„LŠDPS, išreikšdama savo poziciją dėl NŠA vadovų rinkimų, prieštarauja A. Aldakausko kandidatūrai tiek dėl jo indėlio į anksčiau netinkamai paruoštus pokyčius, tiek dėl galimų nekompetencijų, kurios lemia tai, kad krizinės situacijos sprendžiamos ne problemų ir rizikų valdymu, o komunikacinio manipuliavimo metodais“, – teigiama Andriaus Navicko vadovaujamos LŠDPS pranešime spaudai.

Pasak profsąjungos, tarpiniai atsiskaitymai atskleidė, jog sistema neparuošta naujiems išbandymams.

„Kol kas krizinės situacijos suvaldyti neina, nes problemos ne identifikuojamos ir sprendžiamos, o neigiamos ir maskuojamos. Darosi akivaizdu, kad laikinojo vadovo A. Aldakausko komunikacinė strategija pasižymi ypač nepagarbiu požiūriu tiek į švietimo bendruomenę, tiek į tėvus ir visuomenės gebėjimą mąstyti kritiškai“, – mano LŠDPS.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje NŠA direktorė Rūta Krasauskienė pasitraukė iš užimamų pareigų. Kaip tuomet teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, sprendimas bendru sutarimu buvo priimtas dėl vėluojančių svarbių darbų, kurie yra pavesti įstaigai.

Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ ministras rašė, jog R. Krasauskienei ši kadencija buvo ne pirmoji, o prieš ją pradedant buvo žadėta minėtas problemas išspręsti.

Nuo kovo pradžios NŠA laikinai vadovauja A. Aldakauskas.

„Aidas jau yra laikinai ėjęs Nacionalinės švietimo agentūros vadovo pareigas praėjusių metų vasarą, vykstant atrankai į direktoriaus pareigas, tad darbas bus pažįstamas. Aido organizaciniai, profesiniai gebėjimai leis užtikrinti sklandų įstaigos darbą iki to momento, kai bus atrinktas ir darbą pradės nuolatinis vadovas“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje anksčiau dirbęs A. Aldakauskas šiuo metu Nacionalinėje švietimo agentūroje eina Kokybės vertinimo departamento direktoriaus pareigas.

Konkursas vadovauti įstaigai penkerių metų kadencijai bus skelbiamas artimiausiu laiku, pirmadienį pranešė agentūra.

Matematikos mokytojo metodininko kvalifikaciją ir vadybos magistro laipsnį turintis A. Aldakauskas yra dirbęs Prienų „Žiburio” gimnazijos mokytoju, direktoriumi, vadovavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentui.

Nuo 2023 metų liepos 1 dienos pertvarkius Nacionalinę švietimo agentūrą ir jai patikėjus švietimo priežiūros funkcijas jis perėjo dirbti į agentūrą.

R. Krasauskienė iš šios įstaigos vadovės pareigų pasitraukė sulaukusi kritikos dėl darbo kokybės.

Ministras G. Jakštas komentuodamas sprendimą teigė, kad buvo vėluojama su darbais, vadovė laiku nepateikė mokėjimų prašymų, dėl to Lietuva gali prarasti daugiau nei 600 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos fondų.

R. Krasauskienė Nacionalinei švietimo agentūrai vadovavo nuo 2020 metų, praėjusių metų rugpjūtį ji laimėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbtą konkursą vadovauti šiai įstaigai antrą kadenciją.

Anksčiau ji yra dirbusi mokytoja, vadovavo Vilniaus Žemynos gimnazijai, buvo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos gimnazijų vadovų asociacijos viceprezidentė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininko pavaduotoja. 

Keisti Konstituciją ir padaryti mokslą privalomą iki 18 metų nėra būtinybės, racionaliau būtų įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą, teigia Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovas.

„Reikia galvoti apie priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis. (...) kuo anksčiau vaiką pradedi ugdyti, jo kokybiniai rodikliai jo būna geresni“, - BNS sakė ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.

Jis trečiadienį Seimo Konstitucijos komisijai pristatė poziciją dėl siūlymo keisti Konstituciją ir mokslą padaryti privalomu asmenims iki 18 metų.

Pasak A.Aldakausko, daugumoje Europos valstybių nustatytas dabar Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas 16 metų cenzas. Jo duomenimis, 90 proc. 20-24 metų jaunuolių Lietuvoje yra įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, 97 proc. aštuoniolikmečių dalyvauja šveitime.

„Mes Europos kontekste atrodome puikiai“, - tvirtino  Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius.

Jis siūlė politikams geriau pagalvoti apie privalomą priešmokyklinį ugdymą.

„Priešmokyklinis dabar nėra privalomas, įsitraukimas į jį yra apie 93 proc., reikėtų pasistengti dėl tų 7 procentų. Čia būtų galima Švietimo įstatyme parašyti - ne visuotinis, o privalomas“, - sakė A.Aldakauskas.

Dabar Švietimo įstatyme numatyta, kad priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai.

Trečiadienį Konstitucijos komisija jokio sprendimo dėl Konstitucijos pataisos projekto nepriėmė. Nutarta dėl šio klausimo apsispręsti kitame posėdyje.

Komisijos pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė pranešė, kad gauta neigiama Tėvų forumo pozicija dėl siūlymo pratęsti privalomą mokslą.

Tėvų forumo nuomone, ši pataisa neužtikrintų, kad visi jaunuoliai iki 18 metų lankytų ugdymo įstaigas, būtų neaišku, kaip užtikrinti tai.

Konstitucinės teisės specialistas Vaidotas Vaičaitis taip pat pareiškė abejonę, ar norint garantuoti aukštesnius mokslo standartus, reikia keisti Konstituciją.

Seimui pateiktas svarstyti Konstitucijos pataisos projektas dėl privalomo mokslo iki 18 metų. Pasak projekto autorės konservatorės Vincės Vaidevutės Margevičienės, pagal Vaiko teisių apsaugos konvenciją, vaiku laikomas asmuo iki 18 metų, todėl reikėtų iki to amžiaus užtikrinti jo užimtumą.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai  Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. - vaikai iki 16 metų.