Padirbtas banknotas buvo išimtas iš bankomato Dariaus ir Girėno gatvėje birželio 28 dieną, nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę gauta Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada, kad jis yra padirbtas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų padirbinėjimo.

Apėjo penkias parduotuves

Vladimiras pasakojo, kad į banką žingsniavo santaupų dėl jį užklupusios ligos.

"Prieš savaitę banke gavau 500 eurų kupiūrą. Stambesnės sumos reikia dėl ligos. Tačiau negaliu miegoti, nežinau, ką daryti, šios kupiūros nepriėmė nė vienas prekybos centras", – pasakojo pensininkas.

Vyras nužingsniavo į vieną vieno tinklo prekybos centrą pietinėje miesto dalyje. Tačiau liko be pirkinių, 500 eurų kupiūra negalėjo atsiskaityti.

Tada pasuko į kitą prekybos centrą, ten istorija vėl pasikartojo.

"Važiavau į senamiestį, Herkaus Manto gatvėje esančiuose dviejuose prekybos centruose vėl likau be nieko. Iš viso apėjau penkis prekybos centrus", – skundėsi pensininkas.

Negaliu miegoti, nežinau, ką daryti, šios kupiūros nepriėmė nė vienas prekybos centras.

Kupiūra – legali

Viename prekybos centre vyras išgirdo keistą paaiškinimą.

"Esą pardavėjoms nurodyta nepriimti šių kupiūrų. Nesuprantu, kodėl", – pasakojo klaipėdietis.

Vyras ruošiasi eiti į tą patį banką, kuriame gavo kupiūrą, bet nesitiki ten sėkmės. Bankai ima mokestį už banknotų keitimą.

Dienraštis "Klaipėda" publikacijoje "Dėl 500 eurų – rebusas" (2022 09 02) viešino Lietuvos banko patikinimą, kad 500 eurų kupiūromis gyventojai turi teisę atsiskaityti.

Šio nominalo banknotai nebegaminami jau keletą metų.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė patikslino, kad apie sprendimą stabdyti 500 eurų banknotų išleidimą Europos Centrinis Bankas pranešė 2016 m. gegužę.

"Nuo 2019 metų sausio 26 dienos Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleidžia 500 eurų banknotų. Nepaisant to, šio nominalo banknotai yra teisėta atsiskaitymo priemonė ir gyventojai turi teisę ir gali atsiskaityti 500 eurų nominalo banknotais", – akcentavo Lietuvos banko atstovė.

Neatnaujina įrangos

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė R.Juzėnienė pripažino, kad apie tai, jog prekybos centrai kartais nepriima 500 eurų kupiūrų atsiskaitymui, yra žinoma.

"Nors prekybininkai turėtų priimti atsiskaitymui visų nominalų eurų banknotus, tačiau dėl įvairių priežasčių kartais nenori prisiimti atsakomybės ir priimti aukšto nominalo banknotų, jei nėra įsitikinę dėl jų tikrumo. Lietuvos bankas nuolat stebi padirbtų pinigų situaciją ir perspėja bankus bei prekybos įmones atsinaujinti banknotų tikrinimo aparatų programines įrangas", – pastebėjo specialistė.

Lietuvos banko žiniomis, vienas prekybos tinklas galėjo nepriimti banknotų dėl neatnaujintos banknotų pažinimo įrangos, tačiau šiuo metu ši įranga jau yra atnaujinta ir tinkama atpažinti padirbtus visų eurų nominalų banknotus.

Siūlo siųsti paštu

Nemokamai ir neribotą laiką 500 eurų banknotus galima išsikeisti Lietuvos banko kasose.

Tačiau visoje šalyje tokios kasos yra tik dvi – Vilniuje ir Kaune.

Pensininkui kažin ar bus patogu autobusu iš Klaipėdos nukakti iki Kauno ir atgal, vien tam, kad pasikeistų 500 eurų banknotą.

"Nors Lietuvos banko kasos yra Vilniuje ir Kaune, tačiau jei gyventojui kyla abejonių dėl banknoto tikrumo, t. y. jis nebuvo priimtas prekybos centre, o atvykti į Lietuvos banką nėra galimybės, banknotą galima ir atsiųsti į Lietuvos banką įvertintoje siuntoje paštu. Vis dėlto atsakomybę už siuntos saugumą prisiima siunčiantysis asmuo. Ekspertizė atliekama per 20 darbo dienų. Paaiškėjus, kad banknotas tikras, jo vertė kompensuojama pavedimu į gyventojo nurodytą sąskaitą arba išmokama grynais atvykus į kasą Vilniuje ar Kaune, pagal asmens pageidavimą", – aiškino R.Juzėnienė.

Purtė galvą, ir viskas

"Esu neviltyje. Nuėjau duonos ir kitų produktų į Klaipėdos centre esančią parduotuvę. Žinote, viskas brangsta, jau teko pradėti naudoti juodai dienai laikytas santaupas. Turbūt ne aš viena tokioje situacijoje galėjau atsidurti. Ir daugiau pensininkų priversti leisti santaupas. Tačiau parduotuvės kasininkė pareiškė, kad nepriims 500 eurų kupiūros. Nieko neaiškino, tik purtė galvą, ir viskas", – dienraščiui skundėsi pensininkė.

Moteris dar pamėgino praverti kelių parduotuvių, esančių netoliese, duris, niekas ankstyvą rytą nepanoro iškeisti tokios stambios sumos.

Ką daryti tokiu atveju senyvam piliečiui?

Pasirodo, gyvenantiesiems Klaipėdoje 500 eurų banknoto kupiūra iš tiesų gali virsti tikru galvos skausmu.

500 eurų nominalo banknotai nebegaminami jau keletą metų.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė patikslino, kad apie sprendimą stabdyti 500 eurų banknotų išleidimą Europos centrinis bankas pranešė 2016 m. gegužės mėnesį.

"Nuo 2019 metų sausio 26 dienos Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleidžia 500 eurų banknotų. Nepaisant to, šio nominalo banknotai yra teisėta atsiskaitymo priemonė ir gyventojai turi teisę ir gali atsiskaityti 500 eurų nominalo banknotais", – akcentavo Lietuvos banko atstovė.

500 eurų nominalo banknotai nebegaminami jau keletą metų.

Neatnaujina įrangos

R.Juzėnienė pripažino, kad apie tai, jog prekybos centrai kartais nepriima 500 eurų kupiūrų atsiskaitymui, yra žinoma.

"Nors prekybininkai turėtų priimti atsiskaitymui visų nominalų eurų banknotus, tačiau dėl įvairių priežasčių kartais nenori prisiimti atsakomybės ir priimti aukšto nominalo banknotų, jei nėra įsitikinę dėl jų tikrumo. Lietuvos bankas nuolat stebi padirbtų pinigų situaciją ir perspėja bankus bei prekybos įmones atsinaujinti banknotų tikrinimo aparatų programines įrangas", – pastebėjo specialistė.

Pasak Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovės, pastaruoju metu Lietuvos bankas sulaukė keleto skundų iš gyventojų apie nepriimamus 500 eurų banknotus, todėl kreipėsi į skunduose minimą prekybos centrą ir paragino šiuos banknotus priimti.

"Lietuvos banko žiniomis, minėtas prekybos tinklas galėjo nepriimti banknotų dėl neatnaujintos banknotų pažinimo įrangos, tačiau šiuo metu ši įranga jau yra atnaujinta ir tinkama atpažinti padirbtus visų eurų nominalų banknotus. Kiekvienu atveju Lietuvos bankas aktyviai reaguoja į skundus ir kreipiasi į atitinkamas prekybos įmones, skatindamas rūpintis klientų patogumu ir jų galimybėmis atsiskaityti įvairaus nominalo eurų banknotais", – priminė J.Juzėnienė.

Skundai: Lietuvos banko atstovė R.Juzėnienė pripažino, kad sulaukė skundų dėl klaipėdietės pensininkės neaptarnavusio prekybos centro. Juliaus Kalinausko nuotr.

Nukreipė į paštą

Paaiškinimuose gyventojams Lietuvos banko svetainėje rašoma, kad prekybininkai turi teisę atsisakyti priimti 500 eurų banknotus dėl pateisinamų priežasčių.

Pavyzdžiui, jei prekybininkas neturi pakankamai grąžos.

Todėl perkant mažos vertės prekę, kaip autobuso bilietas ar kavos puodelis, turėtų būti naudojami abiem šalims priimtini nominalai.

Nemokamai ir neribotą laiką 500 eurų banknotus galima išsikeisti Lietuvos banko kasose.

Tačiau visoje šalyje tokios kasos yra tik dvi – Vilniuje ir Kaune.

Pensininkui kažin ar bus patogu autobusu iš Klaipėdos nukakti iki Kauno ir atgal, vien tam, kad pasikeistų 500 eurų banknotą.

"Nors Lietuvos banko kasos yra Vilniuje ir Kaune, tačiau jei gyventojui kyla abejonių dėl banknoto tikrumo, t. y. jie nebuvo priimti prekybos centre, o atvykti į Lietuvos banką nėra galimybės, banknotą galima ir atsiųsti į Lietuvos banką įvertinta siunta paštu. Vis dėlto atsakomybę už siuntos saugumą prisiima siunčiantysis asmuo. Ekspertizė atliekama per 20 darbo dienų. Paaiškėjus, kad banknotas tikras, jo vertė kompensuojama pavedimu į gyventojo nurodytą sąskaitą arba išmokama grynais atvykus į kasą Vilniuje ar Kaune pagal asmens pageidavimą", – paaiškino R.Juzėnienė.

Už keitimą – mokestis

Skelbiama, kad tokio nominalo banknotus galima pakeisti kai kurių kredito įstaigų skyriuose, valiutų keityklose, tačiau ten ši paslauga yra mokama.

Lietuvos bankas skelbia, kad per daugiau kaip ketverius metus nuo euro įvedimo išleido į apyvartą 1,4 mln. vnt. 500 eurų nominalo banknotų.

Tai sudaro tik 4 proc. visų išleistų eurų vertės.

Populiariausi Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra 50 ir 20 eurų banknotai, jie sudaro atitinkamai 52 ir 21 proc. visų apyvartoje esančių banknotų.

"Bin Ladenas"

Jau 2016 m. gegužę ECB paskelbė stabdysiantis naujų stambiausių banknotų išleidimą į apyvartą, nes "500 eurų banknotai gali pasitarnauti neteisėtiems veiksmams". Pasak ECB, 500 eurų banknotai yra vieni vertingiausių banknotų pasaulyje, todėl labai vertinami nusikaltėlių, plaunančių pinigus ir finansuojančių teroristus. Kai kurie apžvalgininkai ir ekspertai būtent dėl terorizmo finansavimo šią stambią kupiūrą iki šiol vadina "Bin Ladenu".

Vienų ekonomikos ekspertų manymu, tokie banknotai yra labiausiai vertinami nusikaltėlių, nes užima nedaug vietos, lengviau jį paslėpus gabenti, patogiau kaupti. Kiti finansininkai tvirtina, kad 500 eurų banknoto atsisakymas nieko nepakeis, nes didžioji dalis pinigų plaunama per fiktyvias įmones išvis nenaudojant grynųjų. Anot ECB sprendimo priešininkų, šis žingsnis gali būti pirmasis apskritai atsisakant fizinių pinigų ir pereinant prie elektroninių.

Pagal naujausią statistiką, penkiašimtės sudaro vos 2,4 proc. visų banknotų apyvartoje, o bendra jų vertė – daugiau nei 20 proc. ECB išleistų eurų. Lapkričio pabaigoje euro zonoje buvo apie 521 mln. 500 eurų banknotų.

Euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleis 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys asmenys ir toliau galės jais atsiskaityti. Šios kupiūros visoje euro zonoje toliau neribotą laiką bus teisėta atsiskaitymo priemonė, juos ir toliau galima naudoti prekybos vietose, nebent pardavėjai neturėtų grąžos.

Tiesa, kai kuriose šalyse gali būti neįmanoma atsiskaityti stambiais pinigais. Pernai kilus skandalui dėl "Danske Bank" pinigų plovimo, euro zonai nepriklausančios Danijos parlamentas pareiškė, kad šioje šalyje turi būti uždrausta susimokėti 500 eurų kupiūromis. Jų neturėtų priimti ir valiutos keityklos.

Į Lietuvą atplaukia daugiau

Kaip "Kauno dienai" teigė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis, mūsų šalyje stambiųjų nominalų eurų banknotai nėra populiarūs.

Stambiųjų nominalų banknotai Lietuvoje nėra plačiai naudojami, o 500 eurų banknotų į mūsų šalį dažniau patenka iš kitų šalių.

"Lietuvos bankas per daugiau kaip ketverius metus nuo euro įvedimo išleido į apyvartą tik 2,8 mln. 200 eurų banknotų ir 1,4 mln. vienetų 500 eurų banknotų, o tai sudaro tik 6,6 proc. visų išleistų eurų vertės, – aiškino E.Paleckis. – Svarbu pažymėti, kad į Lietuvos banką 500 eurų banknotų sugrįžo netgi gerokai daugiau, t.y. daugiau kaip 3 mln. vienetų negu buvo išleista. Taigi stambiųjų nominalų banknotai Lietuvoje nėra plačiai naudojami, o 500 eurų banknotų į mūsų šalį dažniau patenka iš kitų šalių."

Populiariausi Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra 50 ir 20 eurų banknotai, jie sudaro atitinkamai 52 ir 21 proc. visų apyvartoje esančių banknotų.

500 eurų – vieni saugiausių

ECB duomenimis, 2018-aisiais aptikta 563 tūkst. suklastotų eurų banknotų – 18,9 proc. mažiau nei 2017 m. 96,7 proc. klastočių aptikta euro zonoje, 2,2 proc. – kitose ES narėse, 1,1 proc. – kitur pasaulyje. Iš euro zonos narių mažiausiai eurų klastočių, jas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, aptinkama trijose Baltijos valstybėse, Suomijoje, Slovakijoje, Kipre.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas E.Paleckis "Kauno dienai" teigė, kad stambiųjų nominalų eurų banknotai nėra populiarūs tarp padirbinėtojų: "Tarp visų 2018 m. II pusmetį euro zonoje rastų padirbtų banknotų tik 1,4 proc. buvo 500 eurų banknotai."

Rečiausiai padirbinėjami 200 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 0,9 proc. visų klastočių. Po jų eina būtent 500 eurų (1,4 proc.), 5 eurų (1,6 proc.), 10 eurų (2,6 proc.) kupiūros. Dažniausiai aptinkama padirbtų penkiasdešimtinių – 61,8 proc. visų netikrų banknotų, 20 eurų (22,7 proc.) ir 100 eurų (9,0 proc.).

Apyvarton šiuo metu leidžiami popieriniai eurai yra naujausios serijos "Europa" banknotai (turintys šiuolaikiškas apsaugos priemones): 2013 m. – 5 eurų, po metų – 10 eurų, 2015 m. – 20 eurų, 2017 m. – 50 eurų. Atnaujintos 100 ir 200 eurų nominalo kupiūros pasirodys šiemet gegužės 28-ąją.

2018 m. II pusmetį rasta padirbtų eurų (proc.)

5 eurų kupiūra - 1,6 proc.

10 eurų kupiūra - 2,6 proc.

20 eurų kupiūra - 22,7 proc.

50 eurų kupiūra - 61,8 proc.

100 eurų kupiūra - 9,0 proc.

200 eurų kupiūra - 0,9 proc.

500 eurų kupiūra - 1,4 proc.

Šaltinis – Lietuvos bankas

„Nuo 2019 m. sausio 27 d. 17 iš 19 nacionalinių centrinių bankų euro zonoje nebeleis 500 eurų banknotų į apyvartą“, - teigiama Europos centrinio banko (ECB) svetainėje paskelbtame pranešime.

Austrija ir Vokietija sustabdys banknotų spausdinimą balandžio 26 d., siekiant „užtikrinti sklandų perėjimą“, rašoma ECB pranešime. ECB primena, kad 500 eurų banknotai nėra išimami iš apyvartos ir gali būti naudojami mokėjimams.

2016 m. gegužę ECB paskelbė stabdysiantis naujų 500 eurų banknotų išleidimą į apyvartą. ECB sprendimą argumentavo nerimu, esą „500 eurų banknotai gali pasitarnauti neteisėtiems veiksmams“.

500 eurų banknotas yra vienas vertingiausių banknotų pasaulyje, atsiliekantis tik nuo kelių, tarp jų 1000 Šveicarijos frankų (1017 eurų), banknotų.

Ekspertai mano, kad dėl aukštos vertės 500 eurų banknotai yra itin vertinami nusikaltėlių, plaunančių pinigus ir finansuojančių teroristus. Būtent dėl terorizmo finansavimo 500 eurų banknotą kai kurie ekspertai vadina „Bin Ladenu“.

ECB duomenimis, 500 eurų banknotai sudaro vos 2,4 proc. visų banknotų apyvartoje, o bendra jų vertė - net 20 proc. Lapkričio pabaigoje euro zonoje buvo apie 521 mln. 500 eurų banknotų.

2017 m. gruodžio 19 d. apie 17 val. Kaune, Islandijos pl., prekybos centre esančioje parduotuvėje pastebėta, jog asmuo pirko prekes už kurias atsiskaitė netikra 500 eurų kupiūra. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vyrą, galintį padėti pareigūnams išaiškinti šį įvykį bei suteikti tyrimui reikšmingos informacijos.

Asmenis, pažįstančius šį vyrą ar žinančius jo buvimo vietą, policija prašo skambinti į Kauno apskrities VPK telefonu (8 37) 303 477 arba rašyti el. paštu nidas.kijauskas@policija.lt

Už šią nusikalstamą veiką numatytą gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorai.

Italijos vyriausybė sukūrė šį projektą, siekdama įtraukti jaunuosius italus ne tik į kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą, bet ir priminti šlovingą Italijos kultūros praeitį. „Šia programa galės pasinaudoti ne tik italai, bet visi Italijoje legaliai gyvenantys žmonės, kuriems 2016 m. suėjo ar sueis 18 metų. Svarbu, kad jie būtų nuolatiniai Italijos gyventojai“, – sako LRT radijo bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.

Tai Italijos kultūros ministerijos iniciatyva, apie kurią kalbėta jau seniai. D. Lapėnaitė atkreipia dėmesį – tai nėra programa, kurioje jaunuoliams tiesiog bus duoti 500 eurų. „Tai labai konkreti žinia – mes priimame tave, 18-metį, pilnateisį žmogų į savo visuomenę, tačiau tuo pačiu primename, kad yra du labai svarbūs dalykai: kultūrinis vartojimas yra esminis dalykas asmeniniam turtėjimui ir tai labai svarbu visos šalies augimui“, – sako D. Lapėnaitė.

Anot jos, sistema turėtų užtikrinti, kad šie pinigai nebūtų išleisti kitoms reikmėms. Jaunuolis, kuriam šiemet jau suėjo ar dar sueis 18 metų turėtų užsiregistruoti internetinėje sistemoje, kurioje jis gauna virtualią piniginę.

„30 tūkst. 18-mečių jau pavyko užsiregistruoti ir gauti tą elektroninę tapatybę. [...] Savo asmeninėje erdvėje jie gauna virtualią piniginę, iš kurios gali įsigyti kažkokią knygą ar bilietą į teatrą, koncertą, muziejų. Reikia pateikti kuponą su tikslia suma“, – nurodo D. Lapėnaitė.

Jos teigimu, tokia iniciatyva sulaukė daug dėmesio iš jaunų žmonių, kurie džiaugiasi, kad valstybė pagaliau į juos atkreipė dėmesį. „Jie sako – mes suprantame, kad šie 500 eurų nėra duodami dykai, tai investicija į mus, į mūsų ateitį ir, kaip jie sako, Italijos ateitį, nes būtent jie visai greitai išeis iš universitetų, baigs mokslus ir prisidėsime prie šalies ekonominio, kultūrinio ir kitokio kūrimo“, – pastebi D. Lapėnaitė.

Ji priduria – Italijos jaunuoliai džiaugiasi ir tuo, kad tokiu būdu parodomos pasitikėjimas, nes paprastai 18-mečiai laikomi neatsakingais, negebančiais paskirstyti pinigus. Nepaisant to, atsirado ir šios programos kritikų. Kai kurie jauni žmonės įsitikinę, kad skiriama suma turėtų priklausyti nuo jaunuolio šeimos pajamų.

„Yra šeimų, kurios ir taip savo vaikų poreikiams, taip pat ir kultūriniams, skiria pakankamai pinigų, tačiau yra žmonių, kuriems tie 500 eurų atvers iki tol neturėtas galimybes. [...] Yra ir pasakymų, kad šalis šiuo metu išgyvena labai sunkius laikus – ji krečiama migrantų antplūdžio, stichijų, ekonominė situacija prasta, tad galbūt tokius pinigus reikėjo skirti skubesnių problemų sprendimui, o ne jauniems žmonėms“, – sako D. Lapėnaitė.

Didžiulis kiekis padirbtų 500 eurų nominalo banknotų, kurių didžioji dalis buvo paslėpta po vandeniu vienoje užtvankoje pietų Bulgarijoje, buvo rastas, kai policija buvo perspėta, kad šie pinigai netrukus pateks į apyvartą, sakė vyriausiasis prokuroras Sotiras Cacarovas.

„Tai viena didžiausių padirbtų eurų sumų, kada nors aptiktų (pasaulyje)“, – prokuroras sakė žurnalistams Plovdivo mieste šalies vidurio regione. Jis pridūrė, kad suklastoti pinigai buvo konfiskuoti, kai vienas klastotojas prisipažino dėl šio nusikaltimo ir parodė pareigūnams, kur paslėpti šie pinigai.

Tiksli rastų pinigų suma, kuri taip pat yra rekordinė Bulgarijoje, bus nustatyta tik išdžiovinus ir suskaičiavus banknotus, pridūrė Plovdivo apeliacinio teismo prokuroras Ivanas Daskalovas.

Didžioji dalis pinigų buvo rasti nesukarpyti – lakštuose po šešis banknotus. Nedidelis jų kiekis buvo be hologramų ir kitų nuo klastojimo turinčių apsaugoti požymių, sakė I.Daskalovas.

Pasak S.Cacarovo, padirbti banknotai yra „nepaprastai geros kokybės“, o buvimas vandenyje jiems nė kiek nepakenkė – pinigai tik tapo panašūs į naudotus.

Tiriant šią bylą buvo suimti trys bulgarai, tarp jų vienas spaustuvės savininkas, jau anksčiau nuteistas kalėti šešerius metus už pinigų klastojimą, nurodė pareigūnai.

Europos centrinis bankas anksčiau šiais metais nusprendė maždaug nuo 2018 metų pabaigos liautis leisti violetinės spalvos 500 eurų banknotus, didėjant nuogąstavimams, kad nusikaltėliai šias kupiūras labiausiai linkę naudoti pinigams plauti ir netgi terorizmui finansuoti.

Visgi dabar apyvartoje esantys banknotai toliau galės būti teisėtai naudojami.

Sprendimui 500 eurų banknotų priešinosi kai kurios Europos Sąjungos šalys, ypač Vokietija, kur daug žmonių tebėra linkę atsiskaityti grynaisiais pinigais – netgi už brangius pirkinius, tokiu kaip elektronikos prekės.

Tačiau galimas šio nominalo kupiūrų panaikinimas kelia nepasitenkinimą kai kuriose šalyse, tarp jų Vokietijoje.

Violetinės spalvos pinigų, kurie yra didžiausio nominalo banknotai Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvėje ir yra fiziškai didesni negu kitos penkios eurų kupiūros, ateitis bus svarstoma per ECB valdybos posėdį, vienas banko atstovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Jeigu nebus kokių nors staigmenų, valdyba tikriausiai nubalsuos už 500 eurų kupiūrų leidybos pabaigą, nes manoma, kad tuos banknotus yra pamėgę nusikaltėliai, naudojantys juos didelėms pinigų sumoms gabenti, nesukeliant įtarimo institucijoms.

„Tokie banknotai yra pageidautinas mokėjimų mechanizmas vykdantiems neteisėtą veiklą, suteikiantis anonimiškumą ir nepaliekantis įrašų apie atliktus veiksmus; jie taip pat gali būti lengvai transportuojami ir perkeliami“, – sakoma neseniai parengtoje Harvardo universiteto studijoje.

Dėl savo dydžio ir lengvo transportavimo 500 eurų banknotai įgijo didžiulę paklausą šešėlinių finansų pasaulyje, todėl juos galima iškeisti į didesnę sumą negu nominali kupiūrų vertė. Šešėliniame pasaulyje šie banknotai vadinami binladenais – pagal velionį džihadistų tinklo „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną, sakoma studijoje.

Prancūzija reikalauja atšaukti tuos banknotus ir palaipsniui pašalinti juos iš apyvartos, intensyvindama kovą su terorizmu po virtinės kruvinų išpuolių Paryžiuje praeitais metais.

Europos Komisija vasarį nurodė „tirsianti poreikį įvesti atitinkamus suvaržymus atsiskaitymui grynaisiais pinigais, viršijančiais tam tikras sumas, taip pat kartu su Europos centriniu banku svarstysianti atitinkamas priemones, susijusias su didelio nominalo banknotais, ypač 500 eurų banknotu“.

Kaip rodo ECB statistika, 500 eurų banknotai sudaro tik 3 proc. apyvartoje esančių eurų banknotų, bet net 28 proc. jų bendros vertės.

Kita vertus, šių banknotų panaikinimui ypač priešinamasi Vokietijoje, kur daugelis žmonių iki šiol yra linkę atsiskaitinėti grynaisiais pinigais.

Kai buvo kuriamas euras, būtent Vokietija pasisakė už 500 eurų banknoto įvedimą, nes jis daugmaž atitiko 1 000 Vokietijos markių banknoto vertę.

Panaikinimo priešininkai nerimauja, kad tai būtų pirmasis žingsnis į atsiskaitymų grynaisiais pinigais visišką atsisakymą ir perėjimą prie elektroninių mokėjimo sistemų, kurias galėtų visiškai kontroliuoti vyriausybė.

Kai kurie ekspertai sakė, kad atsisakyti 500 eurų banknotų nebūtų itin veiksmingas žingsnis kovoje su nusikalstamumu.

„Organizuotas nusikalstamumas nėra kvailas. Daugiausiai pinigų išplaunama nenaudojant grynųjų, per fiktyvias įmones“, – neseniai Vokietijos žiniasklaidai sakė šešėlinės ekonomikos ekspertas Friedrichas Schneideris (Frydrichas Šneideris), dirbantis Linco universitete Austrijoje.

Klaipėdietis policijai pranešė, kad tėvas sukčiautojai atidavė 500 eurų.

Pirmadienio vakarą apie 18 val. sūnus informavo policiją, kad pas tėvą į namus Minijos gatvėje atėjo jauna moteris. Jai tėvas atidavė 500 eurų.

Dėl neva anūko padarytos avarijos telefonu buvo pareikalauta 1000 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.