Banknotų rinkinį sudarys trijų nominalų banknotai. 1991-aisiais išleisti 1000 ir 500 litų banknotai bei 1994-aisiais išleistas 100 litų banknotas. Į rinkinius patekę litai niekada nebuvo apyvartoje, todėl oficialus jų keitimas į eurus negalimas.

Pirmiausia banknotų rinkinius bus galima įsigyti jau pirmadienį vyksiančiame elektroniniame aukcione. Čia bus parduota 500 rinkinių. Po savaitės dar beveik 4500 rinkinių žmonės galės nusipirkti internetu, užėję į Lietuvos banko svetainę. Jais taip pat bus prekiaujama Centrinio banko kasose Vilniuje ir Kaune.

Atskirų banknotų pirkti nebus galima, prekiaujama tik trijų banknotų rinkiniais.

Lietuvoje pernai spalį 19,4 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką.

300 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 211,4 tūkst., iš jų 124,7 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.

2013-ųjų spalį, kai MMA buvo 1000 litų (289,6 euro), minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 20,7 procento.

Tik 1,4 proc. darbo besidairančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei 289 eurų (1000 Lt) atlyginimu, kai prieš aštuonerius metus tokių būta net 11 kartų daugiau. Bet ir dabar, ir tuomet populiariausia minimali alga, už kurią lietuviai dar sutiktų dirbti, svyruoja nuo 435 iki 579 Eur. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

„Pirmą sykį apie tai, už kokį mažiausią mėnesio atlyginimą dar sutiktų darbuotis lietuviai, klausėme 2007 m. kovą, - pasakoja cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - nuo to laiko Lietuva pergyveno ekonominę krizę, statistikų duomenimis infliacija „suvalgė“ 28 proc. lito vertės, buvo oficialiai patvirtinta, kad Lietuvoje jau nėra 3 mln. gyventojų, kelis kartus kilo minimali alga (MMA) ir pagaliau litą pakeitė euras. Tačiau kaip parodė šį mėnesį atlikta nauja darbo besižvalgančiųjų apklausa, kurios metu nuomonę išreiškė 733 respondentai, minimalaus atlyginimo (jau atskaičius mokesčius) supratimas lietuvių galvose kol kas pakito ne taip drastiškai.“

„Jei 2007 m. didžiausią dalį sudarė asmenys, kuriems tiko ir 290-579 eurai (1000-2000 Lt) minimali alga, tai dabar gausiausią grupę sudaro pageidaujantys, kad jų minimali alga būtų 580 eurų ir daugiau (>2001 Lt), - sako R.Tatarėlytė, -  Beje, pats populiariausias minimalus atlyginimas išlieka nepakitęs – 435-579 eurai (1501-2000 Lt). Prieš aštuonerius metus  ir dabar tokį minimumą rinkosi apytiksliai kas penktas darbo besidairantis asmuo.”

Tačiau jei 2007 m. antroje vietoje pagal populiarumą buvo 348-434 eurai (1201-1500 Lt) mažiausia alga, tai šiemet  - 580-724 eurai (2001-2500 Lt). O neketinančių taikstytis su mažesniu nei 725 eurai (2501 Lt) atlyginimu šiemet turime beveik 40 proc., kai prieš aštuonerius metus tokių būta tik 23 proc. Įdomu, kad save vertinančių mažiausiai 1159 eurų (4000 Lt) dabar priskaičiuojame 13 proc., o prieš ekonominį sunkmetį tokių vos prisirinko 7,4 proc.

Prieš 8 metus būta ir žmonių (0,9 proc.), kurie sutiko dirbti už mažesnį nei  173,8 eurų (600 Lt) užmokestį, o iš viso mažesne nei 289 eurų (1000 Lt) alga būtų sutikę tenkintis 15,9 proc. Šiemet tokių buvo tik 1,4 proc., o itin taupių, kuriems pinigai ir 174 eurai, neliko išvis.

„Turint mintyje po euro įvedimo „apvalinamas“ kainas, o taip pat tai, kad, pavyzdžiui, 435 eurų atlyginimas psichologiškai atrodo mažesnis nei 1501 Lt, galima drąsiai prognozuoti, kad sutinkančių dirbti už tokią ar mažesnę algą tik mažės, o savo žinias ir jėgas siūlančių už ne mažiau nei 1000 eurų toliau turėtų gausėti,“ - reziumuoja cvmarket.lt atstovė.