SERGANČIŲJŲ DAUGĖJA: KADA IR KUR GALI BŪTI PASKELBTA GRIPO EPIDEMIJA?

Remiantis oficialiąja statistika, žmonių, sergančių COVID-19, toliau mažėja, o gripu – daugėja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pastebi reikšmingą žmonių, sergančių gripu, skaičiaus augimą. Ar jau laikas kai kuriose savivaldybėse skelbti gripo epidemiją? Kada ji gali būti skelbiama?

Skaičius keičiasi kartais

Nuo sausio pradžios visoje Lietuvoje pastebima tendencija: žmonių, sergančių COVID-19, skaičius mažėja, o gripu – auga.

„Palyginus su pirmąja sausio savaite, gripo atvejų padaugėjo penkiais kartais, o COVID-19 atvejų sumažėjo perpus. Visų kitų peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų ligų atvejų skaičius pastaruoju metu taip pat sparčiai auga. Atrodo, prasideda gripo epidemija“, – pastebėjo Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė šeimos gydytoja Iveta Dubrova.

Jos praktikoje šį sezoną dažniausiai pasitaikė žmonių, sergančių tiek gripo, tiek COVID-19 lengvomis formomis. Gydytojos teigimu, abiejų šių ligų atvejais žmonės kreipiasi jausdami panašių simptomų: karščiavimą (gripo atveju jis staigus, ryškiau pasireiškiantis), bendrą silpnumą, kaulų, raumenų, gerklės skausmą, slogą, čiaudulį, sausą kosulį. Žmonių, kuriems sergant COVID-19 pasireiškia anksčiau dažnai pasitaikydavęs šios ligos simptomas – laikinas skonio ir kvapo praradimas, dabar pasitaiko labai retai. Tačiau, pasak jos, COVID-19 labiau būdingas stiprus galvos skausmas.

„COVID-19 savo simptomais panašėja į gripą. Vien pagal simptomus šias ligas atskirti sunku, todėl mes visiems pacientams rekomenduojame atlikti COVID-19 ir gripo greituosius testus. Per pandemiją žmonės išmoko taisyklingai juos atlikti savarankiškai, o vaistinėse šiais laikais yra testų, kuriais galima diagnozuoti ir COVID-19, ir gripą – A ar B tipą. Juos galima atlikti ir poliklinikoje. Žinoma, poliklinikoje atliekame ir bendrą kraujo, ir C reaktyvinio baltymo (CRB), tyrimus, bet testai tikrai naudingi. Tai padeda gydytojui diagnozuoti ligą ir skirti tinkamą gydymą“, – sakė I. Dubrova.

Gydytoja pabrėžė, kad pirmosiomis ligos dienomis ir gripui, ir COVID-19 gydyti galima skirti antivirusinių vaistų.

„Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad antivirusiniai vaistai nuo COVID-19 veiksmingiausi, kai skiriami per penkias paras nuo simptomų pradžios, gripo – per tris. Tačiau, jei ligos forma lengva, galima apsieiti be šių vaistų. Užtenka simptominio gydymo, pvz., jei skauda gerklę – vartoti vaistus nuo šio skausmo, jei kyla aukšta temperatūra – vaistus nuo karščiavimo. Svarbu pakankamai ilsėtis, gerti daug skysčių, – tai, kas padeda sveikti, akcentavo pašnekovė. – Tačiau, jei matome, kad yra tikimybė susirgti sunkesne ligos forma, rizikos grupės asmenims skiriame antivirusinių vaistų. Taip išvengiama komplikacijų, greičiau pasveikstama. Rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus, imunosupresinių būklių pacientai, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis).“

Iveta Dubrova / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tendencija tąsiasi

Vakar NVSC gavo naujausius sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga duomenis iš visos Lietuvos. Iš jų matyti ankstesnių savaičių tendencijos tąsa.

„Lyginant penktosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnių savaičių rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius toliau didėja, o COVID-19 ligos atvejų skaičius mažėja. Atsižvelgiant į sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19 ligą) daugiametę dinamiką, šiuo metu stebime įprastą sezoniniam gripui būdingą sergamumo pakilimo laikotarpį“, – teigė NVSC visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė.

NVSC atstovai teigia, kad kol kas nėra pagrindo nerimauti, nors ligonių skaičius auga.

Remiantis oficialiąja statistika, jau ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 bendras rodiklis kai kuriose savivaldybėse leido skelbti epidemiją.

Pvz., ketvirtąją sausio savaitę (sausio 22–28 d.) sergamumas gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga Kauno rajono savivaldybėje siekė 2 028 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Ši savivaldybė tuo metu buvo trečioji Lietuvoje (po Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių) pagal sergamumą minėtomis ligomis. Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje NVSC rekomenduoja skelbti, kai šis rodiklis viršija 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

Pasiteiravus, kodėl NVSC dar praėjusią savaitę nesiūlė skelbti gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos Kauno rajono savivaldybėje, jei minėtas rodiklis jau smarkiai viršytas, V. Bajoriūnienė atsakė: „Atkreipiame dėmesį, kad, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat atsižvelgiama į situaciją asmens sveikatos, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat bendradarbiauja su savivaldybių atstovais – aiškinasi, kokia situacija, ir prireikus bus siūloma skelbti epidemiją.“

V. Bajoriūnienės teigimu, atsižvelgiama į minėtoje savivaldybėje esantį hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad NVSC gali teikti tik siūlymą savivaldybei skelbti epidemiją, tačiau sprendimą priima savivaldybės meras.

Rodiklis sparčiai auga

Palyginus kelių savaičių duomenis, matyti, kaip sparčiai auga sergamumo minėtomis ligomis rodiklis. Trečiąją šių metų savaitę epideminis sergamumo rodiklis buvo pasiektas tik 7 savivaldybėse. Ketvirtąją – 21 savivaldybėje. Penktąją, t. y., praėjusią savaitę, epideminis sergamumo lygis (daugiau kaip 1 500 atv. 100 tūkst. gyventojų) jau registruotas daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių: 34 iš 60.

Atrodo, prasideda gripo epidemija.

„Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Šį sezoną nė viena savivaldybė dar nebuvo paskelbusi epidemijos“, – vakar pavakare sakė V. Bajoriūnienė.

Tačiau ji neatmetė tikimybės, kad, atsižvelgiant į pirmadienį gautus naujus sergamumo duomenis, NVSC rekomenduos kai kuriose savivaldybėse skelbti gripo epidemiją ir artimiausiu metu savivaldybių merai jas paskelbs.

NVSC duomenimis, penktąją šių metų savaitę (sausio 29–vasario 4 d.) daugiausiai sergančiųjų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 buvo Vilniaus apskrityje – 2023 atvejai 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai – Telšių apskrityje, atitinkamai 1312 atvejai. Kauno apskrityje šis skaičius siekė 1859, Klaipėdos – 1589.

Vertinant sergamumą šiomis ligomis atskirose savivaldybėse, daugiausiai sergančiųjų buvo Marijampolės (2577), Rietavo (2220) ir Visagino (2193) savivaldybėse.

Tuo metu Kauno rajone šis suminis rodiklis siekė 2045, Kauno mieste – 1975, Klaipėdoje – 1827, Palangoje – 1535. taigi, minėtose keturiose savivaldybėse sergamumas gripu, ŪVKTI ir COVID-19 praėjusią savaitę siekė epideminį lygį.

Kada rekomenduojama skelbti epidemiją

Svarbiausias rodiklis

Kaip skelbia NVSC, gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.).

Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybės meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją.

Kiekvienos Lietuvos apskrities sergamumo gripu rodiklius, kurie skelbiami kiekvieną savaitę, galima rasti internete adresu nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys/2023-2024-m-gripo-sezono-duomenys.

Kas vyksta paskelbus epidemiją

Paskelbus epidemiją, gali būti taikomos šios infekcijų plitimą ribojančios priemonės: laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR); laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas); pacientų srautų atskyrimas gydymo ir socialinės globos įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų žmonėms, sergantiems gripu ar COVID-19 liga, teikimo namuose organizavimas, pacientų ir socialinės globos įstaigų gyventojų lankymo ribojimas, rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.

Kada gali būti skelbiamas IPRR ugdymo įstaigoje

IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje, – ne epidemijos laikotarpiu.

Šaltinis: NVSC

COVID-19, gripo ir peršalimo simptomai

Kosulys ir dusulys. Sergant koronavirusu kvėpavimo takų sutrikimai paprastai trunka ilgiau. Jie gali užsitęsti ir kelias savaites ar net mėnesius. Sergant COVID-19 dusulys taip pat gali atsirasti vėliau, be to, jis būna sunkesnis ir nepraeina ilgiau.

Virškinimo sutrikimai. Žmonėms, sergantiems koronavirusu, dažniau sutrinka virškinimas, skauda galvą, prarandamas apetitas, viduriuojama, vemiama, skauda krūtinę. Nemažai ligonių skundžiasi stipriu nuovargiu, silpnumu. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir sepsinis šokas.

Nemalonūs akių simptomai. Koronavirusu sergantys pacientai kartais skundžiasi neįprastai padidėjusiu akių paraudimu, patinimu ir niežėjimu, kuris gali atrodyti ir kaip konjunktyvitas (akies uždegimas).

Odos bėrimai. Jei žmogus nurodo, kad jam ar vaikams atsirado naujas, anksčiau neįprastas bėrimas, patariama kreiptis į gydytoją. Svarbu atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, tai alergija, ar kita virusinė infekcija. Tokiu atveju patariama iškart atlikti COVID-19 tyrimą.

Peršalimo – tiek sukelto virusų, tiek bakterijų – atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui. Pradžioje dažniausiai pajuntama, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudima, gali būti pradedama kosėti. Temperatūra pakyla ne iš karto, būna žemesnė.

Gripas prasideda staiga, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais. Temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 °C ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris–penkias dienas. Ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šaltkrėtį. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas – jis retas susirgus peršalimu, bet dažnas esant gripui. Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu – jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga labiau būdingi peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.

Lengvesni koronaviruso atvejai dažniau prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu.

Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnis į gripą, temperatūra staigiai šokteli iki 38–39 °C, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingų šiai infekcijai simptomų atsiranda po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos.

Jei pasireiškia sunkesnių koronaviruso simptomų – sunku kvėpuoti, spaudžia krūtinę, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją pagalbą. Sunkios ligos formos tiek sergant gripu, tiek koronavirusu gydomos ligoninėje.

Saugodamiesi ligų venkite didelių minių ir susibūrimų, kai negalite laikytis saugaus atstumo, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir, pasijutę prastai, likite namuose. Kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais, labai svarbu rūpintis imunine sistema: valgyti sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, išsimiegoti, pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų.