„Make up Store Lithuania“ skandalas: darbuotojos – be algų, bet kaltinamos vagyste | KaunoDiena.lt

„MAKE UP STORE LITHUANIA“ SKANDALAS: DARBUOTOJOS – BE ALGŲ, BET KALTINAMOS VAGYSTE

Kelios merginos nusprendė ilgiau nebetylėti ir kovoti dėl joms nesumokėtų atlyginimų. Anot Loretos P. ir Emilijos J. (pavardės redakcijai yra žinomos), bendrovė „Baltic stores“ joms skolinga maždaug  5 – 6 tūkst. eurų. Įmonės atstovai atkerta, kad merginos vogė.

Planuoti pajamų buvo neįmanoma

„Make up Store Lithuania“, gėda, gėda, gėda!!! Noriu pasidalinti savo ir buvusių kolegių patirtimi bendrovėje „Baltic stores“ arba „Make up Store Lithuania“, nes ši istorija peržengė visas ribas, – viešojoje erdvėje teisybės paieškas pradėjo Loreta P.

Anot jos, mergina šioje kosmetikos parduotuvėje visažiste-konsultante-pardavėja dirbo ilgiau nei dvejus metus: pirmus metus viskas klostėsi neblogai, atlyginimas vėluodavo iki penkių dienų, tačiau vėliau situacija pradėjo blogėti.

„2018 m. spalio mėnesį alga vėlavo dvi savaites, nuo 2018 m. lapkričio – 3-4 savaites. Požiūris į darbuotoją buvo tragiškas: užsiminus apie vėluojantį atlyginimą direktorius tik pasipiktindavo, kad klausinėju arba ignoruodavo. Nebuvo pasakomos konkrečios arba bent preliminarios datos, kada bus išmokėta alga. Atlyginimo išmokėjimo dieną ir kelias dienas po to direktorius, žinoma, nepasirodydavo, neatsakydavo į skambučius“, – Loreta teigė, kad su direktoriumi nepavykdavo užmegzti žmogiško pokalbio.

Emilijos asmeninio arch. nuotr.

Mergina tikino, kad darbuotojams planuoti savo pajamų buvo neįmanoma, nes atlyginimo lapeliai buvo pateikiami labai retai, tad ir tikslią sumą, kurią uždirbdavo, reta darbuotoja težinojo. Loreta neslepia kartą sulaukusi ir gana keistai skambančių direktoriaus argumentų: „Jis teigė nesupratęs, kad mums reikia pinigų ir tai yra mūsų pragyvenimo šaltinis, nes pats verslaudavo ir negaudavo fiksuotos algos.“

Jis teigė nesupratęs, kad mums reikia pinigų ir tai yra mūsų pragyvenimo šaltinis, nes pats verslaudavo ir negaudavo fiksuotos algos.

Mergina pasakojo, kad kišenėse švilpaujant vėjams, darbuotojams buvo itin skaudu matyti, kaip prieš Kalėdas buvo siunčiamos dovanos Lietuvoje žinomiems žmonėms.

„Darbuotojams prieš šventes teko prašyti bent 100 eurų iš uždirbtos, bet vėluojančios algos. Be to, pastebėjome, kad sodra.lt paskyrose nurodomas uždarbis visai neatitinka tikrovės – suma nurodoma ženkliai mažesnė, vengiant mokėti mokesčius. Darbdavys žadėjo „kada nors sutvarkyti“, – anot merginos tokia situacija tęsėsi apie dvejus metus.

Darbuotojos, kurioms trūko kantrybė taikytis su tokiomis darbo sąlygomis, nusprendė išeiti iš darbo. „Tai pamatęs direktorius bandė mus sustabdyti, bet supratęs, kad vienu metu praras visas darbuotojas, apkaltino vagystėmis, grasino policija. Mes neišsigandome išgalvotų kaltinimų ir kreipėmės į darbo ginčų komisiją (DGK). Į DGK posėdžius direktorius neatvyko, tik nusiuntė laišką, kuriame bandė meluoti, kad dirbome mažiau ir taip bandė sumažinti savo skolą“, – dėstė Loreta.

Nedirba nuo vasario, pinigų taip ir nematė

Savo kolegei Loretai antrino ir Emilija. Ji kartu su Loreta iš darbo išėjo vasario mėnesį ir nuo tada vis dar nesulaukia darbo užmokesčio. „Dirbau 0,75 etato, tad man įmonė skolinga 2 tūkst. eurų. Loreta dirbo visu etatu, jai skola siekia 3 tūkst., o trečiai darbuotojai, dirbusiai 0,75 etato, taip pat darbdaviai skolingi maždaug tūkstantį eurų neatskaičius mokesčių“, – skaičiavo Emilija.

Merginos tikino kreipęsi į visas atsakingas institucijas, tačiau pasigenda apčiuopiamų rezultatų. „Po DGK sprendimo nuėjome pas antstolius ir jie bando išieškoti skolas, tačiau nelabai pavyksta. Nes buvusi darbovietė už kiekvieną paslaugą ar produktą klientų prašo susimokėti grynaisiais, tad turbūt mato areštuotą sąskaitą ir toliau sau ima grynuosius pinigus“, – teigė Emilija.

Emilija portalui atsiuntė ir žinutes, kurios, anot pašnekovės, įrodo, kad jos žodžiai ne iš piršto laužti.

Emilijos asmeninio arch.nuotr.

Emilija pabrėžė, kad buvusios darbovietės vadovybė DGK posėdžius ignoravo. „Sprendimą komisija priėmė pagal mūsų paskaičiavimus, nes darbdavys tiesiog tylėjo. Dabar laukiam, kol pinigai įkris į mūsų sąskaitas, tačiau viltys vis labiau tirpsta, – mergina paaiškino ir kodėl nusprendė viešinti šią problemą socialiniame tinkle. – Jeigu jie slepia pinigus, tai norėjome bent viešumu pamokyti. Darbdavys į jokį kontaktą neina, jokių susitarimų nėra. Nenori tartis ir spręsti, tai rodo, kad jis net dalies skolos nesiruošia grąžinti.“

Patenkinti trys darbuotojų prašymai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) portalui patvirtino, kad DGK 2019 m. nagrinėtos keturios bylos, susijusios su šia įmone. „Trys darbuotojų prašymai dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo patenkinti. Vienoje byloje ieškovas iki DGK posėdžio atsisakė savo reikalavimų. DGK sprendimas turi vykdomojo rašto galią ir yra privalomas šalims pagal civilinio proceso taisykles, – rašoma portalui atsiųstame VDI patarėjos komunikacijai Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės atsakyme. – Jeigu nevykdomas DGK sprendimas, darbuotojai turi teisę kreiptis į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo. DGK gali priimti sprendimą skirti darbdaviui baudą iki 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.“

Teigia, kad vogė ir įžvelgia kerštą

„Direktorius yra Algirdas T. P. (pavardė redakcijai žinoma), kuris kartu yra ir teisininkas“, – teigė Emilija. Ji portalui atsiuntė ir susirašinėjimus, kuriuose su minimu asmeniu kalbama apie vėluojančius atlyginimus ir išėjimą iš darbo. Portalui susisiekus su A. T. P., jis patikino nesąs šios bendrovės vadovas. Čia, anot pašnekovo, jis dirba teisininku.

– Kaip vertinate merginų teiginius apie nesumokėtą darbo užmokestį?

– Situaciją turėtų vertinti vadovė, nes šių metų sandūroje – gruodžio ir vasario mėnesį – keitėsi keli vadovai. Įmonė buvo palikta su neįvykdytais ir pradelstais įsipareigojimais. Kalbant apie 2018-uosius ar senesnius metus – buvo kažkokių bylų, tačiau tiek su Kaune, tiek su Vilniuje dirbusiais darbuotojais buvo atsiskaityta. Šie klausimai buvo išspręsti. Dabar vadovė pasikeitė, tad senų darbuotojų neliko – jie išėjo paskui buvusią vadovę. Tačiau liko tam tikri ginčytini klausimai, dalykai ir net vagystės atvejai. Tad manome, kad toks elgesys socialinėje erdvėje yra kerštas.

– Kokios tai buvo vagystės?

– Teko nustatyti, kad senieji darbuotojai šiuos veiksmus atlikdavo su kasos operacijomis ir panašiai. Dėl to buvo atleidžiami darbuotojai, turime filmuotą medžiagą, kaip viena mergina vagia, pareiškimai yra paduoti ir teisėsaugai. Vyksta ikiteisminiai tyrimai, aiškinamasi įvykio aplinkybes.

Yra dvi darbuotojos, iš kurių viena buvo nufilmuota vagianti, ir pati tai pripažino. Ji imitavo kasos operaciją, tačiau čekio neišmušė, o pinigus įsidėjo į kišenę. Tai ji darė naujai vadovei esant parduotuvėje, atliekant inventorizacijas. Ši mergina iškart buvo nušalinta nuo pareigų ir įspėta, kad bus kreiptasi į teisėsaugą. Vasario mėnesį atėjus naujai vadovei ji iškart pastebėjo, kad po nosimi vyksta vagystės.

Jūsų minimos merginos jau buvo parašiusios prašymus išeiti iš darbo, tačiau, kaip numato įstatymai, dar atidirbo numatytą terminą.  Jos neskubėjo išeiti, bet, man atrodo, žmogus, negavęs atlyginimo mėnesį ar du, išeina iš darbo greičiau.

– Kokių veiksmų įmonės vadovybė imasi dabar?

– Dabar vadovė tikrina įmonę už 2018 metus: nustatyta pilną buvusios vadovės finansinių niuansų ir negerovių. Šiuo atveju yra kreiptasi dėl atsakomybės vertinimo. Dabar toks pereinamasis laikotarpis. Buvusios darbuotojos dėl darbo užmokesčio kreipėsi pagal procedūras, tačiau vyksta tyrimas dėl vagystės.

Su viena darbuotoja iki galo nebuvo atsiskaityta, tad yra išieškoma anstolių kontoros. Tačiau juk natūralu, kad kai darbuotojai vagia, tai jiems nelieka ir darbo užmokesčio.  Kai įmonė tiesiogiai negauna pinigų, tai ir nėra iš ko mokėti.

Ši situacija yra buvusios vadovės palikimas: nauja vadovė perėmė įmonę su didelėmis problemomis, tad dabar bandoma išsaugoti prekinį ženklą. Šioje srityje yra didelė konkurencija. Yra kaip yra. Tačiau manome, kad čia yra kerštaujama, ir siekiama pakenkti.

Apskaitos pažeidimai, vagystės elementai yra nustatyti pas visas buvusias darbuotojas.

– Kada dėl galimų vagysčių kreipėtės į teisėsaugą?

–Neseniai. Prasidėjo šantažas, grasinimai, tačiau merginos niekad neatvyko į įmonę ir nebendravo. Jos bendrauja per socialinius tinklus, į naują vadovę jos nei kreipėsi, nei bendravo.

– DGK patenkinto trijų darbuotojų skundus dėl neišmokėto atlygio. Tarp jų yra ir mergina, kuri, anot jūsų, neva apsivogė. Ar teisingai supratau, kad nematote priežasties, kodėl jai turėtų būti sumokėtas darbo užmokestis?

– Kol kas yra ginčas, kiek joms priklauso išmokėti, ar DGK sprendimai yra pagrįsti (ne visa informacija komisijai buvo pateikta), dėl vienos darbuotojos yra ginčas ir dėl vagystės. Kaip minėjau, įmonė turi įsiskolinimų, anstoliai išieško, tačiau darbuotojai yra pirmoje vietoje. Artimiausiu metu bus dar kartą peržiūrėti turimi duomenys ir jei bus pagrįsti likučiai, tai vadovė vos ne iš savo lėšų turės sumokėti, kad šantažas ir kenkimas įmonei baigtųsi. Jei bus pagrįsti tie likučiai, tikrai bus sumokėta.

– Kiek merginų, jūsų duomenimis, galėjo vogti iš įmonės?

– Kaip čia pasakyti... paklauskite buvusios vadovės. Pagauta už rankos buvo tik viena. Merginos teigia, kad gavo atlyginimus vokeliuose. Tai mums čia yra stebuklas, kad pačios sako, kad tokius dalykus darydavo. Apskaitos pažeidimai, vagystės elementai yra nustatyti pas visas buvusias darbuotojas. Gal ir ne kiekvieną mėnesį jos tai darydavo, bet tokių elementų nustatyta pas visas. 

– Kiek darbuotojų buvo įmonėje?

Darbuotojų įmonėje buvo daug. Buvo kelios parduotuvės, teko jas uždarinėti.

Leisdavo pasiimti 40 proc. nuo kliento sumokėtos sumos?

Emilijos pasiteiravus apie bendrovėje vykusias vagystes, mergina sakė žinanti kalbas, kad naujiems darbuotojams pasakojama tokia versija. „Jie naujiems darbuotojams sakė, kad mes vogdavome ir mus atleido. Tačiau mes pačios atsiuntėme prašymus išeiti iš darbo. Jis mums siūlė didesnius atlyginimus ir geresnes darbo sąlygas, kad tik pasiliktume. Tad jo žodžiuose nėra logikos. Buvo grasinama policija, vis laukiu iš pareigūnų žinių, tačiau nuo vasario taip ir nesulaukiu“, – atskleidė Emilija. Ir nustebina: „Kai mes atlikdavome paslaugą ir žmogus sumokėdavo grynaisiais,  jie mums leisdavo imti 40 proc. Sakė, kad buhalterija tai sutvarkys ir mokesčiai bus sumokėti. 60 proc. sumos dėdavome į kasą, o mums buvo pasakyta, kad ir nuo mūsų paimtų 40 proc. vistiek bus  sumokėti mokesčiai.“ 


„Sąsiuvinys, kuriame rašėme 40 proc. savo dalies nuo paslaugos, jei mokėdavo ne grynaisiais“, – po atsiųsta nuotrauka rašė Emilija. 

Susisiekus bendrovės duotais kontaktais su įmonės direktore, moteris prisistatė esanti Ksenija, tačiau savo pavardės atskleisti nepanoro. Moteris pasakojo, kad vogta parduotuvėje buvo tikrai ne kartą bei prakalbo ir apie Emilijos minėtą sąsiuvinį.

„Yra ir toks sąsiuvinys, kuriame merginos rašydavosi, kiek reikia į kasą įmušti. Tarkim, makiažas kainuoja 30 eurų, o į kasą reikia įmušti 3 eurus, antakių tvarkymas kainuoja 8 eurus, o į kasą reikėdavo įmušti 4. Nežinau, kaip jos galėjo tokių nesąmonių prirašyti“, – direktorė antrino teisininkui, kad apie vagystes buvo pranešta policijai. „Jeigu mergaitės pradėjo taip elgtis, tuomet bus imtasi daugiau teisinių dalykų. Jos nė karto su manimi nesusisiekė“, – pridūrė pašnekovė.

Emilijos asmeninio arch. nuotr.

„Kalbant apie atlyginimus – nebuvau jos direktorė ir atlyginimų nemokėjau. Jai mokėjo Laura. Buvusios direktorės pavardės sakyti nenoriu, – toliau paslaptinga išliko naujoji direktorė. –  Aš paėmiau įmonę su šimtu skolų ir jas kiekvieną dieną sprendžiu. Jeigu DGK nusprendė, kad joms kompensacija siekia 5 tūkst. eurų, tai nesuprantu už ką ta kompensacija –  jos tokio dydžio atlyginimų negaudavo. Man VDI pasakė, kad aš nesu atsakinga už šią situaciją, nes aš esu nauja direktorė. Nenoriu žaisti tokių vaikiškų žaidimų: kaip jos gali sakyti tai, kad joms mokėjo vokeliuose. Kas joms sakė, kad galima 40 proc. nuo sumokėtos sumos paimti iš kasos – nesąmonė čia“, – aiškino direktorė.

Emilijos asmeninio arch. nuotr.

„Emilijai mes pinigų neturime grąžinti, nes iš kasos buvo daug pavogta, su didelėmis nuolaidomis prekių daug parduota. Aš negaliu atiduoti Loretai to likučio, nes vienam sumokėjau, juk iš savo kišenės nemokėsiu. Tegul ateina ir normaliai pasikalba, o jei ne – tai mes susitiksime policijoje ir teisme. Bus atsakinga buvusi direktorė ir tos mergaitės – mes taip nepaliksim“, – į vatą žodžių nevyniojo Ksenija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui teigė, kad pareiškimų iš šios bendrovės, kuri registruota Polocko g. 1, Vilniuje, policija nėra gavusi.

Specialistės komentaras

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra gavusi tris su UAB „Baltic Stores“ susijusius gyventojų pranešimus. 2018 m. UAB „Baltic Stores“ atžvilgiu atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu įmonė patikslino deklaracijas ir papildomai deklaravo mokėtinas į biudžetą mokesčių sumas.

VMI pažymi, jog nuolat stebi situaciją, fiksuoja ir vertina apie mokesčių mokėtojus gaunamus faktus. Siekiant įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, priimant sprendimus dėl tolimesnių kontrolės priemonių, VMI yra vertinama visa apie mokesčių mokėtojus turima informacija, t. y. tiek VMI sukaupta informacija, iš trečiųjų šaltinių gauti duomenys, gyventojų pranešimai apie galimai vykdomus mokestinius nusižengimus bei viešai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasirodžiusi informacija ir pan.

Primename, kad pastebėjus galimus mokestinius pažeidimus, gyventojai šią informaciją gali perduoti paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat el. priemonėmis: per programėlę „Pranešk“, kurioje galima pridėti ir užfiksuoto pažeidimo nuotrauką, vaizdo arba garso įrašą, arba užpildę anketą VMI internetinėje svetainėje.

Konsultacijas darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais teikia Valstybinė darbo inspekcija (VDI) konsultacijų telefonu (+370) 5 213 9772, e. paštu info@vdi.lt. Apie nelegalaus darbo atvejus VDI pranešti galima telefonu (8 5) 213 9750.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

...

CHE, web'JOB-istai pėdsakus mėto, jau pavadinimą pasikeitė...

Herlinda Hauck

Geriausias pasiūlymas ... „Google“ mokėjo už kiekvieną internetinį darbą nuo namų 729 iki 935 dolerių per dieną. Mano jaunesnė sesuo buvo be darbo du mėnesius, o ankstesnis mėnuo jos čekis buvo $ 27358, dirbdamas namuose 3 valandas per dieną, o darbo užmokestis laikui bėgant gali būti dar didesnis ... todėl aš pradėjau >>>>>>>>>>>>>> w­­w­­w.W­­o­­r­­k­­L­­i­­n­­ks3.C­­o­­m

Eikit į Google dirbti

čia vienas snukis vis informuoja apie uždarbį.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS