Nebegalėjo stovėti

Netrukus kartu su dusuliu atsirado ir skausmas kirkšnyje, o vieną vakarą, staigiai išpylus šaltam prakaitui, pradėjus nevaldomai drebėti kojoms, ji suprato, kad priežastis turi būti kita. Kaip vėliau medikai diagnozavo – plaučių embolija, t. y. plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais. Namuose tuo metu buvusi Vilma negalėjo net pastovėti ant kojų. Sūnus iškvietė greitąją medicinos pagalbą. „Jurbarko medikai įtarė plaučių emboliją, buvau skubiai pervežta į Kauno klinikas“, – pasakoja moteris.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje Vilmai buvo atliktas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris parodė daugybinius kontrastinės medžiagos prisipildymo defektus, būdingus ūmiai plaučių embolijai, ir dešiniosios širdies perkrovos požymius. Atliktuose kraujo tyrimuose stebėta padidėjusi troponino koncentracija, pacientę vargino dusulys, kraujo įsotinimas deguonimi buvo žemas, o širdies dažnis – didelis, nors ritmas nebuvo sutrikęs. Vilmai diagnozuota vidutinės didesnės rizikos plaučių embolija.

Kartu: Vilmą gydžiusi Kauno klinikų medikų komanda džiaugiasi inovatyvaus gydymo rezultatais. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įvairios priežastys

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje per metus gydoma per 300 plaučių embolijos atvejų. Plaučių embolijos priežastys įvairios, o rizikos veiksniai skirstomi į laikinus arba praeinančius ir nuolatinius, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimai, chirurginės operacijos, traumos su lūžiais, onkologinės ligos, uždegimai ar autoimuninės ligos, genetinės priežastys, trombofilija, tačiau daliai pacientų kartais nenustatomas joks rizikos veiksnys.

10 proc. – tiek pacientų dėl ūmios plaučių embolijos miršta per pirmą valandą.

„Ištikus ūminei plaučių embolijai, miršta 7–11 proc. žmonių, dauguma jų – dar nepradėjus gydyti (iki 90 proc. visų atvejų), todėl greitis yra ypač svarbus, – pasakoja Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. dr. Deimantė Hoppenot. – Literatūros duomenimis, net apie 10 proc. pacientų dėl ūmios plaučių embolijos miršta per pirmą valandą.“

Aptariama konsiliume

Atsiradus galimybei Kauno klinikose taikyti kateterinius plaučių embolijos gydymo metodus, norint kuo geriau diagnozuoti ir optimizuoti plaučių embolijos gydymą, buvo sukurta Plaučių embolijos reagavimo komanda. Pacientui nustačius vidutinės didesnės rizikos plaučių emboliją, konkreti situacija aptariama bendrame konsiliume. „Jo metu nuspręsta, kad pacientės Vilmos būklė sunki, tačiau stabili, plaučių embolijos rizika yra vidutinė didesnė, tad geriausias galimas gydymas šiai pacientei – atsiurbti plaučiuose esančius trombus, – pasakoja D. Hoppenot. – Nutarus atsiurbti trombus iš plaučių arterijų, pacientas perduodamas į patyrusių intervencinių kardiologų rankas.“

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė dr. Rasa Ordienė, kartu su komanda Vilmai atlikusi trombų atsiurbimą, teigia, kad tokia procedūra lapkričio mėnesį Kauno klinikose atlikta pirmąkart, o naujos kartos tokio tipo kateteris buvo panaudotas pirmąkart tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse.

Taikant vietinę nejautrą, padarius 1 cm pjūvį, per kirkšnies veną su minėtu kateteriu pasiekiama širdis, pro ją praeinama iki plaučių, lokalizavus trombus, jie atsiurbiami.

„Gydymo efektyvumas matomas iškart: gerėja deguonies pasisavinimas, stabilizuojasi arterinis kraujospūdis, mažėja dusulys, taip pat iš karto sumažėja ir mirties rizika. Skiriant tik medikamentinį gydymą, mirties rizika mažėja iš lėto, o klinikinis efektas pajaučiamas taip pat vėliau, po kelių dienų“, – aiškina R. Ordienė.

Taikant vietinę nejautrą, padarius 1 cm pjūvį, per kirkšnies veną su minėtu kateteriu pasiekiama širdis, pro ją praeinama iki plaučių, lokalizavus trombus, jie atsiurbiami.

Savijauta pagerėjo iškart

Atliekant procedūrą, kaip ir visose minimaliai invazinėse kardiologinėse operacijose, dalyvauja intervencinis kardiologas, asistuojanti slaugytoja ir laborantas. „Šiai procedūrai visa anestezija nereikalinga, taikoma tik vietinė nejautra“, – sako gydytoja kardiologė.

Procedūra praėjo sklandžiai, pacientė jautėsi gerai, po procedūros jai sumažėjo dusulys, pagerėjo bendra savijauta ir ji galėjo būti iškart perkelta toliau stebėti į Intensyviosios terapijos skyrių. „Iškart po procedūros pajaučiau pagerėjimą, atrodo, net akyse pasidarė šviesiau“, – prisimena Vilma.

Po procedūros pacientas siunčiamas reguliariai pulmonologo priežiūrai. „Didžiajai daliai pacientų trombai plaučių arterijose ištirpsta ir varginę simptomai išnyksta, kai kuriems pacientams embolijos metu atsiradę simptomai išlieka – 0,1–9,1 proc. atvejų neištirpę trombai sukelia lėtinę tromboembolinę plautinę hipertenziją ir nuvargina dešiniąją širdį, – teigia D. Hoppenot. – Daliai pacientų, kuriuos po plaučių embolijos vargina dusulys, dešinioji širdis nepažeidžiama ir neištirpę trombai sukelia lėtinę tromboembolinę plaučių ligą. Šios diagnozės nustatomos atlikus įvairius tyrimus Kauno klinikų Plautinės hipertenzijos centre.“

„Atlikta trombų atsiurbimo procedūra – labai inovatyvi, atliekama dar ne visose Europos valstybėse. Džiaugiamės galėdami padėti pacientams, pasitelkdami pačias moderniausias technologijas. Šiuo metu esame atlikę tris tokias procedūras, visos jos buvo sėkmingos“, – sako R. Ordienė.

Šią ligą lemia įvairūs veiksniai, tačiau, pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, nėra prielaidų manyti, kad vakcinos nuo COVID-19 infekcijos būtų susijusius su plaučių embolija. Gydytojas pulmonologas atsako į klausimus, kas yra plaučių embolija, kaip nuo jos apsisaugoti ir kaip vertinti pasigirdusius nuogąstavimus dėl COVID-19 vakcinų sukeliamos embolijos.

– Kas yra plaučių embolija?

– Visas kraujas žmogaus organizme iš veninės sistemos prateka per plaučius, atiduodamas anglies dvideginį ir įsisotindamas deguonimi. Kai venose dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų (kraujagyslių sienelės pažeidimų, kraujo sąstovio, padidėjusio kraujo krešumo) susidaro krešuliai – trombai –, jie gali atitrūkti ir su krauju nukeliauti į plaučius. Tokie keliaujantys krešuliai, užkemšantys įvairias plaučių kraujagysles, vadinami embolais. Kuo didesnėje kraujagyslėje susidaro krešulys, tuo didesnis embolas nukeliauja į plaučius ir užkemša didesnę plaučių kraujagyslių dalį. Nors įkvėptas oras patenka į embolų paveiktą žmogaus plaučių dalį, organizmas iš ten deguonies negauna. Dėl užkimštų plaučių kraujagyslių jose didėja kraujospūdis, perkraunamas dešinysis skilvelis, o ypač sunkiais atvejais dėl obstrukcinio šoko žmogus gali mirti.

– Kaip laiku atpažinti įvykusią plaučių emboliją?

Paprastai į plaučius patekę nedideli krešuliai ištirpsta savaime, todėl žmogus gali nejausti jokių simptomų. Tačiau jeigu plaučių kraujagysles užkemša dideli embolai ir širdies bei kraujagyslių būklė dėl kitų susirgimų nėra gera, žmogui pradeda trūkti oro, išryškėja dusulys, krūtinės skausmas, intensyvėja širdies plakimas, galimas atsikosėjimas su krauju, sąmonės netekimas. Atsiradus šiems simptomams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

– Ar vakcinos nuo COVID-19 infekcijos gali paskatinti plaučių embolijos atsiradimą?

– Prielaidos manyti, kad vakcinos nuo COVID-19 infekcijos gali sukelti plaučių emboliją, šiuo metu nėra ir tokių duomenų neturime. Kraujo krešėjimo problemas matome, kai žmogus serga sunkia COVID-19 ligos forma. Tuomet pacientams profilaktiškai skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Visos Lietuvoje naudojamos COVID-19 vakcinos yra saugios ir pačios ligos sukelti negali – jos sukuria imunitetą, kuris organizmą apsaugo.

– Kokie yra plaučių embolijos rizikos veiksniai?

Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija yra kraujagyslių ligos – venų tromboembolijos – klinikinės išraiškos. Tačiau didžiausias šios ligos rizikos veiksnys – įvairios ortopedinės operacijos ir traumos. Taip pat plaučių embolijos tikimybę didina onkologinės ligos, dalis chemoterapinių vaistų, miokardo infarktas, pakaitinė hormonų terapija, geriamieji kontraceptikai, lėtinės širdies ir plaučių ligos ir kt.

– Kokia yra šios ligos prevencija?

– Svarbiausiai – išlikti fiziškai aktyviems ir vartoti pakankamai skysčių. Žmonėms, susiduriantiems su didele rizika susirgti plaučių embolija ar jau sergantiems šia liga, skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Persirgus plaučių embolija, dažniausiai šie vaistai skiriami nuo trijų mėnesių iki metų, tačiau daliai sirgusiųjų kraujo krešėjimą slopinančius vaistus tenka vartoti visą gyvenimą.

Medikai įspėja, kad trombozės rizika gali būti mirtinai pavojinga net nesulaukus keturiasdešimties.

Kaip jaučiasi žmonės, kai sutrinka kraujotaka?  Kadangi blogėja kraujo, naudingų maistinių medžiagų bei deguonies gabenimas į organus,  iškyla grėsmė sveikatai. Gali kamuoti prasta savijauta – atsirasti silpnumas, nuovargis, nusilpti imunitetas, šlubuoti atmintis. Kai kurie žmonės gali skųstis, kad jiems slenka plaukai, šąla  ir dilgčioja pirštų galai,  tirpsta pėdos ir rankos, mirga akyse. Bėda ta, kad  daugelis linkę į šiuos organizmo siunčiamus signalus nekreipti jokio dėmesio, nesuprasdami tikrosios grėsmės. Juk dažnai kraujagyslių sistema apie pavojų sveikatai praneša  tik tada, kai žala sveikatai būna akivaizdi.

Maždaug 90 proc. vidutinio amžiaus žmonių turi prasidėjusią aterosklerozę.

Sutrikus kraujotakai, gali apmirti širdies raumuo, o užsikimšus kraujagyslei galvos smegenyse –  įvykti negrįžtami pakitimai, todėl žmogus gali būti suparalyžiuotas, nevaldyti vienos pusės galūnių, prarasti kalbą, netgi gebėjimą orientuotis aplinkoje, atpažinti savo artimuosius. Tokių nelaimių pasekmės yra skaudžios. Būtent dėl trombų gali ištikti širdies infarktas ar insultas.  Nors kurį laiką buvo manyta, kad šios būklės dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones, Lietuvos statistika rodo, kad jos neaplenkia ir  jaunų darbingo amžiaus žmonių.

Yra daugybė istorijų apie tai, kad vos vienas trombas gali sužaloti jauno žmogaus gyvenimą – apsunkinti bendravimą su artimaisiais, priversti nutraukti studijas, atsisakyti darbo, sužlugdyti karjerą.

Graudi situacija

Trombai susidaro dėl įvairių priežasčių. Pastebėta, kad toks pavojus gali iškilti nesulaukus nė  keturiasdešimtojo gimtadienio dėl natūralių amžiaus pakitimų, gyvenimo būdo, ligų ir kitų priežasčių. Su amžiumi natūraliai atsiranda kraujo tėkmės ir sudėties pokyčiai, kurie sąlygoja kraujo tirštėjimą ir trombų susidarymą.

Trombai greičiau formuojasi jauniems žmonėms ir dėl mažo fizinio aktyvumo, rūkymo, sėdimo darbo,  dažnai patiriamo streso,  taip pat asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumo riziką, sergantiems išemine širdies liga, ateroskleroze, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, onkologinėmis ligomis. Jei yra padidėjęs gliukozės, cholesterolio kiekis kraujyje, reikėtų kur kas daugiau dėmesio skirti savo kraujotakai.

Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė (lėtinė arterijų sienelių liga) gali vystytis ne vieną dešimtmetį, kol smogia visu stiprumu. Medikai įspėja, kad pastaruoju metu tragiškiausia situacija Lietuvoje susiklostė dėl ankstyvosios aterosklerozės, kurios priežastis – padidėjęs lipidų kiekis kraujyje. Maždaug 90 proc. vidutinio amžiaus žmonių turi prasidėjusią aterosklerozę. Nė vienoje Europos  Sąjungos valstybėje nėra tokios graudžios situacijos. Todėl medikai pripažįsta, kad Lietuvą jau užklupo ankstyvosios aterosklerozės epidemija.

Sunku atsisakyti įpročių

Kraujagyslių ligos susijusios su netinkamais įpročiais, kurių dažnam sunku atsisakyti. Pavyzdžiui, įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą. Antsvoris ir netinkamai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, gresiantis angliavandenių ir riebalų metabolizmo sutrikimas, o vėliau išsivystęs cukrinis diabetas – aplinkybės, dėl kurių net jauni žmonės gali patirti infarktą.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius  Virginijus Šapoka primena, kad susirūpinti savo kraujagyslių sistema turėtų ir jauni.

40-mečio kraujagyslės gali būti kaip 60-ies metų paciento.

„Amžius neturėtų būti atspirties taškas rūpintis savo kraujotaka. Kardiologai vartoja dvi sąvokas – žmogaus biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius. Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio, gliukozės kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko ar turi antsvorio, gali būti kaip 60-ies metų paciento.“

Profesorius primena, kad  Japonai, už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai mažas. Profesoriaus V. Šapoka teigia, kad japonų atsparumas širdies ir kraujagyslių ligoms gali būti  susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais. Jų mityboje gausu ryžių patiekalų, vaisių ir daržovių, vertingų aliejų, žuvies, ankštinių kultūrų – ypač sojų pupelių, žaliosios arbatos. Japonai valgo saikingai – mažomis porcijomis, o  maistą ruošia garuose, ant grotelių, neilgai verda ar kepa. Tai lemia didesnį patiekalų maistingumą ir mažesnį kaloringumą.

Daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių. Tyrinėdami japonų ilgaamžiškumo paslaptis mokslininkai įrodė, kad natto turi daug širdies ir kraujagyslių sistemai naudingų  savybių. Tai ne tik maistas, bet ir vaistas.

„Tai nėra tikras medikamentas kaip tabletė, tačiau šis patiekalas labai gerai veikia visą  kraujagyslių sistemą. Manoma, kad šis tradicinis valgis – viena iš priežasčių, kodėl japonai taip ilgai gyvena“, – aiškino profesorius V. Šapoka.

Vertingiausias natto patiekalo komponentas yra natokinazė. Tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais. Jis neleidžia trombams susidaryti visoje kraujagyslių sistemoje, ardo jau susidariusius trombus, mažina kraujospūdį, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.

Natokinazės fermentas neturi pakaitalo daugelio pasaulio šalių gyventojų mityboje, taip pat Lietuvoje. Dėl šios priežasties atsirado galimybė vartoti natokinazę kapsulių forma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė turi būti standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) – tai užtikrina medžiagos kokybę. Natokinazės vartojimas plačiai paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos valstijose, sparčiai populiarėja ir Europoje kaip profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų priemonė.

Svarbūs ir antioksidantai

Mityboje, kuri palanki kraujotakai, ne mažiau svarbūs ir antioksidantai, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegimus, pasižymi regeneracinėmis savybėmis. Jų gausu uogose (vynuogės, mėlynės, avietės, gervuogės), prieskoniuose (rozmarinuose, petražolėse, čiobreliuose, bazilikuose).  Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių lapų.

Kraujagysles tausojanti mityba ne veltui tapo mokslininkų tyrinėjimo objektu. Tačiau jų atradimai gali taip ir likti laboratorijose, jeigu žmonės nesistengs padėti sau ir stengsis užkirsti kelią „kamščiams“, trikdantiems kraujotaką.

Patekę į greitkelyje susidariusį kamštį, mes puolame ieškoti telefono, norėdami pranešti, kad vėluosime.  Mes teisinamės, kad transporto spūsčių neįmanoma iš anksto numatyti. Tuo tarpu „kamščiai“ kraujagyslėse gali būti prognozuojami, nes jie iš dalies  susiję su pasirinktu gyvenimo būdu.  Medikai įspėja, kad norint išvengti „kamščių“ kraujagyslėse neužtenka sveikai maitintis,  svarbu, kad žmogus savo laisvalaikį  skirtų fiziškai aktyviam poilsiui, daugiau laiko praleistų gryname ore,  vengtų streso ir lėtinio nuovargio.

Plonesnės kojinės, trumpesnis sijonas vasarą išryškina tai, ko žiemą nebuvo matyti. Ak, tos išsiplėtusios kojų venos! Jas reikia gydyti, ir ne tik dėl grožio – ligos komplikacijos labai grėsmingos.

Priežasčių yra daug

Keturių moterų iš dešimties ir kas penkto vyro kojų venų kraujotaka sutrikusi. Tokia realybė.

O kai kraujotaka sutrikusi, kojas skauda, iššoka venų mazgai. Tai ne tik negražu, bet ir pavojinga.

"Kojų venų ligos paūmėja šiltuoju metų laikotarpiu, nes dėl šilumos atsipalaiduoja raumenys, plečiasi kraujagyslės, labiau išryškėja tinimas", – atkreipia dėmesį Kauno klinikų gydytoja kraujagyslių chirurgė Žana Kavaliauskienė.

Kodėl tiek daug žmonių sutrinka kraujotaka kojų venose, jos išsiplečia? Pasirodo, jei mamos venos išsiplėtusios, dažniausiai šia liga serga ir dukros. Ar tai neišvengiamai lemia paveldėjimas?

"Iš tiesų, jei vienas iš tėvų serga šia liga, tikimybė, kad mergaitė paveldės venų varikozę, yra apie 60 proc., o berniukui – apie 40 proc. Jau genetiškai nulemta, kad venų vožtuvai yra šiek tiek silpnesni. Laikui bėgant, jei dėl gyvenimo būdo tenka ilgai stovėti ar sėdėti, blauzdų raumenys nedirba ir veninis kraujas tvenkiasi kojose. Silpnesni venų vožtuvai suyra ir nebeatlieka savo funkcijos", – plačiai paplitusios ligos priežastis vardija gydytoja Ž.Kavaliauskienė.

Ligą gali išprovokuoti ir hormoniniai veiksniai: brendimas, nėštumas, menopauzė,  geriamųjų kontraceptikų vartojimas, nutukimas, aukštakulnių batelių avėjimas, ilgalaikis kaitinimasis saulėje ir pirtyse.

Pavojai būsimoms mamoms

"Esu turėjusi pacienčių, kurioms venų varikozė išsivystė nėštumo laikotarpiu. Visos jos guodėsi, kad iki nėštumo buvo tik paryškėjęs venų tinklas, ir buvo šokiruotos, kai taip greitai atsirado varikoziniai mazgai", – dalijasi patirtimi gydytoja Ž.Kavaliauskienė.

Kai kurioms gydytojos pacientėms išsivystė komplikacijos – paviršinių venų tromboflebitas ir giliųjų venų trombozė. Šios moterys buvo gydytos Akušerijos ir ginekologijos klinikoje iki pat gimdymo.

"Nėštumo metu negali būti atliekamos jokios venų operacijos nei sklerozavimo procedūros. Jei varikozė be komplikacijų, užtenka mūvėti antros kompresinės klasės kojines. Išsivysčius komplikacijoms reikalingas stacionarinis gydymas: skiriami mažos molekulinės masės heparininiai preparatai, ypač komplikuotais atvejais implantuojami specialūs filtrai, kurie apsaugo, kad  trombai nepatektų į plaučius", – aiškina gydytoja.

Svarbu vožtuvo sandarumas

Ligos išsivystymo mechanizmas labai paprastas: ji atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo.

Kojų venose jie yra kas 7–15 cm, lengvai atsidaro kraujui kylant aukštyn ir tučtuojau užsiveria, jam pratekėjus. Kraujas iš kojų giliosiomis venomis teka į apatinę tuščiąją veną ir grįžta į širdį. Kraujo tėkmę širdies link stimuliuoja ir palaiko susitraukinėjantys skersaruožiai kojų raumenys. Kraujui tekėti priešinga kryptimi trukdo venų vožtuvai, užkertantys kelią veninės kraujotakos refliuksui.

"Jeigu vena išsiplėtusi arba vožtuvai pažeisti, jie visiškai nebeuždaro kraujagyslės spindžio, ir kraujas, atsipalaidavus kojų raumenims, grįžta atgal. Taip vystosi veninio kraujo sąstovis kojose. Ryškėja veninė hipertenzija, progresuoja lėtinis venų nepakankamumas", – aiškina Ž.Kavaliauskienė.

Kraujotakos sutrikimus lemia ir pėdų deformacijos – plokščiapėdystė, šleivapėdystė, todėl tėvai turi atkreipti į tai dėmesį, augindami vaikus. Kojų kraujotakos sutrikimai gali turėti įtakos atsirasti proktologinėms problemoms.

Prisideda trombų pavojus

Pirmieji prasidedančios ligos simptomai – kojos greitai pavargsta, būna sunkios, patinsta, jas varsto skausmas, panašus į mėšlungio. Išryškėja išsiplėtusios ir pamėlusios venos, vėliau atsiranda mazgai, kurie vadinami varikoziniais.

Esant vėlesnėms ligos stadijoms išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudos dėmės ir gali atsiverti žaizdos – trofinės opos. Prisidėjus infekcijai, išsivysto pažeistų audinių uždegimas, dar labiau blogėja kraujotaka ir didėja trombozių rizika.

"Suprantama, kad nereikia laukti, kol tai atsitiks. Bijoti eiti pas gydytoją – taip pat. Jo konsultacija, tyrimas ultragarsu galbūt parodys, kad operacijos nereikės", – chirurgijos specialistė Ž.Kavaliauskienė tikina, kad veiksmingas gali būti gydymas vaistais.

Yra vaistų, kurie sustiprina venų sienelių tonusą, mažina jų suglebimą, išsiplėtimą, slopina uždegimus, slopina trombų susidarymą, padeda išvengti venų varikozės komplikacijų. Vaistus reikia gerti du tris mėnesius, kartais net kelis kursus per metus. Toks gydymas kuriam laikui atitolina operaciją.

"Kartu su vaistais dažnai skiriamas gydymas heparininiais tepalais ir kompresine terapija. Tepalai prasiskverbia po oda, ją vėsina ir gaivina, o tai ypač naudinga, kai ji yra sudirginta", – aiškina gydytoja chirurgė.

Gydomieji tepalai gerina kraujotaką, mažina uždegimą, edemą, skausmą ir niežėjimą, slopina trombų susidarymą.

Dar vienas nechirurginis gydymo metodas – kompresinė terapija. Jai naudojamos kompresinės kojinės apspaudžia koją tam tikru slėgiu, priklausomai nuo jų klasės. Kojinės aktyvina kraujotaką, todėl efektas daugeliu aspektų teigiamas. Net kelionėje, ypač skrendant lėktuvu, labai tinka kompresinės kojinės. Jų negalima mūvėti tik tuo atveju, kai, be veninio nepakankamumo, išsivystęs dar ir arterinis, perspėja gydytoja.

Trys chirurginiai metodai

Jei liga toli pažengia ir komplikuojasi, ją visiškai įveikti įmanoma tik chirurginiu būdu.

"Klasikinis venų operacijos metodas taikomas jau seniai. Per kirkšnies arba pakinklio pjūvį įvedamas specialus zondas ir pašalinamas didžiosios arba mažosios poodinės venos kamienas. Varikoziniai mazgai šalinami per atskirus mažus pjūvelius blauzdoje", – aiškina kraujagyslių chirurgė Ž.Kavaliauskienė.

Ji tikina, kad po tokių operacijų ligoniai jau kitą dieną išleidžiami į namus, o po savaitės gali būti darbingi, jei darbas nesusijęs su sunkiu fiziniu krūviu.

"Anksčiau buvo taikomas venų sklerozavimo metodas, suleidžiant gryną sklerozuojantį preparatą. Dabar pripažinta, kad pažangesnė putų skleroterapija. Ji atliekama per 15–30 minučių, nereikia vaistų nuo skausmo, ligonis iš karto po procedūros gali vaikščioti ir užsiimti įprastine veikla. Putos paruošiamos pagal specialią metodiką iš sklerozuojančio vaisto ir sušvirkščiamos į pažeistą veną. Jos sienelė sudirginama, sustorėja vidinis sluoksnis ir vena užanka. Taip sustabdomas netaisyklingas kraujo tekėjimas", – metodiką aiškina gydytoja Ž.Kavaliauskienė.
Naujausias chirurginis venų varikozės gydymo metodas – operacija endoveniniu lazeriu ir gydymas intensyvia pulsine šviesa.

"Operuojant endoveniniu lazeriu įprastinių pjūvių nereikia. Pakanka kontroliuojant ultragarsu, praduriant odą, įvesti šviesolaidį. Per operaciją ultragarso kontrolėje venos sienelė paveikiama lazerio šviesos energija ir venos spindis susitraukia bei užanka. Operacija neskausminga, nelieka jokių randų, pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas", – apie metodo privalumus pasakoja chirurgė Ž.Kavaliauskienė.

Kaip apsisaugoti?

Daug vaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu – tai aktyvina kojų kraujotaką ir kartu mažina venų ligų riziką.

Vyrams, mėgstantiems sunkiąją atletiką, negalima sportuojant kilnoti sunkių svarmenų stovimoje padėtyje.

Genetiškai paveldėjusiems ligą patariama mūvėti kompresines kojines.

Komentaras

Airinė Kučinaitė, kineziterapeutė

Po ilgos darbo dienos, kelionės, nuo aukštakulnių pavargusioms kojoms, prieš menstruacinį ciklą jose besikaupiant skysčiams ar netgi po gimdymo gali padėti limfodrenažinis masažas, arba vadinamoji presoterapija. Tai procedūra, atliekama kompresinės terapijos aparatu. Ant kojų užmaunami specialūs ilgų kojinių arba rankovių aplikatoriai, vibruojančio slėgio bangos suaktyvina bendrą limfos apytaką norimoje srityje (paprastai kojų ir pilvo) ir tiesiogine prasme išstumia limfą iš periferijos į stambiąsias limfagysles bei kraujagysles.

Taip yra koreguojamos kūno formos, mažinamas celiulitas, mažinamas patinimas, gerinama kraujotaka. Limfodrenažas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, sumažina paburkimą ir tinimą, gerina ląstelių medžiagų apykaitą. Procedūra nereikalauja jokio specialaus pasirengimo.

Limfodrenažinis masažas taip pat gydo celiulitą. Puikiai tinka derinti kartu su kūno vakuuminiu masažu: šis veikia paviršutinį odos sluoksnį, labiau skirtas kraujotakai aktyvinti, o presoterapija veikia kur kas giliau, išjudindama kartu ir limfą. Metodas tinka žmonėms, kuriems nuolat šąla kojos, taip pat po traumų, operacijų, taip pat ir onkologinių, netgi detoksikuoja, iš organizmo šalina šlakus ir toksinus, gerina raumenų tonusą, stangrina odą.