„Tokios įmonės, ypač jei tai daroma piktybiškai, manau, vaikšto plonu ledu, nes jei ateityje norėtų ieškoti svarbių eksporto partnerių užsienyje arba susijungti su solidžiu partneriu, tai tas nuostolio rodymas gali pakišti koją“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Darbdavių atstovas tikina, kad tokia situacija jo nestebina. Esą tai natūralus reiškinys, kai auganti konkurencija ir kylantis darbo užmokestis išties dalį įmonių privertė dirbti nuostolingai. Tačiau tai esą nereiškia, kad jos pasmerktos bankrutuoti.

„Mano galva, jei tokios įmonės ir toliau orientuosis į brangius žmogiškuosius resursus, tai jų situacija dar blogės, todėl jiems vienintelis įmanomas variantas – labai stipriai pasižiūrėti, kaip išspręsti du klausimus: išeiti į eksporto rinkas, kur galėtų brangiau parduoti produktą, arba kaip reikia modernizuotis, kad žmogiškuosius išteklius pakeistų kažkokiais naujais technologiniais sprendimais“, – siūlo Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Išsamiau – Augusto Stankevičiaus reportaže.