Per artimiausius metus planuojama parengti Smiltynės ir Girulių bendruosius planus, pradėti Šv. Jono bažnyčios atstatymą, pilies bokšto atkūrimą, miesto rinkodaros strategijos įgyvendinimą, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro statybą, taip pat – Malūno, Sakurų ir Melnragės parkų rytinės dalies pabaigimą.

Tarp miesto strateginio plano prioritetų – Baltijos žiedinės sankryžos užbaigimas, Atgimimo aikštės pertvarka, Dangės krantinių, Žvejų rūmų, Vingio mikrorajono, Skulptūrų parko bei Turgaus aikštės sutvarkymas.

"Kas planuojama dėl K.Donelaičio skvero, nes jis neįtrauktas į strateginį planą?" – plano rengėjų pasiteiravo miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

Politikui buvo paaiškinta, kad komisija nesutinka nupjauti dalies medžių, kurie turėtų būti šalinami pagal projektą, tad architektas turės koreguoti projektą.

Esą, kai tai bus padaryta, skvero renovacija bus įtraukta į strateginį miesto planą.

Arvydas Cesiulis: nereikėtų "užsiciklinti" dėl futbolo stadionų, kai mes net futbolo komandos neturime.

"Tai yra trejų metų dokumentas, kuris kasmet yra koreguojamas pagal finansus ir žmogiškuosius išteklius. Finansai gal ir leistų daugiau priemonių įgyvendinti, bet tai stabdo įvairios aplinkybės – tiek viešųjų pirkimų skundimai, tiek kiti dalykai", – pastebėjo tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Tarp miesto planų prioritetų – ir naujos mokyklos užbaigimas bei kitų ugdymo įstaigų atnaujinimas.

Neatsisakoma ir uždaro futbolo maniežo statybos. Planuojama padidinti atnaujinamų sporto salių bei futbolo stadionų skaičių.

"Nereikėtų "užsiciklinti" dėl futbolo stadionų, kai mes net futbolo komandos neturime. Nejau juos Gargždų "Bangai" statysime?" – klausė kitas tarybos narys Arvydas Cesiulis.

Pareiškus pastabą dėl per didelio šviesoforų skaičiaus mieste, esą anksčiau Klaipėda buvo vadinama "gulinčių policininkų" arba stabdymo kalnelių, o dabar tapo šviesoforų miestu, meras Vytautas Grubliauskas replikavo: "Geriau stovintis policininkas, nei gulintis šviesoforas."

Be to, tarybos nariai, tvirtindami strateginį planą, padidino paslaugų į namus gavėjų skaičių nuo 200 iki 300, nes yra daug šios paslaugos laukiančių žmonių. Dėl šių pataisų teks šiek tiek koreguoti ir miesto biudžetą.

Džiaugiasi gavę pasiūlymų

Projektuoti šį svarbų Klaipėdai objektą siekia Vilniuje ir Klaipėdoje įsikūrusios kompanijos.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas patikino, kad visi trys pretendentai galėtų suprojektuoti aikštę, juolab pasitelkę kvalifikuotus talkininkus.

Kai kurie pretendentai projektavo ne vieną didesnį ir sudėtingesnį nei Atgimimo aikštės požeminė dalis objektą.

„Šį pavasarį, suaktyvėjus nekilnojamojo turto rinkai ir kilus statybų bumui, projektuotojai yra labai užimti, turi daug darbų. Džiaugiamės, kad konkurse dalyvavo net trys kompanijos, žinant šių metų aktualijas, galėjome pasiūlymų visai nesulaukti. Laimėtojas gali paaiškėti anksčiau nei po mėnesio. Tai priklausys nuo to, kaip skubiai dalyviai patikslins pateiktus dokumentus“, – paaiškino A.Kačalinas.

Pretendentai bus vertinami pagal mažiausios kainos, o ne ekonominio naudingumo kriterijų. Šį kartą bus vykdoma pakartotinė projektavimo procedūra. Pirmą kartą suprojektavus aikštę ir atlikus auditą, projektuotojai pasiūlė patobulinimų.

Pasak Teisės skyriaus vadovo, sprendimai tokie nušlifuoti, kad beliko vos ne visas detales sudėti į vieną vietą ir daugiau atlikti techninį darbą, pasitelkti inžinierius konstruktorius, o ne ieškoti idėjų.

Veidrodžio nebus

„Turėjome viešąjį pirkimą, pirktą pasitelkus ekonominio naudingumo principą, tada buvo pateiktos projektinės idėjos – vizualizacijos. Pradinė idėja buvo Klaipėdos senamiesčio siluetas apskritimo fone. Vėliau ši mintis transformuota į blizgantį veidrodį. Noriu priminti, kad savivaldybės administracija priėjo prie išvados, kad veidrodžio variantas mums nepriimtinas tiek dėl vizualinių, tiek dėl techninių momentų. Tada buvo nuspręsta grįžti prie pradinio pasiūlymo, kuris visų ekspertų buvo pripažintas geriausiu“, – dėstė A.Kačalinas.

Panašu, naujasis projektas bus kiek kitoks, nei manyta iš pradžių. Jis turėtų nebeerzinti klaipėdiečių ir būti priimtiniausias miesto vadovams. Aikštės vaizdo idėja išliks artima laimėtojų pasiūlymui – joje bus atspindėtas senamiesčio reljefas apskritimo fone.

Kalbama ir apie fontano, kiek kitokių šviesos šaltinių įrengimą.

„Apie veidrodį net kalbos nebėra, jį reikėtų pamiršti“, – ramino A.Kačalinas.

Darbams – du etapai

Po mėnesio bus paskelbtas konkurso laimėtojas. Jei 10 dienų apskundimo laikas praeis be noro ginčyti konkurso rezultatus, prasidės projektavimas.

Šiam darbui skiriamas 12 mėnesių laikotarpis. Po to galėtų prasidėti statybos darbai.

Nauja tai, kad grandiozinio projekto įgyvendinimas skaidomas į du etapus. Tai reiškia, kad požeminę dalį bus galima statyti atskirai nuo viršutinės.

Jeigu pritrūks pinigų viršutinei daliai, požeminę automobilių aikštelę bus galima naudoti dar nesutvarkius aikštės viršaus.

It darželio kiemas

Nuo Herkaus Manto gatvės pirmiausia aikštės pakraštyje į akis krinta spalvinga plastiko reklaminė kolona su laikrodžiu ant jos.

Dešiniau stovi informacinis kubas, kuriame skelbiami pagrindiniai Klaipėdos istorijos faktai ir žemėlapis.

Tolėliau – garsusis laivelio formos gėlynas. Dabar jau mažai kas bepamena, kas ir kada sugalvojo taip papuošti aikštę, bet nuomonės dėl keliskart per vasarą gėlėmis apsodinamo laivelio vis dar skiriasi. Vieni džiūgauja ir vadina jį jūrinio miesto simboliu, kiti tikina, kad tai – visiškas kičas.

Greta laivelio, arčiau gatvės, stovi stendas, kurio vienoje pusėje parodyta, kaip atrodys aikštė po rekonstrukcijos, kitoje pusėje sumontuotas sferinis veidrodis.

Aikštės centre yra dar ir kupoliukas. Tik priėjęs arčiau ir paskaitęs tekstą ant stendo, papuošto animacinio filmuko herojų primenančio gyvūno atvaizdu, gali suprasti, kad tai – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektas, 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos dalis.

Taip siekiama parodyti, kad ledynai sukūrė akmenis, akmenukus, molį, ledą ir vandenį.

Dešiniau ant žolyno sumontuotas spalvingas reklaminių skydų darinys.

Tik priėjęs arčiau žmogus gali suprasti, kad taip pagerbti praėjusių metų Klaipėdos jaunimo apdovanojimų laimėtojai. Čia yra jaunų žmonių nuotraukos su jų pavardžių ir nominacijų užrašais.

Aikštės kampe – dar vienas itin spalvingas reklaminis stendas, šiuo metu reklamuojantis maisto pristatymą į namus.

Aikštės prieigose akį patraukia trys boružėlių formos gėlių laikikliai.

Grindinys – išsiklaipęs, palijus po plytelėmis kaupiasi vanduo, o bandantis jomis eiti žmogus jaučiasi lyg minų lauke. Kaskart kausto nežinia, ar iš po plytelės pliurptelės purvas, ar dar ne.

Granitinės plokštės, dengiančios žolynų ir gėlynų pakylas, daugelyje vietų atsilupusios, ne viena jų dingusi.

Klaipėdiečiai šią aikštę neretai pavadina vaikų darželio kiemu.

Emocijos: klaipėdietis J.Liesis neslepia, kad jam Atgimimo aikštė dabar atrodo itin nepatraukliai. (Elvio Žaldario nuotr.)

Rekonstrukcija – dar negreitai

Miesto žmonės žino, kad Atgimimo aikštėje turi prasidėti milžiniškos permainos. Po ja ketinama įrengti dviejų aukštų 228 vietų automobilių aikštelę.

Viršuje numatoma neįprasta erdvė, kurios vizualizacija pristatoma viename aikštėje sumontuotų stendų.

Šis projektas vis dar kaitina miestiečių aistras.

Gegužės 31 d. Klaipėdos savivaldybėje bus atplėšti vokai ir paaiškės, kokia bendrovė laimėjo aikštės rekonstrukcijos projektavimo darbų konkursą.

Tačiau iki ryškių pokyčių pradžios dar praeis nemažai laiko.

Akivaizdu, kad šią vasarą čia dar nieko nevyks, ir aikštė toliau atrodys kaip bobutės palangė, ant kurios telpa ir sieninis kalendorius, ir stiklainis su agurkais, ir anūkės atsiųstas kalėdinis atvirukas.

Siaubinga ir pamiršta

Klaipėdietis, medijų prodiuseris Juozas Liesis savo įspūdžius apie dabartinę Atgimimo aikštę išreiškė itin atvirai.

„Šūdina. Siaubinga. Klaiki. Apleista. Provinciali. Beviltiška. Pamiršta. Liūdna. Man ašara trykšta, kai einu Atgimimo aikšte. Jos tiesiog nėra. Ji yra užmaršties žymė. Būdama miesto centre ji turėtų būti savotišku simboliu. Atgimimo aikštė šia prasme yra tikra nevilties kloaka. Kaip pamiršome savo miesto istoriją, taip pamiršome ir aikštę. Klaipėda tampa užmaršties sostine, vieta, kur galima užmiršti praeitį“, – neslėpė nusivylimo gimtuoju miestu buvęs klaipėdiečių grupės „Bavarija“ narys.

Pasak J.Liesio, Klaipėdos gatvių ir aikščių pavadinimuose nematome miesto įkūrėjų – vokiečių, čia itin mažai praeities ženklų.

Istoriją mena tik į kampą lyg už bausmę įspraustas Herkus Mantas. Vokiečiai ir kitų tautų žmonės, šimtmečius kūrę šitą miestą, – užmiršti.

„Sprendimas paversti aikštę šaltu, abejingu nerūdijančio plieno mėnuliu taip pat atrodo simboliškai – esame šalti ir nepaveikiami, užgrūdinti abejingumo savo miestui. Jis niekaip neatspindės miesto istorijos ir juo labiau čia gyvenusių žmonių. Mano galva, šiuo metu, kai aikštė yra jokia, eksperimentuoti labai puiku. Pastatėme laivelį, apkaišiojome jį našlaitėlėmis, ir kai kuriems žmonėms tai patiko. Aikštės pavadinimas – politiškai yra teisingas ir gražus, bet kol kas joje nėra jokio atgimimo ženklo ir tas, kas joje planuojama padaryti, – taip pat su atgimimu nieko bendro neturi. Jeigu negalima paversti jos tikra Atgimimo aikšte, gal pavadinkime ją tiesiog vokiečių vardu. Bus paprasčiau tą idėją įgyvendinti“, – atvirai rėžė J.Liesis.

Klaipėdietis pasiūlė ir kitą paprastą ir nebrangų aikštės sutvarkymo variantą. Jei jau aikštė primena vaikų darželio kiemą, gal galime imti pavyzdį iš Ventspilio ir įrengti šioje vietoje vaikų atrakcionų parką. Tai nekainuotų milijonų, aikštės pavadinimas pagaliau atspindėtų esmę, juk vaikai – atgimimo, gyvybės simbolis.

Pastatė nederinę?

Miesto valdžios atstovams dabartinis aikštės vaizdas taip pat nepatinka.

Ilgą laiką vyriausiojo miesto dailininko pareigas ėjęs Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrulis mėgsta pabrėžti, kad tinkamo išsilavinimo neturintys žmonės padaro akis badančių klaidų.

Na, nuims laivelį ir ministerija – savo kupolą. Ar nuo to kas nors pagerės?

„Visi turintys tam tikrą architektūrinį, dizainerinį išsilavinimą žmonės kalbėjo apie tuos laivelius ir tuos visokius žvėrelius, kad tokių dalykų neturėtų būti. Kiti kalba priešingai, tikindami, kad laivelis kuria kažkokį įvaizdį. Su tais laiveliais ir kitais įvaizdžio formavimo elementais išeina taip, kaip išeina. Visi veržiasi į centrines dalis. Visi išmintingi, išsilavinę ir protingi žmonės mato, kad aikštėje tvarkybos reikia. Tai yra faktas ir jo nenuneigsi. Yra daug visokių elementų. Tie visi daiktai bus nuimti. Ar čia verta komentuoti, kaip visa tai atrodo dabar? Duotuoju atveju, kaip aš sakau, viskas turi būti sutvarkyta iš esmės. Na, nuims laivelį ir ministerija – savo kupolą. Ar nuo to kas nors pagerės?“ – svarstė M.Petrulis.

Mindaugas Petrulis / Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak jo, kelerius pastaruosius metus ne visi mieste atsirandantys objektai turi būti derinami su savivaldybe. Taip esą norėta pandemijos metu supaprastinti įvairius formalumus.

Kupolas ir jaunimo veiklą atspindintys skydai esanti socialinė reklama, todėl jos derinti su Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistais nereikėjo.

„Žmonės šeimininkauja, įgyvendina savo sumanymus savo supratimu, nors kartais pritrūksta atsakomybės. Smagu pasižiūrėti iš šono, ar tikrai esame miesto šeimininkai. Tada pamatai, kad ne šiaip sau sudėlioti derinimo principai leidimų pavidalu. Taip pasidarai sau išvadą, kad reikia į viską žiūrėti atsakingai, kad nebūtų pridaryta bėdos. Akivaizdu, kad aikštę reikia tvarkyti“, – teigė buvęs vyriausiasis miesto dailininkas.

Neverta švaistyti pinigų

Savivaldybės Projektų skyriaus vadovė Elona Jurkevičienė mąsto panašiai.

„Man nepatinka aikštės vaizdas, ją reikia tvarkyti iš esmės. Kuo daugiau joje visokių objektų, tuo kaimietiškiau ji atrodo. Bet yra, kaip yra“, – kalbėjo valdininkė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas mano, kad tik ponas Dievas žino, kada aikštė pasikeis.

Tačiau, jo įsitikinimu, dabar ką nors keisti šioje vietoje būtų neprotinga.

„Jei ką nors dabar darytume aikštėje, švaistytume mūsų visų pinigus. Čia nėra taip, kaip namie, kai nusivalome palangę ir išmetame senus stiklainius. Geriausia būtų nusamdyti kraštovaizdžio architektą ir buldozerį, viską gražiai išlyginti, suformuoti kalniukus, palikti tik medžius, o žmonėms vaikščioti nutiesti takus. Aišku, aš juokauju. Papolitikuoti šia tema galima, tik bet koks pajudėjimas senamiestyje kainuos nemažus pinigus. Turime atsakyti sau į klausimą, ar verta taip švaistytis“, – svarstė K.Macijauskas.

Reikalauja grožio ir saugumo

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tiesiai šviesiai teigia, kad antrojo atgimimo laukianti aikštė turi būti tinkamai prižiūrima.

Meras atviravo jau kalbėjęs su savivaldybės administracijos darbuotojais ir pareikalavo ieškoti sprendimų, kurie neturėtų būti konceptualūs, bet kartu padėtų aikštei nedaryti gėdos ir nebadyti akių.

„Galime sulaukti situacijos, kai ši aplinka bus ne tik neestetiška, bet ir nesaugi. Kai nėra kompleksinio sutvarkymo, atsiranda tokie šašiukai. Vieniems jie nekliūna, o kitiems – net labai. Aš nesiimu vertinti estetinio įspūdžio, bet kol aikštė nėra kompleksiškai sutvarkyta, ji turi atrodyti pakankamai estetiškai ir turime matyti, kad ji yra prižiūrima ir tvarkoma“, – teigė miesto meras.

Ar valdininkai sureaguos į šiuos miesto vadovo žodžius, klaipėdiečiai pamatys savomis akimis. Kol kas Atgimimo aikštėje keičiasi tik didžiojo gėlyno gėlės.

Planuose – dangaus veidrodis

Jau prieš kelerius metus paaiškėjo, kad Atgimimo aikštės vaizdą formuos vilniečių architektų komanda – "Cloud architektai" ir bendrovė "Panevėžio statybos trestas".

Projekte numatoma, kad aikštėje atsiras nerūdijančio plieno "dangaus veidrodis", kuriame atsispindės gamtovaizdis, žmonių atvaizdai, dangaus fonas.

Taip pat aikštėje planuojama įrengti fontanų, išskirtiniu vaizdu grožėtis leisiantį apšvietimą.

Po Atgimimo aikšte ketinama įrengti požeminę stovėjimo aikštelę, kurioje tilps daugiau nei 100 automobilių.

Bendra projekto vertė siekia keliolika milijonų eurų.

Panašumai: naujai atgimsiančios Atgimimo aikštės projektas Klaipėdoje primena pagrindinę Teherano aikštę Irane (kairėje) ir "Debesų vartų" monumentą Čikagoje (JAV). (Scanpix) nuotr.

Kito miesto atspindys?

Tačiau tik paskelbus projektą, iškilo klausimas – sumanymas esą labai panašus į Lietuvos nacionalinės premijos laureato, JAV gyvenančio ir kuriančio menininko Žilvino Kempino kūrinius iš serijos "Illuminator".

O klaipėdietis V.Sakas visai neseniai pastebėjo, kad būsimos Atgimimo aikštės vaizdas esą primins pagrindinę Teherano aikštę Irane.

"Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto su vieno aukšto požemine aikštele vizualinis sprendimas yra panašus į Irano sostinės Teherano islamo šiitų pagrindinės susirinkimų aikštės islamo tikybos mėnulio simbolį. Ar neatsitiks taip, kad aršieji islamo šiitai Klaipėdos aikštės projektą priims kaip jų religijos išniekinimą?" – samprotavo V.Sakas.

Geriau išvalyti Dangę

Maža to, klaipėdietis prognozuoja, kad, Atgimimo aikštėje įrengus požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, per pirmą Dangės upės potvynį ji bus apsemta.

Esą vandens pumpuoti nebus kur, nes upė bus pati patvinusi.

"Todėl, manau, geriausias sprendimas – nutraukti bet kokias aikštės statybas ir sutaupyti tuos pinigus Dangės upei išvalyti, kad mieste būtų kuo mažiau potvynių", – įsitikinęs V.Sakas.

Dienraščio žiniomis, Klaipėdos savivaldybė Atgimimo aikštės projekto idėjos neatsisako.

Jau yra atliktas požeminės aikštės dalies auditas, planuojama projekto korektūra, tuomet ir paaiškės, kada prasidės realūs darbai ir kiek jie kainuos.

Pastatų likimo nesvarsto

Oficialiame Klaipėdos savivaldybės pranešime teigiama, kad per 14 mėnesių nuo darbų pradžios ši aikštė, pėsčiųjų takai, fontanas bus atnaujinti, įrengti dviračių takai, scena, vaikų žaidimų aikštelė, sumontuoti suoliukai, šiukšliadėžės, vazonai gėlėms.

Vaidilos bei mitinių būtybių aitvaro ir bilduko skulptūros, sukurtos Violetos Skirgailaitės ir Dmitrijaus Jefremovo, pagal projektą bus restauruotos ir sugrąžintos į fontaną.

Visą šią erdvę po atnaujinimo ketinama stebėti vaizdo kameromis.

Kol kas neaišku, koks bus aikštę supančių pastatų likimas. Buvusi parduotuvė, restoranas ir kino teatras jau seniai privatizuoti ir netekę savo pirmapradžio veido. Kelis dešimtmečius juose veikia baldų komisas, restoranas "Piteris" ir parduotuvė "Technorama".

"Dabar yra kur kas svarbesnių darbų, nei rūpintis privačių namų likimu", – teigė Urbanistinės plėtros bei Miesto ūkio departamentams vadovaujantis Kastytis Macijauskas.

Negaila: E.Malinausko atmintyje išliko daugybė istorijų, susijusių su ypatinguoju darbu, jį primena ir iš ąžuolo išdrožtas sostas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Klaipėdiečiai kartais stebi neįprastą situaciją, kai dviračiais po Klaipėdą ir apylinkes važinėjantys užsieniečiai sustoja šioje aikštėje, fotoaparatų objektyvus kreipia į vos pastebimą medinę trijų figūrų skulptūrą, bando šnekinti prastokai angliškai kalbančius praeivius.

Galima tik spėti, kad atvykėliams smalsu užfiksuoti sovietmečio reliktus. Ar jie supranta, kokią reikšmę aštuntajame dešimtmetyje tai turėjo klaipėdiečiams, tenka abejoti.

Karūną turi ne visi

Vienintelis tuomet miesto dienraštis "Tarybinė Klaipėda" ne kartą rašė apie medines skulptūras.

"Skulptūros labai stilizuotos, dekoratyvios, bet kol kas sunku spręsti apie jų ryšį su aikšte bei aplinkiniais fasadais, kadangi aikštė neapželdinta, nebaigtas įrengti baseinas, kuris nemaža dalimi nulems skulptūrų dekoratyvumo įspūdį", – 1972 m. skelbė laikraštis.

Aitvaro, Bilduko ir Vaidilos skulptūros baseinėlyje stovi iki šiol.

Atmintis: figūros buvo karūnuotos metalo plastika. (Bernardo Aleknavičiaus nuotr.)

Tiesa, tik Aitvaras dar turi metalinę karūną, kitos dvi figūros tokių metalinių detalių neteko jau seniai.

Žinovų teigimu, neprižiūrimos skulptūros baseinėlyje pradėjo pūti. Apsuptos akį rėžiančiomis reklamomis išmargintų pastatų jos tarsi susigūžė ir tapo nepastebimos.

Geriausias kino teatras

"Vaidilos" vardą gavęs tuomet naujasis kino teatras pirmąjį filmą parodė 1971 m. birželio 16 dieną. Tai buvo tarybinė juosta apie dailiojo čiuožimo žvaigždes "Žydrasis ledas".

Antroji kino juosta, parodyta plataus formato ekrane, buvo "Imperijos žlugimas", trečioji – "Bėgimas".

Vėliau į šį kino teatrą žmonės plūdo žiūrėti tada daugelio pamėgtų indiškų filmų, vokiškų ir jugoslaviškų apie indėnus, prancūzų komedijų, į kurias gauti bilietų būdavo ypač sunku.

"Niekada neužmiršiu, būtent "Vaidiloje" 1972-ųjų  pradžioje pirmą kartą pamačiau nepakartojamą filmą "Muzikos garsai". Paskui daugybę kartų žiūrėjau jį ne tik kino teatre, bet ir per televiziją, bet pirmasis įspūdis buvo neišdildomas, nieko panašaus iki tol nebuvau mačiusi", – pasakojo klaipėdietė Irena Petrauskaitė.

Vizija: architektas A.G.Tiškus norėjo aikštei suteikti jaukumo, todėl pritarė medinėms puošmenoms. (Bernardo Aleknavičiaus nuotr.)

Moters šeima 8-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje gyveno netoli naujojo kino teatro. Kiemo vaikai karštas vasaros dienas leisdavo prie baseino, kuriame ne tik pliuškendavosi, kartais jis tapdavo ir tualetu.

Ilgas eiles prie kino teatro bilietų kasos prisimena visi vyresni klaipėdiečiai.

Blatas (produktų ar paslaugų gavimas pasinaudojant pažintimis) veikė ir geidžiant bilietų į vienintelį Klaipėdoje plačiaformatį kino teatrą.

Buvo kokteilių baras

1971 m. lapkričio 26-ąją "Tarybinė Klaipėda" pranešė, kad jau visai netrukus trečiojo gyvenamojo rajono visuomeniniame centre ruošiamasi atidaryti stambią visuomeninio maitinimo įmonę – restoraną "Bildukas".

Žurnalistą po tada dar neveikiantį restoraną vedžiojo jo administratorius Alfonsas Garšva ir direktorius Julius Židonis.

Jie pasakojo, kad pirmajame aukšte numatyta įrengti visokias pagalbines patalpas, sandėlius, rūbinę ir tuo metu didžiausią mieste kulinarijos cechą, kuris savo gaminius žadėjo tiekti ne tik restorano lankytojams, bet ir kulinarijos parduotuvei Kauno gatvėje.

Edvardas Malinauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Antrajame aukšte buvo įrengta 120 vietų kavinė ir kokteilių baras, kuriame žadėta sumontuoti labai spalvingą apšvietimą.

Vasarą verandoje ant stogo ketinta sutalpinti dar 70 restorano lankytojų.

Trečiajame aukšte buvo įrengtos dvi banketų salės, viena mažytė – 20 vietų, kita skirta 100 svečių. Didesnė banketų salė ekskursijos metu jau buvo papuošta iš virvių pintais voratinkliais, apšviestais iš apačios.

Dar prieš restorano atidarymą skelbta, kad restorane dirbs apie 110 žmonių, jame ketinta įdarbinti daugiausia jaunus, ką tik prekybos mokyklas baigusius jaunuolius.

Turėjo savo orkestrą

Vaikštinėdami po dar neveikiantį restoraną jo direktorius ir laikraščio korespondentas pamatė trečiajame aukšte repetuojančius estradinio orkestro muzikantus, kuriems vadovavo Stasys Baločka.

Klaipėdietė Rima Radžiuvienė prisiminė, kad jos mamos jubiliejų šeima su giminaičiais šventė banketinėje restorano salėje, o svečius linksmino buvęs sukaktuvininkės mokinys, tada garsus dainininkas Simonas Donskovas.

"Visas restorano interjeras panašus į lietuvišką dūminę pirkią. Labai tinka ir pavadinimas "Bildukas". Tai – geraširdis, švelnus, niekam blogo nedarantis velniukas", – prieš daug metų gyrė restoraną žurnalistai.

Simbolis: ant "Aitvaro" parduotuvės sienos kabojęs medinis pano anuomet buvo tarsi firminis Klaipėdos ženklas. (Bernardo Aleknavičiaus nuotr.)

Pirmąjį kepsnį restorane žadėta iškepti 1971 m. gruodžio 1 dieną, tačiau, pažado įvykdyti nepavyko. Gruodžio 28 d. spaudoje vėl paskelbta, kad netrukus "Bildukas" turėtų pradėti veikti. Ko gero, duris jis atvėrė tik kitų metų pradžioje.

Laikraštis skelbė, kad 1972 m. valgyklų, restoranų, kavinių treste vyko geriausiojo darbuotojo konkursas, kuriame dalyvavo dešimtys visuomeninio maitinimo įstaigų atstovų. Miesto laikraštis skelbė, kad tarp realiausių pretendentų buvo ir restorano "Bildukas" padavėjas V.Šimkevičius.

Tapo kino aikštele

"Aitvaras" – gerosios į namus turtus nešančios dvasios vardas, suteiktas parduotuvei, turėjo byloti apie prekių gausą joje. Ilgą laiką čia buvo parduodamos prekės vyrams.

Tiems, kas norėtų pamatyti, kaip aikštė atrodė 1973-iaisiais, galima patarti pažiūrėti internete nesunkiai prieinamą tais metais M.Gorkio kino studijoje sukurtą valandos trukmės meninį filmą "Lašas jūroje".

Niekinio siužeto filmas apie pirmokėlį Vitią Siniciną, kuris pirmąją mokslo metų dieną labiausiai norėjo išmokti švilpti, būtų neįdomus, jei didžioji jo dalis nebūtų nufilmuota Klaipėdoje ir ypač aikštėje tarp "Bilduko, "Aitvaro" ir "Vaidilos".

Klasė, kurioje mokėsi filmo herojus, filmo kūrėjų buvo įrengta kitapus Taikos prospekto, Miestų statybos projektavimo institute. Matyt, filmo kūrėjams klaipėdietiška architektūra pasirodė jauki ir verta pasigėrėjimo.

Nepaisant to, 1972 m. spalio pabaigoje laikraštyje buvo pliekiami Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus specialistai, kurie ne tik blogai suplanavo trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį kvartalus, bet ir neišsprendė susisiekimo tarp mikrorajonų reikalų.

"Rimtas abejones kelia "Vaidilos" kino teatro ir visuomeninio prekybinio centro IV gyvenamajame rajone išdėstymas pagrindinių miesto magistralių atžvilgiu", – rašė "Tarybinė Klaipėda".

Parengė tris projektus

Į filmo "Lašas jūroje" kadrą ne kartą pateko ir mitines figūras vaizduojančios medinės skulptūros, ir jas supęs baseinas.

Bet ant tuometės parduotuvės "Aitvaras" sienos Edvardo Malinausko sukurto medinių figūrų, vaizduojančių kuršius žvejus, pano dabar nematyti, siena – balta.

Kiekvienam dėstytojui daviau medienos ir liepiau išsidrožti po krėslą.

Alfredas Gytis Tiškus, suprojektavęs aikštę, tuo metu buvo vienas žymiausių Lietuvos architektų. Architektas buvo geras piešėjas ir pats suprojektavo bei užsakė pagaminti medines restorano "Bildukas" užrašo raides.

Su jomis susijęs tarybinį gyvenimą gerai atspindintis atvejis. Kai raidės jau buvo pagamintos, jas kabinant paaiškėjo, kad jos išlindo bene per 20 centimetrų.

Pasirodo, statybininkai pavogė pastato plytų per porą eilių. Architektui teko suktis iš situacijos ir ieškoti, kaip išspręsti problemą.

Kai buvo pastatytas "Aitvaras", siena palei Taikos prospektą buvo pilka.

Jai apipavidalinti buvo surengtas konkursas. Tapybos darbais jau tada garsėjęs E. Malinauskas taip pat dalyvavo konkurse ir parengė tris projektus: vienas buvo iš metalo, kitas – piešiniai ant sienos. Abu komisijos buvo atmesti.

"Mudu su A.G.Tiškumi buvome vienos sielos, abiem patiko viskas, kas sena. Kai pasiūliau padaryti pano iš ąžuolo, padariau maketą, jam tiko. Vežėme jį į Vilnių", – prisiminė E.Malinauskas.

Ąžuolinis pano buvo aštuonių metrų aukščio, 30 metrų pločio ir užėmė visą sieną.

Pačią mintį daryti būtent kuršius su kurėnais sugalvojo autorius. Jis tuo metu pats turėjo rusniškių žvejų jam padarytą kurėną ir mėgo juo plaukioti mariomis.

Miesto vizitinė kortelė

Pano pagaminti buvo atvežta daug ąžuolo medienos. E.Malinauskas neleido pjaustyti lentų, lenktą medį panaudodavo laivo priekiui, taip parodydamas tauraus medžio grožį. Kūrinys buvo be galo sunkus, siena būtų jo neišlaikiusi.

Kitoje išorinės parduotuvės sienos pusėje teko sumontuoti metalinį karkasą, varžtus gręžti per ąžuolo lentas, sieną ir metalą. Tik taip sunkus pano laikėsi.

Pasak E.Malinausko, Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys stengėsi, kad pano būtų prižiūrimas – kiekvienais metais mediena būdavo impregnuojama, siena perdažoma. Taip jis kabojo daugiau nei 30 metų.

"Buvo itin iškilmingas atidarymas, bet aš buvau labai kuklus ir kvailas, kvietimą į tas iškilmes gavau, bet nenuėjau. Pats nežinau, kas man šovė į galvą. "Kuršiai" buvo tapę savotiška Klaipėdos vizitine kortele. Klaipėdą nuotraukose ir filmuose atpažinti buvo galima būtent iš medinio pano. Buvo išleistas vokas su mano darbu, pagaminti maišeliai su šia siena, žodžiu, ji tapo labai populiari", – pasakojo E.Malinauskas.

Kūrėjas prisiminė, kad už tą didelį darbą jam buvo atlyginta įdomiai. Tiesa, gauto užmokesčio autorius neprisiminė, matyt, jis nebuvo įspūdingas. Sumokėta ne sutartinė suma, atlygis paskaičiuotas pagal visasąjunginį kainyną.

Tada už meno kūrinius labai keistai mokėdavo. Pavyzdžiui, jei metalo darbas puošė sieną, mokama buvo ne už visą vaizdą, o pamatuojama aplink darbą po penkis centimetrus, išmatuojamas plotas ir sumokama tik už jį.

Į parduotuvę, kurios sieną papuošė savo kūriniu, E.Malinauskas tikino užsukdavęs retai.

"Prisipažinsiu, dar dabar nešioju "Aitvare" pirktus rūbus. Pamenu, kartą man reikėjo kostiumo. Matuoju matuoju, kelnės tinka, švarkas – ne. Pardavėjos sukeitė kostiumų dalis, taip ir išėjau su kelnėmis nuo vieno, švarku nuo kito kostiumo", – dalijosi prisiminimais dailininkas.

Medžio užteko ir baldams

Prisimindamas "Kuršių" kūrimo laiką dailininkas papasakojo mažai kam žinomą epizodą. Tuo metu jis jau vadovavo neseniai įkurtai A.Brako dailės mokyklai, menininkas buvo pirmasis jos direktorius.

Mokykla įsikūrė Paryžiaus Komunos gatvėje, Michaelio Rumpo dvare.

Rūsyje, kur senais laikais galbūt būdavo džiovinami kumpiai, E.Malinauskas sugalvojo įrengti salę pobūviams ir paprašė miesto valdžios leidimo tai padaryti.

Iš tų pačių nuo pano gamybos likusių ąžuolų buvo pagamintas didelis stalas.

"Kiekvienam dėstytojui daviau medienos ir liepiau išsidrožti po krėslą. Dirbtuvėje turiu savo paties išdrožtą sostą primenantį krėslą ir tapytojo Angelo Gabrielaičio kėdę. Kiekvienas darė pagal savo būdą. Tame rūsyje net A.Žalys svečius vaišindavo, mes, mokytojai, mėgdavome pasėdėti. Jei kuris mokytojas į pamokas ateidavo girtas, tempdavau į rūsį, užrakindavau ir pats jo pamokas vesdavau", – atviravo dailininkas.

Kai pastatą įsigiję naujieji šeimininkai atėjo pas dailininką, kalbino jį mandagiai. E.Malinauskas yra nusifotografavęs ardomo pano fone, tada vaidino verkiantį, tačiau dabar nuoskaudos pasakojo nejaučiantis.

Gaila tik nežinia kur nukeliavusio darbo. Tiesa, dailiai išdrožinėtas vėtrunges nuo kurėnų autorius spėjo pasiimti.

"Aš ant nieko ir nepykstu. Juk atlikau darbą, gavau už tai pinigus ir tuo mano misija baigta. Dabar prie naujų stiklinių pastatų medžio nepritaikysi, bet tais laikais, kai mieste nebuvo jokios puošybos, medis labai tiko", – kalbėjo E.Malinauskas.

Savivaldybės administracijos atstovai praėjusią savaitę dar kartą išklausė projektuotojų siūlymus.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, jau ryškėja, kaip iš tiesų atrodys rekonstruota Vaidilos aikštė.

Esą specialistams teko atsižvelgti į prekybos centrą "Technorama" valdančių verslininkų pastabas.

"Verslininkai paprašė numatyti jungtį tarp parduotuvės ir automobilių stovėjimo aikštelės. Į šią pastabą sureaguota, tad per skverą bus galima važiuoti mašina. Taip pat svarstyta, ar palikti fontaną. Atsižvelgdami į istorinę praeitį, projektuotojai siūlo toje pačioje vietoje numatyti fontaną, tik jis būtų modernesnis", – aiškino E.Mantulova.

Atnaujintas fontanas būtų interaktyvus – jis čiurlentų per bortą ir su grindinio fontanu susisiektų iššokančiomis čiurkšlėmis.

Buvusio senojo fontano dugne dviejų spalvų plytelėmis su apšvietimu numatyta atvaizduoti Klaipėdos miesto simboliką.

Dabar Vaidilos aikštėje didžiąją dalį užima mašinų stovėjimo aikštelė. Ateityje ji bus gerokai sumažinta. Kita dalis virs viešąja erdve, kur miestiečiai galės pramogauti. Siekiama, kad į ją būtų patogu patekti ir pėstiesiems, ir dviratininkams.

Čia atsiras ir vaikų žaidimo aikštelė, mažosios architektūros elementų, atliksiančių scenos funkciją, numatytos vietos žmonėms ne tik sėdėti, bet ir prigulti.

Aikštėje bus įrengtas apšvietimas, vaizdo kameros, veiks belaidis interneto ryšys.

Viešoji erdvė bus apsodinta želdiniais, naujais medžiais.

Projektą parengė mažoji bendrija "Pupa – strateginė urbanistika". Ekspertizei jis bus perduotas gegužės pradžioje.

Projektuotojai nuo grafiko neatsilieka ir žadėjo užbaigti darbus numatytu terminu.

"Šiuo metu vykdomi ir kiti darbai – Taikos prospekte esančio dviračių ir pėsčiųjų tako, Ąžuolyno giraitės, Futbolo mokyklos konversijos projektavimai. Visi jie įsibėgėję ir šiemet bus parengti", – teigė E.Mantulova.

Realūs Vaidilos aikštės atnaujinimo darbai turėtų prasidėti kitąmet.

Trečiadienį miesto valdžios atstovai susitiko su verslininkais, kurie įsikūrę šalia aikštės. Domėtasi, ką jie norėtų matyti šioje erdvėje.

Anksčiau buvo išklausyta šio kvartalo gyventojų nuomonė. Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, šie pasisakė už dangų remontą ir fontano įrengimą.

Verslininkai nori, kad aikštė taptų traukos centru. Viliotų mamas su vaikais, jaunimą.

Kalbėta, kad prie Taikos prospekto nereikėtų palikti automobilių stovėjimo aikštelės. Ši turėtų būti perkelta toliau nuo gatvės. Prie pat arterijos siūloma, kad atsirastų kažkoks traukos objektas.

Diskutuota ir apie kelius, vedančius į šalia aikštės įsikūrusias įstaigas.

„Smagu girdėti tokias verslininkų vizijas. Norint, kad aikštė taptų traukos centru, neužteks sutvarkyti grindinio ir pripilti į esantį "lovį" vandens. Turi atsirasti kažkokie įdomūs objektai. Gal atrakcionai vaikams, vietos koncertams, prekybininkams. Siekiame, kad žmonės ateitų į šią aikštę ir norėtų sugrįžti“, – tvirtino vicemeras.

Išklausius visus pasiūlymus, bus rengiamas minėtos aikštės atnaujinimo projektas. Ši erdvė patenka į tikslinę teritoriją, į kurios viešąsias erdves ir pastatus numatytos didelės investicijos iš ES fondų.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad iš vienos aikštės pusės bus atnaujintas parkas vadinamas Ąžuolyno giraite, kitos pusės – dviračių takas, einantis palei Taikos prospektą iki Kauno gatvės.

„Tad reikia kalbėti ir apie pačios aikštės ateitį“, – tvirtino vicemeras.

Planuojama, kad aikštėje atnaujinimo darbai turėtų vykti 2019–2020 m.

Debreceno aikštėje pradėjo virti remonto darbai. Kaip ir planuota, pirmiausia atnaujinamas fontano vamzdynas. Šie darbai turėtų būti baigti dar šiemet. Pavasarį bus pradėta atnaujinti aikštės dangą.

Aikštės fontano atnaujinimas ir supaprastinto projekto parengimas miesto savivaldybei atsieis apie 73,4 tūkst. litų. Keisti vamzdynus būtina, nes senieji buvo surūdiję. Iš pradžių viltasi, kad savivaldybei nereikės investuoti į fontano atnaujinimą. Buvo ieškoma jam globėjų. Viena bendrovė buvo pasisiūliusi atnaujinti ir prižiūrėti fontaną, tačiau vėliau dingo.

Tad savivaldybė jį atnaujina savo lėšomis. Fontanui globėjo ieškoti toliau žadama, kai šis bus suremontuotas.

„Vamzdynų atnaujinimas turėtų būti baigtas šiemet. Kol kas orai darbams yra palankūs“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Nachčiunova.

Jau yra išrinkta ir kas remontuos Debreceno aikštės dangas. Konkurso laimėtojas dar neskelbiamas, nes nėra praėjęs apskundimo laikotarpis. Tai turėtų būti padaryta kitą savaitę.

I.Nachčiunova pasakojo, kad dangų remontas bus pradėtas pavasarį. Kitais metais numatoma atnaujinti pusę aikštės. Likusią dalį ketinama atnaujinti 2016 metais.

„Aikštės remontas kainuos nemažai. Todėl darbai ir suskirstyti etapais. Baigus juos, Klaipėdoje atsiras dar viena graži vieta, kur miestiečiai galės leisti laiką“, – teigė pavaduotoja.

Atnaujinus Debreceno aikštę ketinama imtis Pempininkų. Savivaldybė jau yra užsakiusi jos tvarkytos planą. Pastarasis turėtų būti parengtas šiemet.

Uostamiesčio gyventojams buvo pristatytos trys pirminės Atgimimo aikštės sutvarkymo vizijos. Architektų pasiūlyti variantai sukėlė nemažai ginčų. Tikimasi, jog radus visiems tinkantį sprendimą viena pagrindinių miesto aikščių taps patrauklia ir daugiafunkcine miestiečių traukos zona.

Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu vykdomo projekto metu siekiama išsiaiškinti, kaip pagyvinti vieną svarbiausių miesto taškų ir greta jo esančias erdves.

Trečiadienį klaipėdiečiams pristatytas tik pirmasis projekto etapas. Po viešo aptarimo bus parengti trys galimi erdvės sutvarkymo variantai. Vienas iš jų bus išrinktas ir pradėtas įgyvendinti. Architektų komanda šiuo metu yra numačiusi tris scenarijus.

Pagal pirmąjį aikštėje siūloma atkurti istorinius užstatymo fragmentus. Čia būtų atnaujinta dalis istorinių gatvių. Jos virstų pėsčiųjų gatvelėmis. Architektai siūlo galimybę atkurti ir dalį istorinių pastatų, pasitelkiant šiuolaikinius architektūrinius sprendimus.

Aikštėje, kaip ir kitais siūlomais variantais, būtų įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės bei archeologinė ekspozicija. Pirmąjį aikštės atnaujinimo scenarijų būtų galima įgyvendinti 2015–2020 m.

Antrasis variantas klaipėdiečiams bei miesto valdžiai numato aikštę praplėsti iki pat Danės upės ir įrengti pėsčiųjų tiltą, kuris turėtų pratęsti Vežėjų gatvę.

Jeigu būtų nuspręsta aikštę tvarkyti pagal šį planą, atsirastų galimybė teritoriją papildyti visuomeninėmis, poilsio, kultūros ir rekreacinėmis funkcijomis. Šis variantas būtų įgyvendinamas 2015–2018 m.

Trečiasis variantas aprėpia daugiau strategiškai svarbių uostamiesčio objektų. Architektai siūlo atkurti buvusią gatvės kryptį nuo Liepų iki Tiltų gatvės, o kartu atnaujinamam Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui suformuoti didesnį sklypą. Šią viziją būtų galima realizuoti iki 2020 m.

Nors ir sutarta, kad atnaujinant aikštę būtina užtikrinti jos pasiekiamumą bei patrauklumą gyventojams, būta nepritariančiųjų požeminei automobilių stovėjimo aikštelei. Idėjos nepalaikančių gyventojų teigimu, šio sumanymo nepavyktų įgyvendinti technologiškai.

Kiti diskusijos dalyviai nepritarė ir istorinių pastatų atstatymui. Esą būtent nuo Atgimimo aikštės turėtų prasidėti naujasis miesto centras, o greta aikštės jau iškilusių modernių pastatų vaizdas nederėtų su istorinių statinių atodangomis ar atstatymu.

Prognozuojama, kad aikštė prie Kristijono Donelaičio paminklo šiais metais sutvarkyta dar nebus. Kilus didžiuliam pasipriešinimui dėl  kertamų pasenusių medžių, iniciatyva atnaujinti garsaus rašytojo pavarde pavadintą aikštę pradėjo strigti.

„Ko gero, šiemet klaipėdiečiai dar nesulauks aikštės pagražėjimo“, – informavo projekto įgyvendinimą prižiūrinčios bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.

Šiuo metu jau baigiamas rengti aikštės sutvarkymo projektas, kuris kiek vėliau bus pristatytas savivaldybės atstovams.

Jeigu valdininkai projektui pritars, jis bus pateiktas svarstyti viešai. Akistatos su miestiečiais sumanymo iniciatoriai baiminasi labiausiai.

„Jau anksčiau, kai buvo pradėti kirsti pasenę medžiai, mieste kilo labai didelis nepasitenkinimas. Matyt, dabar vėl bus kažkas panašaus. Ką gi, liūdna, kad klaipėdiečiai dar nesubrendo miesto atnaujinimui“, – patikino pašnekovas.

Rengiant projektą, nepriklausomų ekspertų buvo paprašyta įvertinti K.Donelaičio aikštės medžių būklę.
Nustatyta, kad visi lapuočiai yra kritinės būklės, todėl reikėtų juos iškirsti, o į senųjų vietą pasodinti jaunus medelius.

„Keistųsi aikštės išplanavimas, apšvietimas, norėtume išryškinti paminklą, nes dabar važiuojant net nesimato, kad ten kažkas yra. Be to, ir sėdėti nėra malonu, virš galvos nuolat sukasi varniniai paukščiai“, – aiškino G.Valašinas.

Projekto iniciatoriai tikina, jog pagrindinis iniciatyvos tikslas – atgaivinti K.Donelaičio aikštę ir paversti ją žmonių traukos objektu.

Šiuo metu jau beveik baigti darbai, reikalingi paramos fondui įkurti.

„Jau yra sukurta sąskaita, kur gyventojai, norintys prisidėti prie aikštės tvarkymo, galės pervesti paramą“, – pastebėjo vadovas.

Planuojama, kad paskutinieji fondo įkūrimo darbai bus pabaigti artimiausiu metu.