių intervencinių kardiologų rankas.“

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė dr. Rasa Ordienė, kartu su komanda Vilmai atlikusi trombų atsiurbimą, teigia, kad tokia procedūra lapkričio mėnesį Kauno klinikose atlikta pirmąkart, o naujos kartos tokio tipo kateteris buvo panaudotas pirmąkart tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse.

Taikant vietinę nejautrą, padarius 1 cm pjūvį, per kirkšnies veną su minėtu kateteriu pasiekiama širdis, pro ją praeinama iki plaučių, lokalizavus trombus, jie atsiurbiami.

„Gydymo efektyvumas matomas iškart: gerėja deguonies pasisavinimas, stabilizuojasi arterinis kraujospūdis, mažėja dusulys, taip pat iš karto sumažėja ir mirties rizika. Skiriant tik medikamentinį gydymą, mirties rizika mažėja iš lėto, o klinikinis efektas pajaučiamas taip pat vėliau, po kelių dienų“, – aiškina R. Ordienė.

Taikant vietinę nejautrą, padarius 1 cm pjūvį, per kirkšnies veną su minėtu kateteriu pasiekiama širdis, pro ją praeinama iki plaučių, lokalizavus trombus, jie atsiurbiami.

Savijauta pagerėjo iškart

Atliekant procedūrą, kaip ir visose minimaliai invazinėse kardiologinėse operacijose, dalyvauja intervencinis kardiologas, asistuojanti slaugytoja ir laborantas. „Šiai procedūrai visa anestezija nereikalinga, taikoma tik vietinė nejautra“, – sako gydytoja kardiologė.

Procedūra praėjo sklandžiai, pacientė jautėsi gerai, po procedūros jai sumažėjo dusulys, pagerėjo bendra savijauta ir ji galėjo būti iškart perkelta toliau stebėti į Intensyviosios terapijos skyrių. „Iškart po procedūros pajaučiau pagerėjimą, atrodo, net akyse pasidarė šviesiau“, – prisimena Vilma.

Po procedūros pacientas siunčiamas reguliariai pulmonologo priežiūrai. „Didžiajai daliai pacientų trombai plaučių arterijose ištirpsta ir varginę simptomai išnyksta, kai kuriems pacientams embolijos metu atsiradę simptomai išlieka – 0,1–9,1 proc. atvejų neištirpę trombai sukelia lėtinę tromboembolinę plautinę hipertenziją ir nuvargina dešiniąją širdį, – teigia D. Hoppenot. – Daliai pacientų, kuriuos po plaučių embolijos vargina dusulys, dešinioji širdis nepažeidžiama ir neištirpę trombai sukelia lėtinę tromboembolinę plaučių ligą. Šios diagnozės nustatomos atlikus įvairius tyrimus Kauno klinikų Plautinės hipertenzijos centre.“

„Atlikta trombų atsiurbimo procedūra – labai inovatyvi, atliekama dar ne visose Europos valstybėse. Džiaugiamės galėdami padėti pacientams, pasitelkdami pačias moderniausias technologijas. Šiuo metu esame atlikę tris tokias procedūras, visos jos buvo sėkmingos“, – sako R. Ordienė.