VAISTAŽOLIŲ ARBATOS GALIĄ KURIA IR PATS ŽMOGUS

Žoliavimas – šventas ritualas, įsitikinęs "Žolinčių akademijos" viceprezidentas Marius Lasinskas. 2008 m. jis įgijo farmacijos magistro laipsnį ir vaistininko profesinę kvalifikaciją. Dirbo vaistinėje ir farmacijos kompanijoje, tačiau pasirinko širdžiai artimesnę profesiją – tapo žolininku.

Ypatingas ritualas

Dabar jaunas specialistas Marius augina, renka vaistažoles, gamina vaistažolių mišinius, konsultuoja, skaito paskaitas ir veda praktinius užsiėmimus. M.Lasinskas papasakojo, kaip teisingai surinkti ir paruošti gydomąsias žoleles arbatai bei ko šiuo metu ieškoti pievose ir miškuose.

Marius, neabejojantis, kad žoliavimas yra šventas ritualas, sako, kad jo metu išreiškiama pagarba gamtai, jos dovanojamoms gėrybėms.

Žoliavimui būtina pasiruošti – iš vakaro susiruošti švarius, geriausiai natūralaus pluošto drabužius, pasiimti keletą lininių ar drobinių maišelių (tinka ir medžiagos skiautės), į kuriuos bus dedamos žolelės.

Žoliauti reikėtų eiti po vieną, be pagalbininkų. Žoliautojas turėtų atsikelti kuo anksčiau ryte, su niekuo nesikalbėti. Skinant kalbinti tik skinamus žolynus. Vienu metu galima skinti tik vienos rūšies žolynus. Nuskintus vienos rūšies augalus suvynioti į medžiagos gabalėlį ir tik tada jau skinti kitos rūšies žolyną. Tačiau kas gi tas kalbinimas yra? "Tai dėkojimas gamtai už augalus, kuriuos suteikė mums, kad galėtume pasitelkti juos prieš ligą. Nereikia piktnaudžiauti gamtos turtais – mažesnę dalį nurinkti (pvz., ketvirtadalį visų augalo lapelių ar žiedelių), o didesnę dalį palikti gamtai. Reikia žoleles gražiai nuskinti ar nukirpti, neraunant augalo su šaknimis", – aiškina M.Lasinskas. Ir priduria: "Būtų puiku, jei žoliautojas atsidėkodamas gamtai kiek įstengdamas aprinktų šiukšles."

Augalas grąžina emocijas

Surinkti žolynai džiovinami patalpoje, kuri turi būti gerai vėdinama, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Žolynai paskleidžiami ant plono, nespalvoto popieriaus. Po patalpą niekas, išskyrus žoliautoją, neturėtų vaikščioti.

Kaip teisingai pasidaryti žolelių arbatą?

Marius rekomenduoja, jei yra galimybė, patiems auginti vaistažoles, iš kurių gaminsite arbatą. Geriausiai veikia tos vaistažolės, kurios yra užaugintos su meile ir rūpesčiu jūsų pačių. Augalas jaučia emocijas, tad jei auginote jį su teigiamomis emocijomis, jis atiduos visa, ką turi geriausio. Vasarą geriausiai gerti šviežių augalų arbatą, tačiau kitu metų laiku tiks tinkamai sudžiovintų augalų arbata.

Arbatą galima paruošti keliais būdais: 1–2 arbatinius šaukštelius smulkintos žaliavos užpilkite stikline karšto vandens, svarbu, kad jis būtų ne verdantis, nes iš tokio vandens burbuliukų pavidalu išeina visas deguonis. Uždengę palaikykite 10–15 min. ir gerkite 2–3 kartus per dieną. Tai vokiečių fitoterapeutų tradicinės rekomendacijos.

Arba galite paimti trimis pirštais žiupsnelį sudžiovintų žolelių, įberti į termosą ir, užpylus kūno temperatūros stikline vandens, brinkinti apie 1 val. Jeigu tai šaknys ar žievės, tuomet laikykite per naktį. Šią arbatą vartokite kelis kartus per dieną, geriausiai 30 min. prieš valgį (esant jautriam skrandžiui – 1 val. po valgio). Jei reikia, prieš gerdami galite truputį pašildyti.

Ryškaus aromato ieškant

Retesnis arbatos paruošimo būdas – fermentavimas. Šiuo būdu galima paruošti arbatą iš juodųjų serbentų, obelų, žemuogių, braškių, gervuogių, vyšnių, slyvų, gauromečio lapų. Arbata bus aromatingesnė ir ryškesnio skonio ir spalvos.

Prieš fermentuojant arbatžoles, reikia suardyti jų lapų struktūrą. Surinktus jaunus lapus reikia pavytinti arba užšaldyti, po to patrinti tarp rankų arba sumalti. Viską sudėti į tamsų indą (pvz., molinį), maždaug 5 cm sluoksniu, standžiai sugrūsti, uždengti tankios ir drėgnos lino ar medvilnės audiniu ir pastatyti į tamsią ir šiltą vietą. Vidutiniškai po 2–6 valandų atsiras malonus aromatas.

Labai svarbu žolių per ilgai nelaikyti tokiomis sąlygomis, nes jos pradės gesti. Jei jausite blogą kvapą – tai ženklas, kad žolelės buvo perlaikytos. Jei neužšaldysime, teks laukti 8–12 valandų. Svarbiausia nepraleisti momento, kai kvapas tampa stiprus ir malonus. Tai požymis, kad fermentacija baigta. Po fermentacijos lapus reikia džiovinti.

Turbūt pats svarbiausias momentas – tai tinkamas žmogaus nusiteikimas. Marius pataria: gerkite arbatą iš savo mėgstamiausio puodelio, naudokite švarų, šviežią vandenį, prieš gerdami sukalbėkite maldą, palinkėkite visiems laimės ir sveikatos.

Sezoninės gėrybės

Kokias žoleles šiuo metu galima rinkti gydančiai arbatai?

M.Lasinskas rekomenduoja šiuo metu pievose ieškoti siauralapio gauromečio (lot. Chamerion angustifolium). Tai Šiaurės tautų vartojamas augalas. Rusai šį augalą vadina "Ivan čai" (liet. "Ivano arbata"). Gauromečio arbata pats žolininkas Marius išsigydė gastroezofaginio refliukso ligą. Šis augalas veikia kaip rūgštingumą mažinančios tabletės. Jis yra ir puikus antidepresantas, padedantis sutvarkyti nervų sistemą. Augalas randamas miškuose, taip pat miškų kirtimuose, avietynuose.

Dažnai žmonės gaurometį sumaišo su ožkarože. Yra požymių, kaip atskirti šiuos augalus. Gaurometis auga sausoje vietoje, turi vieną neišsišakojusį žiedyną ir lapus lygiais kraštais. Ožkarožė, priešingai, auga drėgnoje vietoje, turi išsišakojusį žiedyną ir lapelius dantytais kraštais.

Kitas augalas, tinkamas rinkti šiuo metu – jonažolė (lot. Hypericum perforatum). Jonažolės naudojamos gydant skrandžio ir žarnyno ligas, opaligę, vidurių užkietėjimą, kepenų ir tulžies pūslės ligas, inkstų ir šlapimo pūslės ligas, širdies ir kraujagyslių ligas, aterosklerozę. Jonažolės plačiai vartojamos ir ginekologinėms ligoms bei vyrų lytinių organų ligoms, sąnariams, gerklės ir kvėpavimo takams, endokrininėms ligoms gydyti.

Jonažolės gydo odos pūlinius, baltmę, padeda gyti trofinėms opoms, sunkiai gyjančioms žaizdoms, sumušimams, seborėjos, išbėrimų atveju. Pasižymi stipriu tonizuojančiu poveikiu – didina kraujo spaudimą, tad nereikėtų jos vartoti turint aukštą kraujospūdį.

Šie augalai dažnai auga siaurais ruožais pievose, miško aikštelėse, pamiškėse, kirtimuose, retuose spygliuočių miškuose, tačiau jų taip pat galime užsiauginti ir savo sode.

Pakeičia tabletes

Dabar taip pat ir raudonėlio (lot. Origanum vulgare) žydėjimo metas. Lietuvių kalba tai – kalno pažiba. Marius siūlo sunegalavus virškinimo sistemai negriebti virškinimą gerinančių tablečių, o pasidaryti raudonėlio arbatos. Ji malšina skausmus, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, padeda atsikosėti, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, mažina padidėjusį kraujospūdį.

Raudonėlis auga sausose pievose, miškų laukymėse, kirtavietėse, pamiškėse, ąžuolų giraitėse, beržynuose ir pušynuose, yra auginamas soduose. Skinamos raudonėlių žydinčios viršūnės.

Pievose dabar auga triskiautis lakišius (lot. Bidens tripartita). Šis augalas gydo uždegimus, alergiją, varo prakaitą ir šlapimą, žadina apetitą, sureguliuoja virškinamojo trakto darbą, pataiso medžiagų apykaitą. Esant alerginiam bėrimui, galima ne tik gerti arbatą, bet ir pasidaryti drėgną kompresą. Lakišius mėgsta drėgną aplinką, saulėtas vietas, aptinkamas paežerėse, paupiuose, drėgnose pievose, daržuose.