„Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems. Tai nepaprastai svarbu, sakyčiau, būtų tiesiog nusikalstama žmonėms sukelti iliuzijas, kad jie turės finansine prasme normalią senatvę pasikliaudami „Sodra“. Tai tiesiog baisus žmonių mulkinimas ir apgaudinėjimas“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė G.Nausėda.

Netiki galimybėmis apsirūpinti senatvei per „Sodrą“

Pasak jo, valdžia turi taikyti „maksimalias mokesčių paskatas“, kad gyventojai senatvei kauptų patys, taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje nėra profesinių pensijų fondų.

Būtų tiesiog nusikalstama žmonėms sukelti iliuzijas, kad jie turės finansine prasme normalią senatvę pasikliaudami „Sodra“. Tai tiesiog baisus žmonių mulkinimas ir apgaudinėjimas.

„Netikiu galimybėmis apsirūpinti oriai senatvei per „Sodrą“. Niekada tuo netikėjau, netikiu ir netikėsiu. Taip, galima lopyti šios sistemos skyles ir yra būtina tai daryti, ypatingai turint omenyje, kad kai kurios grupės beveik neprisideda prie „Sodros“ finansų formavimo, tačiau turi tokias pačias teises, kai žmonės išeina į pensiją“, - pridūrė G.Nausėda.

Ekonomistas prognozuoja, kad mišrų pensijų kaupimą ir „Sodroje“, ir pensijų fonduose pasirinkę gyventojai ateityje, sulaukę pensinio amžiaus, galėtų gauti apie 50-60 proc. atlyginimo dydžio pensijas.

„Valstiečio“ Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė pirmuosius sprendimus dėl pensijų  sistemos pertvarkos ketina priimti jau artimiausiu metu. Iki 2018-ųjų pabaigos planuojama įvertinti galimybę antros pakopos pensijų fondų finansavimą perkelti iš „Sodros“ į biudžetą, taip pat ketinama įvertinti antros ir trečios pakopos pensijų fondų tobulinimo galimybes bei skatinti profesinių pensijų kaupimą.

Vidutinė senatvės pensija  nuo šių metų sausio padidėjo apie 20 eurų iki 287,6 euro. Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nutarė pensijas didinti ir 2018 ir 2019 metais - atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 procento.

Kovo pabaigoje Lietuvoje veikė 19 antros pakopos pensijų  fondų, juose pensiją  kaupė 1,264 mln. dalyvių.

Tarėsi ir dėl darbo rinkai neesminių klausimų

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G. Nausėda apgailestauja, kad pusmečiui įšaldžius naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, Trišalėje taryboje darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai tarėsi ir dėl darbo rinkai neesminių klausimų.

Tokiems klausimams jis priskiria diskusijas dėl terminuotų sutarčių taikymo neterminuotam darbui, lokautų, staigių atleidimų per tris dienas, didesnes algas gaunančių darbuotojų individualių derybų dėl darbo sutarčių sąlygų.

„Ar tai yra klausimai, kurie yra absoliučiai lemiantys darbo rinkos situaciją ar lemsiantys darbo rinkos reguliavimą per artimiausius penkerius metus? Ar tai prasminga nuostata turint omenyje, kad ir dabar, ir ateityje bus įmonių, kuriose kolektyvinių susitarimų nebus“, - ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje tvirtino G.Nausėda.

Nuo liepos turinti įsigalioti Darko kodeksas numato, kad terminuotos sutartys įmonėse negalės būti sudaromos su daugiau kaip 20 proc. darbuotojų. Trišalėje taryboje nepavyko susitarti, kad kolektyvinėje sutartyje būtų numatytas kitoks maksimalus tokių sutarčių kiekis.

G.Nausėda taip pat kritikuoja Trišalės tarybos diskusijas dėl „greitojo atleidimo“. Naujajame darbo kodekse fiksuojamas 6 mėnesių algos dydžio išeitinė kompensacija tais atvejai, kai darbdavys darbuotoją atleidžia per tris darbo dienas. Profsąjungos reikalavo tokią kompensaciją didinti iki 8 mėnesių.

„Kokia darbdaviui prasmė naudotis šia nuostata, net kai darbuotojas jam labai nepatinka, jeigu ramiai gali išlaukti vieno mėnesio laikotarpį ir atleisti žmogų su dviejų mėnesių kompensacija“, - kalbėjo G.Nausėda.

Trišalės tarybos svarstymus dėl lokautų G.Nausėda irgi kritikuoja, nes, pasak jo, per 27 nepriklausomybės metus jų Lietuvoje iš viso nebuvo.

Jis abejoja, ar apsimoka daugiau darbuotojų, gaunančių didesnes algas (viršijančius 2 vidutinius atlyginimu), leisti individuliai su darbdaviu derėtis dėl darbo sąlygų, kurios galėtų skirtis nuo Darbo kodekso nuostatų. G.Nausėdos teigimu, darbuotojui, norint efektyviai derėtis su darbdaviu, reikia rimtos teisinės pagalbos.

Tačiau G.Nausėda apgailestauja, kad Trišalėje taryba neatsižvelgė į prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri buvo vetavusi Darbo kodeksą, siūlymą, kad darbdavys apie pasikeisiančias darbo sąlygas darbuotoją turėtų informuoti ne „per protingą terminą“, kaip numato kodeksas, o prieš tris darbo dienas. 

„Protingas terminas“ yra labai aptakus terminas, kartais jį galima vartyti į vieną arba kitą pusę, priklauso viskas nuo subjektyvumo veiksnio ir šioje vietoje galima buvo įgyvendinti kitą nuostatą“, - kalbėjo G.Nausėda.

Kovo 17-ąją darbuotojų, darbdavių  ir Vyriausybės atstovai baigė diskusijas dėl didžiausius ginčus kėlusių Darbo kodekso nuostatų. Pavyko   sutarti  dėl darbo arbitražo sprendimų nevykdymo maksimalaus baudos dydžio, dėl to, kad darbo arbitražą galima inicijuoti abiejų pusių sutarimu, dėl darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokos grąžinimo, dėl kompensacijos už darbą lauko sąlygomis ir kilnojamo darbo pobūdžio grąžinimo.

Sutarta, kad darbuotojų  atostogos per metus sieks 20 darbo dienų, o papildomos atostogų dienos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą bus taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas - ne daugiau kaip 52 valandos per savaitę, neįskaitant papildomo darbo.

Be to, taryba nutarė, kad darbo tarybos bus steigiamos įmonėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, tačiau jei trečdalis jų priklauso profesinei sąjungai, tarybos nebus, o jos funkcijas perims profesinė sąjunga. Vieta darbo taryboje turės priklausyti profsąjungai.

Sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų  atstovų papildomų garantijų,   terminuotų  darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės   sutarties, interesų konfliktų

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienintelė iš profesinių sąjungų nepasirašė Trišalės tarybos narių susitarimo dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų.